- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-100-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03937-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- K. B., M. B.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-545-2019 pagal ieškovų K. B., M. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. I. K. B., M. B. kreipėsi į teismą, prašydami 2017-09-10 įvykį, kurio metu buvo apgadintas traktorius John Deere ir trąšų barstytuvas Amazone ZA-M 1501profia, pripažinti draudžiamuoju ir įpareigoti AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuoti ir per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovams išmokėti draudimo išmokas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ sudarė traktoriaus ir trąšų barstytuvo, draudimo sutartis. Važiuojant keliu traktoriaus galinis dvigubas ratas trenkėsi į žvyruoto kelio duobę, dėl ko lūžo vienas iš dvigubo rato ratlankių, apgadintas trąšų barstytuvas. Apie įvykį buvo pranešta atsakovei ir ji pradėjo žalos sureguliavimo procedūrą. Tačiau draudikas įvykį, kurio metu buvo sugadinti traktorius ir trąšų barstytuvas, priskyrė prie nedraudžiamųjų ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2017-09-10 įvykį (toliau – Įvykis), kurio metu buvo apgadintas traktorius John Deere ir trąšų barstytuvas Amazone ZA-M 1501profia, draudžiamuoju įvykiu ir įpareigojo AB „Lietuvos draudimas“, apskaičiuoti ir per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovams išmokėti draudimo išmokas. Teismas priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, 75 Eur žyminio mokesčio, 1200 Eur advokato išlaidų ieškovo K. B. naudai bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 12,40 Eur -valstybės naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-02-22 ieškovas K. B. su atsakovu sudarė traktoriaus John Deere, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (Sutartis Nr. 1), transporto priemonių draudimo liudijimas TIA Nr.409084729. Sutartis Nr. 1 galiojo iki 2018-02-28. 2017-03-17 ieškovas M. B. su atsakovu sudarė trąšų barstytuvo Amazone ZA-M 1501profia, draudimo sutartį, transporto priemonių draudimo liudijimas TIA Nr.412699459 (Sutartis Nr. 2) . Sutartis Nr. 2 galiojo iki 2018-03-30. Sutarties Nr. 1 priede Nr. 1 nurodyta, kad „Draudžiama nuo draudiminių įvykių K ir V“, o Sutarties Nr. 2 priede Nr. 1 nurodyta, kad „Draudžiama nuo draudiminių įvykių K“. Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 nurodyta, jose minimos transporto priemonės yra draudžiamos draudimu nuo nelaimingų atsitikimų pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr.021 (2017-02-07 redakcija, galiojanti nuo 2017-03-01) (toliau - Taisyklės).
5. 2017-09-10 kelyje K. N. - K. M. B. važiuojant keliu, traktoriaus galinis dvigubas ratas trenkėsi į žvyruoto kelio duobę, dėl ko lūžo vienas iš dvigubo rato ratlankių. Traktorius virto ant dešinio šono ir jo kabina atsitrenkė į atsidalinusio rato dalį. Įvykio metu buvo apgadinta traktoriaus kabina ir prie jo prikabinto trąšų barstytuvo navigacinė sistema ir valdymo kompiuteris.
6. Apie įvykį buvo pranešta atsakovei ir ji pradėjo žalos sureguliavimo procedūrą, 2017-09-12 apžiūrėjo transporto priemones užvedė dėl traktoriaus žalos bylą Nr. 1895507, o dėl trąšų barstytuvo žalos - bylą Nr. 1895508. 2017-10-18 atsakovės rašytiniais pranešimais žalos registracijos bylose Nr. 1895507, 1895508 ieškovai K. B., M. B. buvo informuoti, kad draudimo išmoka nebus mokama. Atsakovė atsisakymą išmokėti draudimo išmoką motyvavo tuo, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2016-02-23 d. redakcija, galioja nuo 2016-03-01 d.) įvykis yra priskirtas prie nedraudžiamųjų (8.1 p.). Draudikas papildomai nurodė, kad 2017-09-12 apžiūros metu buvo nustatyta, jog lūžo traktoriaus vienas iš dvigubų ratų ir sugadino trąšų barstytuvo valdymo kompiuterį, ant traktoriaus nėra fiksuojami jokie išoriniai transporto priemonės defektai, kilę, kaip autoavarijos pasekmė (Taisyklių 1.26.2 p.). Traktoriumi, kuomet ant jo buvo uždėti papildomi ratai, buvo važinėjama keliu, nors gamintojas numato, kad šie ratai skirti tik laukams, o prieš važiuojant keliu, turi būti nuimami (Taisyklių 1.26.4 p.). Be to, lūžio paviršius turi skirtingą korozijos padengimą, kas techniniu požiūriu lemia išvadą, jog ratlankis buvo įtrūkęs dar prieš pradedant važiuoti. Dėl netinkamo eksploatavimo (Taisyklių 1.26.1 p.) galėję kilti įtrūkimai, dėl įprastinio ir nuolatinio transporto priemonės naudojimo ir lėmė šį įvykį (Taisyklių 1.26.1 p.). Draudiko nuomone, šis lūžis negalėjo įvykti staiga ir netikėtai (Taisyklių 7.1. p.), dėl įvažiavimo į nedidelę duobę, todėl įvykis negali būti priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių.
