Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybos“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijos veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 str.). Ieškinio turinį sudaro dvi sudedamosios ieškinio dalys, vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje taip pat turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, šių įrodymų buvimo vieta. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Todėl teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, priima nutartį skirti terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o ieškovui to nepadarius – ieškinį laiko nepaduotu ir jį grąžina.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Minėtos nutarties nuorašas 2010 m. lapkričio 25 d. buvo išsiųstas ieškovui, tačiau grįžo teismui neįteiktas, nes ant voko buvo nurodytas netikslus adresato adresas, tai yra nebuvo nurodytas pašto dėžutės numeris (b.l. 20). Teismo nutarties nuorašas 2010 m. lapkričio 29 d. buvo pakartotinai išsiųstas ieškovui, tačiau ne jo nurodytu korespondencijos adresu, o registruotu buveinės adresu. Nutarties nuorašas teismui grįžo neįteiktas su pašto žyma, kad adresatas nėra žinomas (b.l. 21). Dar kartą teismo nutarties nuorašas ieškovui buvo išsiųstas 2010 m. gruodžio 6 d. jo nurodytu korespondencijos adresu, tačiau ir šiuo atveju grįžo teismui neįteiktas (b.l. 22). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Įvertinus minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atitinkamos nutarties priėmimą, nes nutartis, kuria jis buvo įpareigotas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, jam nebuvo įteikta, todėl jis negalėjo teismo nustatytu terminu pasinaudoti savo teise ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad skundžiama nutartis ieškovui buvo įteikta būtent jo nurodytu korespondencijos adresu. Be to, byloje esantys AB Lietuvos pašto pažymos 2010-12-02 Nr. 3-5890, 2011-01-07 Nr. 3-178 patvirtina, kad ieškovui, jo nurodytu korespondencijos adresu siunčiami dokumentai yra įteikiami (b.l. 26, 29).

Sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo taip pat atsižvelgtina į tai, kad nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.). Pirmosios instancijos teismo nutartyje yra tik abstrakčiai nurodyta, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo nurodymų. Jokių kitų motyvų, pagrindžiančių teismo sprendimą ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, nenurodyta, taip pat nenurodyta bei neatsižvelgta į tai, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti.