Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Velžio komunalinis ūkis“ pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams teikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą dėl 118,24 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. P., nes skolininkas mirė 2001 m.sausio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso R. P. (2017-10-19 išrašas). Testamentų registro duomenimis, skolininko palikimo niekas nepriėmė (2018-04-10 išrašas). VĮ „Turto bankas“ 2020 m. kovo mėn. raštu prašė pateikti paskaičiavimus už ½ buto, priklausiusią R. P. sutuoktinei J. O. P. (mirusiai (duomenys neskelbtini)). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A407, pareiškėja administruoja daugiabutį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 16 d. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), susidarė 443,95 Eur įsiskolinimas.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis). Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismų praktikoje suformuota, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Kreditoriniai reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti gali būti pratęstas teismo, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nustatytas trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Todėl kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užtikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Toks prašymas nagrinėjamas CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertinus termino praleidimo priežasčių svarumą. Nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 d. pratęsti, įstatymuose nenustatyta, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs,kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti finansinius reikalavimus mirusiosios J. O. P. turto paveldėtojui, tačiau nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas.

Pareiškėja apie skolininko R. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)), mirtį sužinojo tik gavusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį. Tuo tarpu apie tai, kad skolininkas R. P. turėjo sutuoktinę J. O. P., kuriai atitinkamai priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį gavusi VĮ „Turto bankas“ raštą. Skolą už buto administravimo paslaugas patvirtina priskaitymų ir mokėjimo sąrašas, iš kurio matyti, kad bendra skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. yra 443,95 Eur.

Apibendrindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad priežastys, lėmusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, yra pripažintinos pateisinamomis, todėl pareiškėjos prašymas yra tenkinamas ir atnaujinamas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Pareiškėja nurodė, kad iki turto perėmimo valstybei (2020-03-16) J. O. P. skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies administravimą susidarė 221,98 Eur skola, todėl yra patvirtinamas 221,98 Eur kreditorinis reikalavimas mirusiosios J. O. P. įpėdiniams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“, į.k. 168967899, praleistą įstatymų nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą J. O. P, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042.

Patvirtinti pareiškėjos VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“, į.k. 168967899, 221,98 Eur (du šimtai dvidešimt vieno euro 98 ct) kreditorinį reikalavimą.

Nustatyti, kad pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškėja privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.