7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių draudimo santykių, vertinant ar ginčo autoįvykis yra priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių.
8. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurioje buvo keliamas klausimas dėl to, kiek ginčo transporto priemonės apgadinamus lėmė pareiškėjų registruotas įvykis, kiek kitos, pagal draudimo sutartis nedraudžiamaisiais įvykiais pripažįstamos, aplinkybės. Teismas ,išanalizavęs teismo ekspertizės išvadas, sprendė, kad atsakovės išvada, „jog lūžio paviršius turi skirtingą korozijos padengimą, kas techniniu požiūriu lemia išvadą, jog ratlankis buvo įtrūkęs dar prieš pradedant važiuoti. Dėl netinkamo eksploatavimo (Taisyklių 1.26.1 p.) galėję kilti įtrūkimai, dėl įprastinio ir nuolatinio transporto priemonės naudojimo ir lėmė šį įvykį (Taisyklių 1.26.1 p.)“ yra nepagrįsta, nes teismo ekspertas E. I. į teismo užduotą klausimą negalėjo atsakyti ar lūžio paviršiuje esanti korozija vienoda, koks korozijos gylis ir ar ratlankis galėjo būti įtrūkęs iki įvykio (b.l. 88).
9. Atsakovės išvadą, jog traktoriumi, kuomet ant jo buvo uždėti papildomi ratai, buvo važinėjama keliu, nors gamintojas numato, kad šie ratai skirti tik laukams, o prieš važiojant keliu, turi būti nuimami, t.y. neteisinga transporto priemonės eksploatacija (Taisyklių 1.26.4 p.) laikė nepagrįsta, neturinti įtakos techniniu požiūriu traktoriaus John Deere 6930 dvigubo galinio dešinio rato ratlankio lūžimui, todėl ir sprendimą nurodytu pagrindu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pripažino nemotyvuotu ir nepagrįstu (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, šio įsipareigojimo nevykdymas neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nustatymui, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui.
10. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad jei eksploatuojant traktorių John Deere 6930 su dvigubais galiniais ratais ant vidinių ratlankių nebuvo sumontuoti gamintojo numatyti sutvirtinimai ir minėtų ratų ratlankiai (vidiniai) nebuvo sustiprinto tipo, tokiu atveju techniniu požiūriu tikėtina, kad šių naudotojo vadove pateikiamų nurodymų nesilaikymas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su traktoriaus galinio dešiniojo rato, o taip pat ir anksčiau įvykusio galinio kairiojo rato lūžimais. Tokią tikėtiną išvadą teismo ekspertas padarė dėl to, kad dėl sumontuotų papildomų ratų, traktoriaus John Deere 6930 galinių ratų vidiniai ratlankiai buvo veikiami padidintų apkrovų, o galinio dešinio rato ratlankis lūžo neatlaikęs įtempimų (b.l. 88).
11. UAB „DOJUS argo“ Lietuvos filialas pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2018-12-18 raštą Nr. F1-378 „Dėl traktoriaus John Deere 6930 galinių ratų stiprinimo“, kuriame nurodė, jog gamintojas iki šiol gamina galinių ratlankių sutvirtinimus AL155035, skirtus naudoti eksploatuojant traktorių su dvigubais ratais. Šie sustiprinimai nebūna montuojami standartinėje traktoriaus komplektacijoje, esant poreikiui naudoti papildomus dubliuotus ratus, jie užsakomi individualiai. Be to, ieškovui parduotas traktorius buvo be galinių ratų stiprinimui. Norint traktorių eksploatuoti su galiniais dvigubais ratais sustiprinimai yra būtini, o ieškovo galinis dešinys ratlankis nebuvo sustiprintas. Ginčo dėl šių nustatytų aplinkybių nėra. Tačiau draudikas šios konkrečios aplinkybės (dėl galinių ratlankių sutvirtinimo, t.y. neteisingos transporto priemonės eksploatacijos) draudikas netyrė, ja nesirėmė pripažindamas eismo įvykį nedraudžiamuoju.
12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad draudikas nesilaikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio, įpareigojančio draudiką ištirti įvykio aplinkybes, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, t.y. atsakovė neatliko tinkamai pareigos visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes, o ieškovai nėra atsakingi dėl šios atsakovo pareigos nevykdymo.
