Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir G. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų S. T. ir G. S. tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėjas testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo užvesta. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjos S. T. ir G. S. yra palikėjo J. T. pirmos eilės įpėdinės, paveldinčios pagal įstatymą (vaikai) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. T. testamento nebuvo sudaręs, palikimo po jo mirties niekas nepriėmė. Pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties paduoti. Kitų galimų įpėdinių, pagal byloje esančius duomenis, teismas nenustatė. Pareiškėjos laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo, nes palikėjas nekilnojamąjį turtą jau buvo išdalijęs, todėl pareiškėjos manė, kad jokio palikimo nėra, todėl į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po jų tėvo mirties neužvedė, todėl šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjos, sužinojusios, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trumpą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po jų tėvo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotųjų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotųjų asmenų teises. Įvertinus aprašytus veiksnius, trukdžiusius pareiškėjoms laiku priimti tėvo palikimą, darytina išvada, kad pradėti palikimo priėmimo procedūrų pareiškėjos negalėjo dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas neprieštarauja. Pareiškime nurodytą termino palikimui priimti praleidimo priežastį pripažinus svarbia, šis terminas pareiškėjoms atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų S. T. ir G. S. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjoms, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo jos turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.