Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1079-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2S-1079-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1079-260/2011Procesinio sprendimo kategorija: 129.1;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1869-775/2011 pagal pareiškėjos antstolės G. A. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė G. A. kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese pakeisti skolininką J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri po skolininko mirties priėmė jo palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese skolininką J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas nustatė, kad antstolė G. A. vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1998-06-12 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-9194/1998 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojos V. R. naudai (b.l.3). Iki J. R. dukters A., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės susidarė 5.013 Lt įsiskolinimas. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė. Po J. R. mirties paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas Lietuvos Respublikai. Į antstolio R. B. sudarytą turto apyrašą įtrauktas palikėjo J. R. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei vienas iš skolinių reikalavimų 5.013 Lt skola V. R. naudai. Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, paveldėjus palikėjo J. R. turtą, turtines teises bei prievoles, vykdymo procese skolininkas J. R. keistinas jo teisių ir prievolių perėmėju - valstybe.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 28-29) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-1869-775/2011 ir priimti naują nutartį – antstolės G. A. prašymą atmesti. Skunde nurodoma, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, išieškotoja (kreditorius) reikalavimą arba ieškinį turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais. Valstybė, paveldinti turtą po palikėjo mirties, yra specifinis palikimo priėmėjas, nes jai netaikomos CK 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo, kaip tai gali padaryti įpėdinis pagal įstatymą arba įpėdinis pagal testamentą. Valstybei palikimo priėmimas po palikėjo mirties yra privalomas ir tai įtvirtinta CK normomis. Valstybė ne pati pareiškia norą paveldėti, paduodama prašymą notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o yra įpareigota priimti paveldėjimą, tik jos ši pareiga ribojama paveldėto turto verte. Teismas, pakeisdamas skolininką vykdymo procese, neišsiaiškino paveldėto turto vertės ir tikėtina, kad bus pažeistas CK 5.62 straipsnis. Pagal CK 5.63 straipsnio normas, tenkinant palikėjo kreditorių reikalavimus, numatytas naikinamasis terminas (CK 5.63 str. 4 d.), tuo tarpu pakeičiant skolininką vykdymo procese, jokie terminai nenustatyti, todėl kreditorių reikalavimai, esantys vykdymo procese, valstybei, kaip paveldėtojai, pateikiami praėjus visiems terminams, numatytiems CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse, nuo palikimo atsiradimo. Esant tokioms aplinkybėms vykdymo procese esantys kreditorių reikalavimai įgauna viršenybę prieš kreditorių reikalavimus tenkinamus pagal CK normas, nes kreditorių reikalavimams, esantiems vykdomajame procese negalioja jokie naikinamieji terminai. Antstolė G. A., sužinojusi apie J. R. mirtį (duomenys neskelbtini), turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti V. R. kreiptis į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su kreditorinių reikalavimų pareiškimu arba su ieškinio pareiškimu, nes tokie veiksmai atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmai, o ne laukti kol praeis beveik 5 metai po J. R. mirties. Tol, kol nepareikšti kreditoriniai reikalavimai ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio pagrindu, skolininko pakeitimas vykdomojoje byloje yra nepagrįstas, nes nesant materialinių teisių ir pareigų perėmimo, negali būti ir procesinio teisių ir pareigų perėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ). Absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 str. 2, 3 d. ).

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos antstolės G. A. prašymu pakeitė vykdymo procese skolininką J. R., mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Apelianto atstovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi, kadangi nesant materialinių teisių ir pareigų perėmimo, negali būti ir procesinio teisių ir pareigų perėmimo. Antstolė, mirus skolininkui, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti išieškotojai V. R. CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su kreditorinių reikalavimų pareiškimu arba su ieškinio pareiškimu.

Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi kokius veiksmus įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos privalo atlikti, kad būtų laikomas priėmusiu palikimą, nustato CK 5.50 straipsnis. Sudarant apyrašą, įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.). To paties straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad apyraše turi būti visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, o CK 5.50 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.

Nagrinėjamu atveju valstybė, kuriai atstovauja Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, mirusiojo palikimą priėmė pagal antstolio R. B. 2008-05-29 sudarytą paveldimo turto apyrašą. Šiame palikėjo turto apyraše, be kitų turtinių prievolių, taip pat nurodyta ir turtinė prievolė 5.013 Lt skola V. R. naudai, išieškoma antstolės G. A., vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 1998-06-12 sprendimą Nr.2-9194. Pažymėtina, kad 2009-01-12 Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Lietuvos Respublikai (registracijos Nr. IR-158). Darytina išvada, kad valstybė po J. R. mirties yra priėmusi palikimą pagal sudarytą turto apyrašą. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog mirusio J. R. materialines subjektines teises perėmė valstybė, Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai tenkino antstolės G. A. prašymą pakeisti skolininką.

Apelianto nurodytas CK 5.63 straipsnis nagrinėjamuoju atveju netaikytinas, kadangi išieškotojos kreditorinių reikalavimų teisę patvirtina teismo sprendimas, išieškojimo teisės realizavimą – per antstolį įgyvendinamas vykdymo procesas, kurio metu skolininko procesinių teisių perėmimas turi būti sprendžiamas CPK 48, 596 straipsnių numatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ir skolininko pakeitimą vykdymo procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasArvydas Žibas