13. Teismo ekspertui ekspertizės akte padarius išvadą, kad dėl sumontuotų papildomų ratų, traktoriaus John Deere 6930 galinių ratų vidiniai ratlankiai buvo veikiami padidintų apkrovų, o galinio dešinio rato ratlankis lūžo, neatlaikęs įtempimų, tačiau nenustačius koks buvo traktoriaus galinio dešinio rato ratlankio lūžimo (sugadinimo) mechanizmas, ar buvo kokių nors išorinių vizualiai pastebimų požymių, kurie bylotų apie gręsiantį lūžimą, kaip vystėsi lūžis-staigiai (staigus vienkartinis) ar palaipsniui (nuovarginis) ir kt., atsakovės išvadą, jog šis lūžis negalėjo įvykti staiga ir netikėtai (Taisyklių 7.1. p.) dėl įvažiavimo į nedidelę duobę, todėl įvykis negali būti priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių, sprendė, kad yra neįrodyta. Pats teismo ekspertas, turintis specialių žinių, tokios vienareikšmės išvados nepadarė (Išvados 4 p.) bei nurodė ją mažai tikėtiną (Išvados 3 p.) (b.l. 88).
14. Atsakovei nepagrindus savo sprendimo motyvų, nenustačius traktoriaus galinio dešinio ratlankio lūžimo (sugadinimo) mechanizmo, nėra pagrindo draudiko išvadą, jog ant traktoriaus nėra fiksuojami jokie išoriniai transporto priemonės defektai, kilę kaip autoavarijos pasekmė (Taisyklių 1.26.2 p.) pripažinti pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas ieškovų ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – K. B. ir M. B. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovės naudai jos patirtas išlaidas (už ekspertizės atlikimą ir žyminį mokestį už apeliacinį skundą).
16. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudikas turi teisę draudimo taisyklėse nustatyti prisiimamos draudimo rizikos apimtį, eliminuodamas įsipareigojimą kompensuoti tokius draudėjo ar naudos gavėjo nuostolius, kurių atsiradimo rizikos draudikas sudaroma draudimo sutartimi neprisiima. Vienas iš rizikos mažinimo būdų – nedraudžiamųjų įvykių nurodymas draudimo taisyklėse.
17. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos išmokėti išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pat pradžios; nuo sutarties sudarymo momento).
18. Nagrinėjamu atveju, Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 sudarytos Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2017-02-07 redakcija, galioja nuo 2017-03-01) sąlygomis. Sudarydamos draudimo sutartį, šalys sutarė, jog atvejai, kai žala atsiranda dėl techninių transporto priemonės gedimų, laikomi nedraudžiamaisiais (Taisyklių 8.1.3 p.).Techninių transporto priemonės gedimų sąvoka apibrėžta Taisyklių 1.26 punkte. Kiek tai aktualu šiuo atveju, pagal Taisyklių nuostatas, techniniais transporto priemonės gedimais laikomi gedimai, atsiradę dėl:1.26.1 natūralaus padangų, variklio, važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo; 1.26.2 automobilio dalių ir (ar) agregatų gedimų, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė; 1.26.4 neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai (pvz., eksploatacinių skysčių trūkumo).
19. Sprendimai dėl Įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atitinkamai draudimo išmokų nemokėjimo buvo priimti Taisyklių 8.1.3 punkto pagrindu. Draudiko ekspertai, turintys ilgametės patirties ir specialių žinių, gyvai ir savalaikiai atlikę apžiūrą, įvertinę padarytas nuotraukas nustatė visas aptartas (Taisyklių 1.26.1, 1.26.2 ir 1.26.4 punktuose nurodytas) aplinkybes. Būtent dėl to 2017-10-11 buvo priimti sprendimai įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atitinkamai draudimo išmokų nemokėti.
20. Pagal Taisyklių 1.26.1 punktą techniniu transporto priemonės gedimu laikomas gedimas, atsiradęs dėl natūralaus padangų, variklio, važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo. Apžiūrą atlikęs ir nuotraukas padaręs draudiko ekspertas aiškiai matė ant traktoriaus rato esančią skirtingo padengimo koroziją, kas atitinkamai leido daryti išvadą apie ratlankio pažeidimus iki įvykio, atsiradusius dėl natūralaus nusidėvėjimo dėl įprasto naudojimo. Koroziją matė ir vertino ir toliau žalą administravęs ekspertas. Būtent dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Tai nurodyta tiek 2017-10-11 pranešimuose apie priimtą sprendimą (I t. b. l. 7; 29), tiek atsakyme į pretenziją ( I t., b. l. 11-12).
