Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6, 3.1.3.6.1.; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2

2021 m. balandžio 30 d.

suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. A., jos įstatyminei atstovei S. G. ir atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą ir suinteresuoto asmens R. A. savarankiškus reikalavimus, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad R. A., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo Č. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti (1 t., b. l. 1-3). Patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. O. A., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio Č. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir visą priimtą palikimą valdė iki savo O. O. A. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos O. O. A., (duomenys neskelbtini) mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Č. A., pareiškėjo motina O. O. A., mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno abu tėvai, bei iš pradžių ir pareiškėjas su broliu V. A. Namas 2019 m. balandžio 13 d. visiškai sudegė. Po tėvo Č. A., mirties, Apskrities viršininko 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 15-3205 atkurta nuosavybės teisė į ankščiau jo tėvų nacionalizuotą turtą – 0,2300 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,2000 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, Č. A., dėl tėvo palikimo priėmimo niekas į notarų kontorą nesikreipė, nes kiek jam žinoma tėvo vardu tuo metu registruoto nekilnojamo turto nebuvo. O be to su broliu V. A. sutarė, kad visas likęs turtas, kuris priklausė tėvui ir motinai, po tėvo mirties lieka motinai O. O. A. Motina po tėvo mirties rūpinosi šiuo turtu, jį valdė, rūpinosi žeme, augino daržoves, bulves, laikė paukščius, kitus galvijus, mokėjo visus reikiamus mokesčius (už žemę, už šiukšles, elektrą ir pan.), o pareiškėjas ir V. A. tik jai padėdavo. Tokiu būdu motina priėmė visą tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Motinai mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėjo brolis V. A. sunkai sirgo, jam jau buvo diagnozuota onkologinė liga. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau, kadangi faktiškai turimas turtas nebuvo registruotas, todėl notarų kontora negalėjo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjo brolis V. A., nuo viso tėvų palikimo atsisakė, jam priklausančią palikimo dalį palikdamas pareiškėjui. Nuo to laiko buvusiais pastatais bei žemės sklypais pradėjau rūpintis tik pareiškėjas, t. y. tokiu būdu, mano, kad jis, mirus motinai ir broliui, priėmė palikimą – visą turimą turtą. Sudegus namui 2019-2020 metų laikotarpyje, pareiškėjas sutvarkė sudegusios sodybos vietą, tam buvo samdomi darbuotojai, transportas, kita technika, tai kainavo virš 3 000 Eur, o likusį turtą – žemės sklypus pradėjo faktiškai valdyti, juos prižiūrėti, jais rūpintis. Pareiškėjas negali disponuoti palikimu, kadangi nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, todėl priverstas kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (1 t., b. l. 152-154).

Teismo posėdyje pareiškėjas R. A. ir jo atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti, su suinteresuoto asmens R. A. savarankišku reikalavimu sutiko. Paaiškino, kad name adresu (duomenys neskelbtini), po jo tėvo Č. A. mirties name toliau liko gyventi jo motina, ir brolis V. A. su šeima. Po jo tėvo mirties jie visi toliau naudojosi namu, namų apyvokos ir kitais daiktais, dalį tėvui priklausančių daiktų (pjūklą, variklius) brolis pardavė. Motina baigė tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Č. A. vardu. Žemės sklypuose brolis su motina sodino bulves ir kitas daržoves, juos prižiūrėjo. Po brolio mirties jo dukra R. A. su motina S. G. toliau liko gyventi šiame name ir toliau naudojosi visais namų apyvokos ir kitu turtu, iki namas sudegė.

Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas ir patikslintame pareiškime nenurodo konkrečiai visų palikimo priėmimo aplinkybių, patvirtinančių procesinio dokumento dalyką, nepateikia įrodymų, patvirtinančių pareiškime minimų aplinkybių, tokiu būdu apsunkindamas suinteresuotam asmeniui išreikšti savo nuomonę dėl nesutikimo motyvų. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo patikslintame pareiškime išdėstytos aplinkybės yra neteisingos ir neatitinka tikrovės, o prašymas netenkinti nepilnametės R. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nukreiptas į žemės sklypų pavertimo tik savo nuosavybe. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame pareiškime nenurodo: koks liko jo tėvo - Č. A. po mirties turtas, kurį neva motina priėmė, juo rūpinosi, valdė. Byloje nepateikta jokio dokumento, įrodymų patvirtinančių ir apie pačio pareiškėjo veiksmus, priimant palikimą po motinos mirties. Pažymi, kad Č. A. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo po mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl nei O. O. A., nei pareiškėjas R. A. per nustatytą įstatymo terminą (3 mėnesių), negalėjo priimti palikimo (žemės sklypų), faktiškai pradėdami juos valdyti, nes nebuvo tokio turto. Mirus Č. A., jo sutuoktinė O. O. A. per visą palikimo atsiradimo 10 metų laikotarpį, t. y. iki pat savo mirties nebuvo išreiškusi valios, liudijančios įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias iš jo. Įstatymo nustatytais būdais ir terminais nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui ir nesikreipė į teismą dėl įpėdinės teisių įgyvendinimo. Po Č. A. mirties jam priklaususį turtą (asmeninius, namų apyvokos ir buities daiktus) iš karto perėmė kartu viename name su šeima gyvenantis sūnus V. A., kuriais pradėjo naudotis, juos tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis, kaip savo turtu. Vėliau, atkūrus tėvo vardu nuosavybę į žemę, perėmė ir jos valdymą, naudojimąsi, priežiūrą. Visu perimtu turtu V. A. naudojosi, kaip savu, nes motina, likusi viena, nebuvo pajėgi juo tinkamai naudotis ir prižiūrėti. Po V. A. mirties 2017 m. spalio 11 d. visą jo turto valdymą, naudojimąsi, priežiūrą perėmė dukra R. A.. Pažymi, kad pareiškėjas savo įpėdinio teisę į palikimo priėmimą po motinos O. A. mirties jau yra įgyvendinęs, 2016 m. lapkričio 3 d. pateikdamas pareiškimą Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biurui ir priėmęs palikimą pagal įstatymą (1 t., b. l. 175-177).

Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė teismui savarankiškus reikalavimus, kuriuos patikslinusi prašo: 1) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo Č. A., mirties, pradėdamas faktiškai valdyti; 2) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. A., mirties, pradėdama faktiškai valdyti; 3) išduoti teismo leidimą motinai - S. G., nepilnametės R. A. vardu priimti palikimą. Pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad pareiškėja R. A. nuo gimimo kartu gyveno su seneliais Č. A., O. O. A. ir tėvais V. A. ir motina S. G., (duomenys neskelbtini). Po R. A. senelio Č. A. (duomenys neskelbtini) mirties liko namai, jo asmeniniai, namų apyvokos ir buities daiktai, kuriais iš karto pradėjo naudotis, juos tvarkyti ir prižiūrėti jos tėvas V. A.. Tokiais savo aktyviais veiksmais V. A. palikimą atsiradusį po tėvo Č. A. mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti. Vėliau, t. y. 2007 m. balandžio 12 d., Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 145-3205, atkūrus senelio Č. A. vardu nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), V. A. su šeima ėmė juos dirbti, sodino bulves, daržus, prižiūrėjo ir rūpinosi, kaip ir po mirties perimtu tėvo visu turtu. Mirus pareiškėjos R. A. tėvui V. A., turto valdymą, naudojimąsi, jo priežiūrą, tvarkymą iš karto perėmė faktinio valdymo būdu pareiškėja R. A.. Šiuo visu turtu ji naudojosi kaip savu, tvarkė, prižiūrėjo, dirbo žemę, sodino daržus. 2019 m. balandžio 13 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu sudegė visas turtas ir vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas. Dėl palikimo priėmimo po tėvo V. A. mirties pareiškėjos R. A. motina į notarų biurą nesikreipė ir jos paveldėjimo teisių tinkamai neužtikrino, nes po namų ir turto netekimo buvo didelis pinigų stygius bei manė, kad dukrai tenkantis palikimas po tėvo mirties priimtas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti (1 t., b. l. 79-81; 96-98).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. A., jos įstatyminė atstovė S. G. ir advokatas V. K. palaikė savarankiškus reikalavimus ir prašė pareiškime išdėstytų aplinkybių pagrindu juos tenkinti, su pareiškėjo R. A. pareiškimu sutiko. R. A. paaiškino, jos senelis mirė 2006 metais. Ji tuo metu gyveno su tėčiu, mama ir močiute (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties tėtis, mama ir močiutė naudojosi senelio daiktais, žemės sklypuose augino daržoves. Po tėčio mirties ji su mama liko toliau gyventi šiuose namuose ir toliau naudojosi visais daiktais iki namas sudegė.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai (1 t., b. l. 150). Atsiliepimuose į pareiškėjo R. A. pareiškimą ir suinteresuoto asmens R. A. savarankiškus reikalavimus prašė pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 42-43, 123-124, 168-170).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai (1 t., b. l. 150). Atsiliepimuose į pareiškėjo R. A. pareiškimą ir suinteresuoto asmens R. A. savarankiškus reikalavimus nurodė, kad pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po Č. A. mirties jam atkūrus nuosavybės teises, įpėdiniai aktyviais veiksmais pradėjo valdyti minėtus žemės sklypus, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (1 t., b. l. 53-55, 131-133).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktose išvadose nurodė, jog tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. A. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti. S. G. tinkamai užtikrina nepilnametės teises ir teisėtus interesus, todėl gali priimti ir valdyti palikimą R. A. vardu, uzufrukto teise. Tikslinga išduoti teismo leidimą motinai S. G. priimti palikimą dukros vardu (1 t., b. l. 32-33, 110-111, 180-181).

Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytus argumentus.

Pareiškėjas R. A. teismo posėdžio nurodė, kad jis atsisako pareiškimo, jog R. A., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo Č. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti, nes yra priimtas jo patikslintas pareiškimas. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 4 dalis). CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pareiškėjo R. A. pareiškimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų, todėl priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui atsisakius pareikšto reikalavimo, grąžinama 75 procentai už reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio sumos – 37,50 Eur (50,00 Eur x 75 procentai) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo R. A., jo atstovo, suinteresuoto asmens R. A. ir jos atstovų, paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvas ir suinteresuoto asmens R. A. senelis Č. A. mirė (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 6, 7). Č. A. sutuoktinė, pareiškėjo R. A. motina ir suinteresuoto asmens R. A. senelė O. O. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9), Č. A. ir O. O. A. sūnus, pareiškėjo brolis ir suinteresuoto asmens R. A. tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11, 13). Po Č. A. mirties, Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 15-3205, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21-22, 23). Taip pat Č. A. vardu iki 2013 m. gegužės 24 d. buvo registruota (neįregistruotos daiktinės teisės) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-84). Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 13 d. sudegė (1 t., b. l. 100). O. O. A. buvo palikėją Č. A. pergyvenusi sutuoktinė, paveldinti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o V. A. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Po O. O. A. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą 2016 m. lapkričio 3 d. priėmė pareiškėjas R. A., V. A. atsisakė palikimo po motinos O. O. A. mirties (1 t., b. l. 14-15). Suinteresuotas asmuo R. A. yra palikėjo V. A. pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po Č. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo palikimo priėmimo bei atsisakymo faktų neįregistruota (1 t., b. l. 16).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas R. A. nurodo, kad po jo tėvo Č. A. mirties palikimą, paveldimą turtą pradėjusi faktiškai valdyti, priėmė jo motina O. O. A., o suinteresuotas asmuo R. A., teigia, kad po Č. A. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti priėmė jos tėvas V. A., o po tėvo mirties palikimą, paveldimą turtą pradėjusi faktiškai valdyti, priėmė ji.

