Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3397-292/2012 pagal pareiškėjų N. V. ir A. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo trūkumų šalinimą, taikymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas grąžino pareiškėjams jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, jame nenurodžius aplinkybės, kad abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK XXXV skyriaus nuostatos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktą prašyme nutraukti santuoką turi būti nurodyta, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. CK 3.51 straipsnis nustato tokias sąlygas, kurioms esant santuoka nutraukiama sutuoktinių bendru sutikimu: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai laiko; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir paprastai nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama (CK 3.52 str. 1 d., CPK 540 str. 1 d.).

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2011). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Tačiau, nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisė kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

Vadovaujantis CPK 376 straipsniu, teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjai prašė nutraukti santuoką bendru sutarimu, pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau nenurodė vienos iš sąlygų, numatytų CK 3.51 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. informacijos apie visišką abiejų sutuoktinių veiksnumą. Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Pažymėtina, kad tik tuos trūkumus, kurių negalima pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminiais ieškinio (prašymo) trūkumais, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareikštas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos. Kaip jau minėta, bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu paprastai nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Teismui 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nenurodžius, kaip turėtų būti realizuojama (taikoma) CK 3.51 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, ginčytinas pareiškėjų prašymo trūkumas galėtų būti pašalintas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be pagrindo jas formalizavo, dėl ko skundžiama nutartis panaikinama, o pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pareiškėjų N. V. ir A. V. prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.