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo paskirtos ekspertizės akte teismo ekspertas taip pat nurodė, kad ant ginčo rato yra korozijos žymių (Ekspertizės 2-4 lapai, Išvada Nr. 1). Nors, teismo sprendime, teismo ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti ar ji vienoda, koks korozijos gylis ir ar ratlankis galėjo būti įtrūkęs iki įvykio, teismo ekspertas taip pat patvirtino korozijos buvimą. O tai atitinkamai pagrindžia išvadą apie natūralų traktoriaus susidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo ir dėl to atsiradusį techninį gedimą (Taisyklių 1.26.1 p.).
22. Traktorius yra pakankamai senas (įvykio metu buvo ne mažiau kaip 7 metų senumo), 2014 metais jam jau buvo lūžęs kitas ratas. Nuolat naudojamas, eksploatuojamas, tinkamai neprižiūrimas traktoriaus ratas yra padengiamas korozijos. Atitinkamai būtent tokie natūralūs procesai, nesant tinkamos priežiūros, nesiimant tikslingų veiksmų, veikia ratą ir jį pažeidžia.
23. Išvadą apie dėl ilgalaikio ir nuolatinio įprasto naudojimo atsiradusį techninį gedimą pagrindžia ir kitos teismo eksperto nurodomos aplinkybės ir daromos išvados – „techniniu požiūriu mažai tikėtina, kad traktorių eksploatuojant pagal traktoriaus gamintojo nurodymus bei nesant rato ratlankio broko, ratlankis galėjo patirti staigų vienkartinį lūžį vien tik nuo važiavimo per tiriamojoje dalyje paveikslo Nr. 10 nuotraukoje užfiksuotas žvyrkelio duobes, nes, važiuojant per tokio dydžio duobes, traktoriaus ratai nepatirtų didesnių apkrovų nei galėtų patirti traktoriui dirbant laukuose“ (ekspertizės 4-5 psl. ir išvados 3 p.). Per tokias duobes, pasirinkus atitinkamą greitį gali pravažiuoti ir įprastas lengvasis automobilis. Todėl traktorius, pritaikytas dirbti laukuose, nesant techninio gedimo, dėl tokių kelio duobių Draudėjų nurodomos žalos patirti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Taisyklių 7.1 punktas, apibrėžiantis, kas laikytina draudžiamuoju įvykiu Taisyklių prasme, numato, kad draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų, išskyrus įvykius, šiose Taisyklėse įvardintus kaip nedraudžiamieji. Teismo eksperto prieita išvada, kad techniniu požiūriu mažai tikėtina, jog Traktorių eksploatuojant pagal traktoriaus gamintojo nurodymus bei nesant rato ratlankio broko, ratlankis galėjo patirti staigų vienkartinį lūžį vien tik nuo važiavimo per užfiksuotas žvyrkelio duobes, dar kartą patvirtina Draudiko atsisakymo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmokas teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas aptartu aspektu nepasisakė, išsamiai ir visapusiškai neištyrė byloje surinktų įrodymų, dėl to priėjo nepagrįstą išvadą, kad draudiko sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju šiuo aspektu neteisėtas ir nepagrįstas.
25. Taisyklių 1.26.2 punktas numato, kad techniniu gedimu, be kita ko, laikomas gedimas, atsiradęs dėl automobilio dalių ir (ar) agregatų gedimų, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė (Taisyklių 1.26.2 p). Traktoriaus apžiūros metu draudiko ekspertas neužfiksavo jokių išorinių mechaninių traktoriaus pažeidimų, kurie būtų kilę autoavarijos pasekoje. Ieškovai šios aplinkybės neginčijo, nebandė įrodyti ir neįrodė, kad apžiūra ir fotofiksacijos atliktos netinkamai, neišsamiai, nepažymėjus kokių nors esamų išorinių mechaninių pažeidimų. Patys ieškovai ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu teigė, kad apdraustos transporto priemonės buvo apgadintos tiesiog važiuojant keliu ir įvažiavus į duobę. Į atsakovės atstovės klausimą, ar važiuojant traktoriumi su prikabintu barstytuvu jis nepateko į autoavariją, t. y. nesusidūrė su kita transporto priemone, pats ieškovas M. B. nurodė, kad to nebuvo.
26. Nors teismo ekspertizės akte nepasisakyta apie tai, ar žala atsirado dėl autoavarijos, aptartos aplinkybės suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog draudikas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, pagrįstai rėmėsi ir Taisyklių 1.26.2 punktu.