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas R. A. ir suinteresuotas asmuo R. A. pateiktais atsiliepimais nesutikimo su vienas kito reikalavimais, tačiau teismo posėdžio metu su reikalavimais sutiko, pareiškimuose ir teismo posėdžio metu šalių nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo.

I. Dėl R. A. patikslinto pareiškimo reikalavimų

Pareiškėjas R. A. nurodė, kad namų valdoje esančioje (duomenys neskelbtini) gyveno jo tėvas Č. A., motina O. O. A., jo brolis V. A., jo dukra suinteresuotas asmuo R. A. ir jos motina S. G.. Mirus Č. A. toliau šiame name liko gyventi jo motina, ir brolis su šeima. Brolis su motina kartu rūpinosi šiuo namu ir priklausiniais, jį prižiūrėjo, naudojosi namų apyvokos daiktais. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. A., kuri nurodė, kad gyvendami kartu jos močiutė, tėvas ir mama, viską tvarkė kartu, bendrai naudojosi namų apyvokos daiktais, kartu sodindavo daržus ir juos prižiūrėjo, ruošdavo malkas žiemai, mokėdavo mokesčius. Gyventojų registro duomenimis O. O. A. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2015 m. lapkričio 20 d. (1 t., b. l. 10), o kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, šiuo adresu visada buvo jos faktinė gyvenamoji vieta. Visa tai ir suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjo motina ir suinteresuoto asmens močiutė O. O. A., toliau likdama gyventi namų valdoje esančioje (duomenys neskelbtini), naudodamasi palikėjui Č. A. priklausančiais daiktais, ir vykdydama su likusi turtu susijusias prievoles, išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti, ir tokius veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina jų valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad O. O. A. priėmė palikimą po Č. A. mirties, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų motyvu pagrindu, įvertinus tai, kad pareiškėjas R. A. negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad jis galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, pareiškėjo R. A. pareiškimas šioje dalyje tenkintinas ir šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas neįvardija Č. A. palikimo sudėties.

Pareiškėjas R. A., taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos O. O. A., 2016 m. rugpjūčio 29 d. mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti, tačiau iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas po O. O. A. mirties palikimą priėmė 2016 m. lapkričio 3 d. paduodamas pareiškimą Druskininkų savivaldybės 2-jam notarų biurui. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes. Todėl įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas R. A. jau yra priėmęs palikimą po O. O. A. mirties paduodamas pareiškimą notarų biurui, šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas, kadangi toks juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

II. Dėl suinteresuoto asmens R. A. savarankiškų reikalavimų

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. A. brolis ir suinteresuoto asmens R. A. tėvas V. A. gyveno namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad V. A. šioje namų valdoje gyveno iki tėvo Č. A. mirties ir po to, patvirtino ir pareiškėjas R. A. ir suinteresuotas asmuo R. A.. Byloje jau nustatyta, kad po Č. A. mirties V. A. su motina O. O. A. gyvendami kartu, bendrai rūpinosi gyvenamuoju namu, naudojosi namų apyvokos daiktais, kartu sodindavo daržus ir juos prižiūrėdavo, ruošdavo malkas žiemai, mokėdavo mokesčius. Pažymėtina, kad aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjo R. A. paaiškinimais brolis ne tik toliau rūpinosi namų valda, tačiau ir pardavė iki tol jų tėvui priklausančius daiktus. Tokie jo veiksmai ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą po tėvo Č. A. mirties, paveldėtus daiktus laikė savais. Po V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo R. A. su motina S. G. toliau liko gyventi namų valdoje (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi visu turtu, tai buvo jų gyvenamoji vieta iki kilo gaisras ir namas sudegė. Tai suteikią teismui pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo atstovaujama įstatyminės atstovės S. G. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė palikimą po savo tėvo V. A. mirties. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad V. A. atsisakė priimti palikimą po motinos O. O. A. mirties, nagrinėjamu atveju negali paneigti paties faktinio palikimo priėmimo fakto po tėvo Č. A. mirties ir užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui – jo nepilnametei dukrai, kaip palikimą priėmusiai faktiniai įpėdiniams, paveldėti palikimą sudarantį turtą. Išdėstytų motyvu pagrindu, suinteresuoto asmens R. A. savarankiški reikalavimai tenkinti ir šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Minėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas neįvardija nei Č. A., nei V. A. palikimo sudėties.

III. Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Byloje nustačius juridinį faktą, kad nepilnametė R. A. atstovaujama motinos S. G. priėmė palikimą po tėvo V. A. mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o neturėdama aštuoniolikos metų, ji neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl jo turto tvarkymu turėtų užsiimti motina S. G. uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, S. G., priimdama savo nepilnametės dukters vardu palikimą, turi gauti teismo leidimą. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų išvadų matyti, kad S. G. šiuo metu tinkamai užtikrina nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, todėl institucijos nuomone tikslinga išduoti teismo leidimą S. G. priimti palikimą nepilnametės dukters vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad S. G. veikia išimtinai nepilnametės dukters vardu, darytina išvada, kad yra pagrindas išduoti teismo leidimą. Tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Nors byloje ir nėra duomenų apie V. A. kreditorinius įsipareigojimus, tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnametės dukters interesus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju palikimas turi būti priimamas pagal turto apyrašą, nes tuomet už palikėjo skolas būtų atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu, pareiškėjai išduotinas leidimas priimti nepilnametės dukters vardu jai priklausantį palikimą pagal turto apyrašą.

IV. Dėl išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 88,09 Eur. Nagrinėjamu atveju šioje byloje iš esmės yra patenkinti pareiškėjo R. A. reikalavimai ir suinteresuoto asmens R. A. savarankiški reikalavimai, jų interesai bylos nagrinėjimo metu nebuvo priešingi, todėl valstybės patirtos 88,09 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėtų būti priteistos iš jų lygiomis dalimis, t. y. po 44,04 Eur iš kiekvieno. Tačiau pareiškėjui Rimui A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12d. sprendimo pagrindu buvo teikiama 50 procentų dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis 50 procentų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 65-66), o suinteresuotam asmeniui Ramintai A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 3 d. sprendimo pagrindu buvo teikiama 100 procentų dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 93-94). Todėl įvertinus, tai, kad suinteresuotam asmeniui R. A. yra teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir CPK 96 straipsniu, šio išlaidos iš suinteresuoto asmens R. A. nepriteistinos, o iš pareiškėjo R. A. priteistina 50 procentų jam tenkančių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias patyrė valstybė, t. y. 22,02 Eur (44,04 Eur /2) CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš pareiškėjui grąžintino žyminio mokesčio – 37,50 Eur išskaičiuotina 22,02 Eur suma, mokėtina už procesinių dokumentų siuntimą, todėl pareiškėjui R. A. grąžintina 15,48 Eur (37,50 Eur – 22,02 Eur) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti pareiškėjo R. A. pareiškimo atsisakymą, kad R. A., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo Č. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Civilinę bylą Nr. 2YT-346-810/2021, dalyje dėl reikalavimo, kad R. A., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo Č. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir pradėjo paveldimą turtą valdyti, nutraukti.

Pareiškėjo R. A. patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Č. A. mirties, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Kitoje dalyje R. A. pareiškimą atmesti.

Suinteresuoto asmens R. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo Č. A. mirties, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama įstatyminės atstovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Leisti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti jai priklausantį palikimą po tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Grąžinti pareiškėjui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,48 Eur (penkiolikos eurų 48 ct) žyminio mokesčio dalį (žyminis mokestis sumokėtas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 10 d. Perlas Finance paslaugos).

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.