- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-1294-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01366-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- L. V.
- Advokatai
- Jurijus Stepanovas
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1294-125/2013
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-01366-2013-3)
2013 m. liepos 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui J. P. dėl procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos ir neapmokėtos 75 867 Lt sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, 567 Lt nuostolių (kompensacinių palūkanų) už laiku nevykdomą teismo sprendimą ir vengimą atsiskaityti nuo 2012-12-12 teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškinio padavimo teismui dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-12 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-590/2012, kurioje šalys L. V. ir J. P., priėmė nutartį, kuria pakeitė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-439-123/2011 ir iš J. P. jo naudai priteisė 75 867 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-12-12. Nuo to laiko atsakovas, žinodamas, kad privalo vykdyti teismo sprendimą, piktybiškai vengia tai padaryti. Jis be pagrindo naudojasi 75 867 Lt suma dėl ko jam atsiranda prievolė mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovas turi sumokėti 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-12-12 sprendimo įsiteisėjimo dienos iki šio bylos iškėlimo dienos, t.y. už 54 dienas – 567 Lt nuostolių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-21 sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-12 nutartimi, priteistos 75 867 Lt sumos nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2013-02-06, iki visiško prievolės įvykdymo, 567 Lt nuostolių už laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2013-02-05, ir 1072 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Tai, kad atsakovas nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Dėl atsakovo argumento, kad jau yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir dėl to byla turi būti nutraukta, teismas pripažino nepagrįstu. Civilinėje byloje Nr.2-439-123/2011, kurioje buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-21 sprendimas, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-12 nutartimi, ieškovas L. V. buvo pareiškęs reikalavimą iš atsakovo J. P. priteisti 60 694 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 24 280 Lt palūkanų pagal įstatymą, 21 246,54 Lt turto sumažėjimo, patirto dėl infliacijos. Lietuvos apeliacinis teismas, pakeisdamas minėtoje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-21 sprendimą, nurodė, kad iš atsakovo priteisiama 15 173,50 Lt palūkanų nuo nepagrįsto praturtėjimo sumos už paskutiniuosius 5 metus iki ieškinio minėtoje byloje padavimo. Tokiu būdu, palūkanos ankstesniu teismo sprendimu buvo priteistos už kitą laikotarpį, nei to prašoma šioje byloje pareikštu ieškiniu, skiriasi jų suma, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje pareikštas tapatus ieškinys ir nėra pagrindo šios civilinės bylos nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Atsakovas prašo bylą sustabdyti CPK 163 str. 3 p. pagrindu nurodydamas, kad minėtoje ankstesnėje byloje yra paduotas kasacinis skundas. Šis atsakovo prašymas vėl gi pripažintinas nepagrįstu. Tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas panaikintų, kaip nepagrįstą ar neteisėtą civilinėje byloje Nr.2-439-123/2011 priimtą sprendimą, kuris yra pagrindas šiam sprendimui priimti, atsakovas įgytų teisę kreiptis dėl proceso šioje byloje atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo teismo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, jog ieškovo argumentas, kad atsakovas naudojasi 75 867,00 Lt suma yra neteisingas, nes ieškovas nežinojo tikslios sumos, nuo kurios turėjo būti skaičiuojamos palūkanos, o teismo išvada, kad atsakovas neteisėtai naudojasi pinigais yra ne tęstinis prievolės pažeidimas, o fakto klausimas. Teismui konstatavus, kad 15 173,50 Lt palūkanos yra priteistos už paskutiniuosius 5 metus, ieškinys šioje dalyje negalėjo būti patenkintas, o civilinė byla nutraukta CPK 293 str. 3 d. pagrindu. Išlaidos advokatui priteistos nepagrįstai, nes nebuvo reikalavimo jas priteisti. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškovas pagal 2012-12-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį išduotą vykdomąjį raštą yra pateikęs antstoliui, todėl atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos dėl netinkamo sprendimo vykdymo pagal CPK 95 ir 617 straipsnius, kai išieškotojas gali savo iniciatyva, sankcijos numatytos CPK 585 str. 2 d., 616 str. ir 645 str. 3 d., kai tokių priemonių imasi antstolis, o ne CK 6.37 str. 2 d.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, jog apeliaciniame skunde nenurodoma kokia konkreti teisės norma yra pažeista pirmosios instancijos teismo, kurią netinkamai taikė ar aiškino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-12 nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-21 sprendimas ir iš atsakovo J. P. ieškovui L. V. priteista 60 694 Lt be pagrindo įgyto turto ir 15 173,50 Lt palūkanų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 str. 2 d. normas ir priėmė teisingą ir teismų praktiką atitinkantį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog skolos sumos naudojimasis nėra tęstinis prievolės pažeidimas. Atsakovas, negrąžindamas ieškovui priteistos sumos, pažeidžia ieškovo teises ir neteisėtai naudojasi ieškovo pinigais, todėl ginant ieškovo teises, atsakovas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti palūkanas, kurios ir būtų laikomos minimaliais ieškovo, kaip kreditoriaus, nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
Dėl atsakovo argumento, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškinio dėl 15 173,50 Lt jau priteistų palūkanų nuo nepagrįsto praturtėjimo sumos, jau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šios palūkanos priteistos už kitą laikotarpį, t.y. už 5 metus iki ieškinio padavimo civ. byloje Nr. 2-439-123/2011, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo turėtas 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškiniu ieškovas pateikė reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį advokato Jurijaus Stepanovo pinigų priėmimo kvitą Nr. 660766 (b. l. 28).
Taip pat nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl netinkamai taikyto CK 6.37 str. 2 d., kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atsižvelgdamas į procesinių palūkanų paskirtį ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl CK 6.37 str. 2 d., kuris suteikia kreditoriui teisę reikalauti palūkanų iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 str. 9 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.