27. Taisyklių 1.26.4 punktas numato, kad techniniu transporto priemonės gedimu laikomas, be kita ko, gedimas, atsiradęs dėl neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai. Abu ieškovai yra ūkininkai, todėl jie turėjo būti išsamiai susipažinę su traktoriaus naudojimo instrukcija, gamintojo reikalavimais ir jais vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
28. Faktą, kad ieškovai netinkamai eksploatavo traktorių, pažeidė gamintojo reikalavimus, vienareikšmiškai patvirtina tiek teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas (ekspertizės 5-7 lapas, II t., b. l. 146-148), tiek oficialaus John Deere atstovo Lietuvoje pateikta informacija (II t., b. l. 164). Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad „gamintojas numato kitą svarbų reikalavimą susijusį su dvigubų ratų naudojimu ir šis reikalavimas yra ne rekomendacinio, bet privalomojo pobūdžio. <...> Montuojant dvigubus užpakalinius ratus, turi būti atitinkamas ratų disko sutvirtinimas. Reguliuojamų ratų sustiprinimas prieinamas per John Deere oficialių atstovą, kuris gali aprūpinti esamų ratų, kurie turi fiksuotą tarpvežės plotį, sukeitimo komplektu <...> Jei yra naudojami dvigubi ratai, turi būti sumontuoti rato disko sutvirtinimai <...> Eksploatuojant traktorių su dvigubais ratais, dėl išplatėjusios tarpvežės vidinis ratlankis ties tvirtinimo prie galinio tilto vieta patiria padidintus lenkimo įtempimus lyginant su tais, kurie būna esant viengubiems ratams. <...> aukščiau aptartos aplinkybės techniniu požiūriu duoda pagrindą teigti, jog jei eksploatuojant traktorių su dvigubais galiniais ratais ant vidinių ratlankių nebuvo sumontuoti gamintojo numatyti sutvirtinimai ir minėtų ratų ratlankiai (vidiniai) nebuvo sustiprinto tipo, tokiu atveju techniniu požiūriu tikėtinam kad šių naudotojo vadove pateikiamų nurodymų nesilaikymas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su traktoriaus galinio dešiniojo rato, o taip pat ir anksčiau įvykusio galinio kairiojo rato lūžiais“ (ekspertizės akto 5-7 lapai).
29. Ieškovai pažeidė tiek rekomendacinius, tiek privalomuosius gamintojo reikalavimus, neteisingai eksploatavo traktorių, kas atitinka 1.26.4 punkte apibrėžto techninio gedimo sąvoką, ir atitinkamai yra nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 8.1.3 punktą, patvirtina tiek teismo ekspertizė, tiek oficialus John Deere atstovas Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas sprendime nurodė, kad dėl neteisingos traktoriaus eksploatacijos, kiek tai susiję su galinių ratlankių sutvirtinimo nebuvimu, byloje ginčo nėra, tačiau draudikas šia aplinkybe nesirėmė, su tokia išvada draudikas nesutinka. Draudikas nuo pat pradžių teigė, kad gedimas techninis, atsiradęs dėl neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai.
31. Draudiko sprendimai įvykį pripažinti nedraudžiamuoju Taisyklių 8.1.3 punkto pagrindu ir atitinkamai atsisakyti išmokėti draudimo išmokas aptariamose žalose būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, draudikui pakako įrodyti, kad gedimas atsirado dėl bent vienos iš šių aplinkybių, o nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai ir argumentai pagrindžia egzistavus visas šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
32. Draudikas, atlikęs žalų administravimo veiksmus, priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju remdamasis tarp šalių sudarytų draudimo sutarčių pagrindu esančių Taisyklių nuostatomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo cituojamoje Draudimo įstatymo 98 str. 8 dalyje, kaip matyti iš pačios normos konstrukcijos, reglamentuojami atvejai, kai įvykis yra draudžiamasis, tačiau dėl tam tikrų draudimo sutarties sąlygų (pareigų) pažeidimo dėl tokio įvykio mokėtina draudimo išmoka mažinama arba išvis nemokama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuolat pabrėžia, jog šie atvejai nėra tapatūs ir turi būti skiriami. Pirmosios instancijos teismas, painiodamasis dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, nesirėmė vieninga teismų praktika, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, atitinkamai priėjo nepagrįstų išvadų, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.
33. AB „Lietuvos Draudimas“ su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „atsakovas neatliko tinkamai pareigos visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes“ nesutinka ir dėl to, jog draudikas, sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju priėmė įvertinęs žalų administravimo metu surinktą medžiagą, remdamasis specialių techninių žinių turinčių darbuotojų žiniomis, patirtimi, vertinimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina visas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimti aptariami sprendimai. Vien tai, jog teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad nustatyti traktoriaus galinio dešinio ratlankio lūžimo (sugadinimo) mechanizmo negalima, neįrodo draudiko pozicijos neteisingumo ir/ar nepagrįstumo. Ekspertas kategoriškai neatmetė nei vieno iš draudiko nurodytų argumentų, kuriais draudikas motyvavo savo sprendimus, t. y. nepaneigė egzistavus Taisyklių 1.26.1, 1.26.2 ir 1.26.4 punktuose nurodytų aplinkybių.
34. Teismo sprendime daug dėmesio skiriama 2014 m. įvykio, kurio metu buvo lūžęs to paties traktoriaus kairės pusės galinis ratas, analizei ir vertinimui, tačiau šis įvykis nagrinėjamoje byloje aktualus tik tuo aspektu, jog įrodo, kad traktorius yra ne naujas, yra patyręs labai panašų įvykį, kas tik dar labiau pagrindžia, kad gedimas yra techninis, dėl nuolatinio naudojimo pažeidžiant eksploatacinius gamintojo reikalavimus.
35. Draudikas, siekdamas patenkinti klientų poreikius, išlaikyti bendradarbiavimo santykius, yra linkęs ieškoti kompromisinių sprendimų. Tačiau tai, jog minėtu atveju išmoka buvo išmokėta, jokiu būdu nesudaro pagrindo vertinti, jog ji turi būti mokama ir šioje byloje nagrinėjamu atveju.
Šalies argumentai
36. Ieškovų pusei iš esmės pradėjus teigti, jog jie nežinojo apie nedraudžiamųjų įvykių egzistavimą, manė, jog „draudžiasi nuo visko“, kad draudikas išmokės išmoką visais atvejais, kai traktorius ir/ar barstytuvas bus sugadinti, pažymėtina: pirma, Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 sudarymą patvirtinančiuose draudimo liudijimuose nurodoma: „pasirašydamas draudimo sutartį ir (arba) sumokėdamas draudimo įmoką (arba jos dalį) patvirtinu, kad: pritariu draudimo sutarties sąlygoms ir sudarau šią draudimo sutartį; esu supažindintas su draudimo taisyklėmis ir man yra įteikta jų kopija“.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, jog nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimas yra viena esminių draudimo sutarties sąlygų, o ieškovų teiginiai, jog jie nežinojo, jog tam tikrais atvejais traktoriui ir/ar barstytuvui padaryta žala gali būti draudiko neatlyginama, nes įvykis gali būti pripažintas nedraudžiamuoju, nepagrįsti, neteisėti ir laikytini ieškovų gynybine pozicija.
38. Ieškovai yra ūkininkai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad ūkininkui, kaip verslininkui, taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Jei jis nebūna pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika; ūkininkas yra verslininkas, todėl jam keliami aukštesni nei vidutiniai apdairumo bei rūpestingumo standartai. Jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali būti laikomas vartotoju; ūkininkas prilyginamas verslininkui, todėl jam yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai kaip ir juridiniam asmeniui. Ieškovai negalėjo tikėtis, jog sudarius Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 visais traktoriaus ir/ar barstytuvo sugadinimo/sugedimo atvejais draudikas mokės draudimo išmoką.
Atsiliepimas
39. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo AB „Lietuvos draudimas“, apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-387-545/2019 palikti nepakeistą; prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Nurodo, kad sprendimą priėmęs teismas detaliai pasisakė dėl apeliantės nurodytų Taisyklių punktų taikymo ir juose minimų aplinkybių egzistavimo. Svarbu ir tai, kad padarydamas išvadas dėl šių aplinkybių egzistavimo sprendimą priėmęs teismas rėmėsi byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir apeliantės prašymu byloje atliktos ekspertizės rezultatais.
41. Apeliantė nenurodo būtent kurių traktoriaus dalių gedimas lėmė įvykio kilimą ir žalos atsiradimą. Remiantis skunde išdėstytais motyvais galima spėti, kad, apeliantės manymu, žala atsirado dėl traktoriaus dešinio galinio ratlankio „gedimo“. Tačiau jau minėti byloje surinkti įrodymai ir teismo eksperto išvados kategoriškai paneigia apeliantės teiginius dėl aplinkybių, nurodytų Taisyklių 1.26.2 punkte, egzistavimo.
42. Skunde nurodome, kad rūpestingas, atidus savininkas, profesionalus žemės ūkiu užsiimantis asmuo turi būti išsamiai susipažinęs su traktoriaus naudojimo instrukcija, gamintojo reikalavimais ir jais vadovautis. Nesutinka su apeliantės nuomone, kad net ir rekomendacinio pobūdžio reikalavimų buvo privalu laikytis, o tai, kad traktorius su dvigubais ratais važiavo bendro naudojimo keliais, įrodo taisyklių 1.26.4 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimą.
43. 2017-09-10 įvykis ir žala kilo ne dėl to, kad traktorius su dvigubais ratais važiavo bendro naudojimo keliais. Kad traktorius su dvigubais ratais važiavo bendro naudojimo keliais buvo bene vienintelė aplinkybė, remiantis kuria buvo atsisakyta įvykį pripažinti draudžiamuoju. Tai, kad eksploatuojant traktorių, nebuvo naudojami ratų disko sutvirtinimai, nors toks gamintojo nurodymas yra privalomo pobūdžio, paaiškėjo tiktai bylą nagrinėjant teisme gavus ekspertizės aktą. Priimdama sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju šios konkrečios aplinkybės (dėl galinių ratlankių sutvirtinimo, t.y. neteisingos transporto priemonės eksploatacijos) apeliantė netyrė ir ja nesirėmė, t.y. teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė neatliko tinkamai pareigos visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes, o ieškovai nėra atsakingi dėl šios atsakovo pareigos nevykdymo. Pažymi, kad apeliantės teiginio, kad šis lūžis negalėjo įvykti staiga ir netikėtai dėl įvažiavimo į nedidelę duobę, nepatvirtino byloje atliktos teismo ekspertizės išvados. O tai reiškia, kad patvirtinti apeliantės išvadai, jog įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju remiantis Taisyklių 1.26 punktu, nėra pagrindo.
44. Atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų kontekste visiškai sutinka ir su pirmos instancijos teismo argumentais dėl sutarčių aiškinimo ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo. Nurodo, kad sprendime išdėstyti argumentai yra nuoseklūs, logiški ir pagrįsti. Pažymi tai, kad apeliantės argumentai jog ieškovai yra ūkininkai ir jiems yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai niekaip nepaneigia nei apeliantės pareigos visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes, nei įrodyti aplinkybes, kuriomis remiantis šis įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).
46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė pagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis.
Žemesnės instancijos teismas
48. Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
49. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
50. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
51. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pažymėtina, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.
52. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama draudimo apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama draudimo išmoka, ir atvejus, kada draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamos per plačiai, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiami draudiko prisiimti įsipareigojimai. Byloje ginčo dėl to, kad sutarties sąlygos yra neaiškios ar nesuprantamos, nėra.
53. Nagrinėjamu atveju, Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 sudarytos Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2017-02-07 redakcija, galioja nuo 2017-03-01) sąlygomis. Sudarydamos draudimo sutartį, šalys sutarė, jog atvejai, kai žala atsiranda dėl techninių transporto priemonės gedimų laikomi nedraudžiamaisiais (Taisyklių 8.1.3 punktas).
54. Techninių transporto priemonės gedimų sąvoka apibrėžta Taisyklių 1.26 punkte. Pagal Taisyklių nuostatas, techniniais transporto priemonės gedimais laikomi gedimai, atsiradę dėl: 1.26.1 natūralaus padangų, variklio, važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo; 1.26.2 automobilio dalių ir (ar) agregatų gedimų, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė; 1.26.4 neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai.
55. Nustatyta, kad 2017-09-10 kelyje K. N. - K. M. B važiuojant keliu, traktoriaus galinis dvigubas ratas trenkėsi į žvyruoto kelio duobę, dėl ko lūžo vienas iš dvigubo rato ratlankių. Traktorius virto ant dešinio šono ir jo kabina atsitrenkė į atsidalinusio rato dalį. Įvykio metu buvo apgadinta traktoriaus kabina ir prie jo prikabinto trąšų barstytuvo navigacinė sistema ir valdymo kompiuteris.
56. Šioje byloje atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes nustatė, kad 2017-09-10 įvykis, kurio pagrindu ieškovai prašė išmokėti draudimo išmoką – nedraudžiamasis. Atsakovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką taisyklių 8.1.3 punkto pagrindu, rėmėsi Taisyklių 1.26.1, 1.26.2 ir 1.26.4 punktuose nurodytais kriterijais.
57. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, nurodydama, kad teismas tokią išvadą padarė, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
58. Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl įvykio, susijusio traktoriaus John Deere galinio dešinio rato lūžimo aplinkybėmis, pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad traktoriaus John Deere 6930 galinio dešinio rato ratlankio lūžio paviršiuje yra korozijos žymių, atsakyti ar lūžio paviršiuje esanti korozija yra vienoda, koks korozijos gylis ir ar ratlankis galėjo būti įtrūkęs iki įvykio, negalima; techniniu požiūriu traktoriaus John Deere 6930 dvigubo galinio dešinio rato ratlankio lūžimas nebuvo sąlygotas aplinkybės, kad traktorius su dvigubais ratais buvo eksploatuojamas (važiavo bendro naudojimosi keliais); techniniu požiūriu mažai tikėtina, kad traktorių John Deere 6930 eksploatuojant pagal traktoriaus gamintojo nurodymus bei nesant rato ratlankio gamybinio broko, ratlankis galėjo patirti staigų vienkartinį lūžį vien tik nuo važiavimo per tiriamojoje dalyje nuotraukose užfiksuotas žvyrkelio duobes, nustatyti traktoriaus John Deere 6930 galinio dešinio ratlankio lūžimo (sugadinmo mechanizmo) negalima.
59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė įrodė, kad traktoriaus gedimo priežastis yra natūralus susidėvėjimas dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo (Taisyklių 1.26.1 p.) ir/arba neteisingos transporto priemonės eksploatacijos (taisyklių 1.26.4 p.).
60. Atsakovė, atsisakydama pripažinti įvykį draudžiamuoju, atsakyme į pretenziją nurodė, kad lūžio paviršius turi skirtingą korozijos padengimą dėl ko padarė išvadą, kad ratlankis jau buvo įtrūkęs dar prieš pradedant važiuoti, šis lūžis negalėjo atsirasti staiga ir netikėtai, dėl įvažiavimo į nedidelę duobę. Teismo eksperto išvadoje, taip pat nurodyta, kad ratlankio lūžio paviršiaus vietose matomos korozijos žymės, tačiau dėl fotografijos ypatumų ir mažos nuotraukų raiškos, lūžio vieta atrodo skirtingai. Nors ekspertas ir negalėjo pateikti nurodyti, kad ratlankis galėjo būti dėl korozijos įtrūkęs iki įvykio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspertas patvirtino atsakovės išvadas, kad ratlankis negalėjo patirti staigaus vienkartinio lūžio vien tik nuo važiavimo per žvyrkelio duobes, todėl tikėtina, kad traktoriaus ratas buvo padengtas korozijos ir tai sąlygojo ginčo įvykį. Nenustatyta, kad ratas lūžo eismo įvykio metu, t. y. dėl bet kokio staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo.
61. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis (ekspertizės išvadą, UAB „DOJUS argo“ Lietuvos filialo atsakymą) nustatė, kad norint traktorių eksploatuoti su galiniais dvigubais ratais sustiprinimai yra būtini, o ieškovo galinis dešinys ratlankis nebuvo sustiprintas. Tačiau pripažino, kad draudikas šios konkrečios aplinkybės (dėl galinių ratlankių sutvirtinimo, t.y. neteisingos transporto priemonės eksploatacijos) draudikas netyrė, ja nesirėmė pripažįstant eismo įvykį nedraudžiamuoju.
62. Atsakovė atsisakydama įvykį pripažinti draudžiamuoju, nurodė, kad dėl netinkamo eksploatavimo (Taisyklių 1.26.4 p.) galėję kilti įtrūkimai, dėl įprastinio ir nuolatinio transporto priemonės naudojimo ir lėmė šį įvykį. Šį faktą patvirtino ir teismo ekspertas, nors atsakovė konkrečiai ir nebuvo nurodžiusi, kad būtent dešiniojo rato sustiprinimo nebuvimas lėmė ginčo įvykį, tačiau ši aplinkybė, kad traktorius buvo netinkamai eksploatuojamas, buvo patvirtinta ir nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Ieškovai byloje nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti šias teismo eksperto išvadas. Ieškovai pažeidė privalomuosius gamintojo reikalavimus, neteisingai eksploatavo traktorių, kas atitinka 1.26.4 punkte apibrėžto techninio gedimo sąvoką, todėl gali būti laikomas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 8.1.3 punktą.
63. Kaip jau buvo minėta, traktorius 2014 metais yra patyręs panašaus pobūdžio rato ratlankio lūžimą, todėl ieškovai jau tuomet turėjo įvertinti, kas lėmė tokio įvykio priežastis (ratų sustiprinimo nebuvimas) ir imtis priemonių, kad gedimas nepasikartotų. Taigi reikalavimas, kad eksploatuodami traktorių ieškovai turi vadovautis traktoriaus naudojimosi instrukcija, pagrįstas. To nesilaikant, prarandama teisė gauti draudimo išmoką.
64. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išvada nebuvo paneigta ekspertizės aktu, spręstina, kad draudikas pagrindė savo sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Tai, kad nedraudžiamuoju įvykiu atsakovė pripažino neįvertinusi to, kad eksploatuojant traktorių buvo nesilaikoma gamintojo reikalavimų, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad buvo draudžiamasis įvykis.
65. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
66. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
67. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovė nagrinėjant ginčą turėjo 410 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokestis už ekspertizę) pirmosios instancijos teisme ir 75 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) apeliacinės instancijos teisme, todėl šios bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš ieškovų (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88, 90 straipsniai).
68. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 12.40 Eur; jos priteistinos valstybei iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, t. y. iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
69. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovų, ieškovų turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 4, 7 dalys, 93 straipsnio 1, 3 dalys).
70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai po 242,50 Eur (du šimtai keturiasdešimt du eurai 50 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,20 Eur (šeši eurai 20 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, jas sumonat į Valstybinės mokesčių inspekcijos Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).