Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-310-498/2016

Teisėja Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00988-2014-4

2016 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje (eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta P. K. sveikata), ir už tai jam paskirta 30 MGL (1129, 80 EUR) dydžio bauda. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys patenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“, SE filialo Lietuvoje 553,75 EUR turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad vairuodamas motociklą pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, kad jis 2014 m. liepos 1 d., apie 16.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Yamaha R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET)133 punkto, 134 punkto, 135 punkto reikalavimus - nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas ne mažesniu kaip 68 km/h greičiu, viršijo leistiną miestelio ribose 50 km/h. greitį, nepasirinko saugaus atstumo, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti motociklą, atsiradus kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam mopedui „Zhongyu ZY50QT-7“, laiku nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į mopedo „ Zhongyu ZY50QT-7“, vairuojamo P. K., galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu P. K. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjęs, priežastis, t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tiesiogiai buvę priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu - buvo minėtų taisyklių 133, 134, 135 punktų reikalavimų pažeidimai. Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimo nesilaikymas (pažeidimas) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Teismo manymu, kaltinamojo J. Š. kaltė byloje neabejotinai įrodyta. Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalies požymius.Nuteistojo J. Š. gynėja advokatė K. Č. (toliau – ir nuteistojo gynėja, advokatė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Dėl bylos įrodymų tyrimo nuteistojo gynėja nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme, buvo gauta prieštaringų duomenų apie eismo įvykio aplinkybes, kuriuos teismas privalėjo itin dėmesingai patikrinti, nustatyti jų patikimumą, įrodomąją vertę ir išspręsti klausimą, kuriuos iš gautų duomenų laikyti tinkamais, patikimais įrodymais, kad jais grįsti nuosprendį. Advokatės nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymų patikimumą ir leistinumą, rėmėsi prieštaringais ir neleistinais įrodymais. Gynėja skunde rašo, liudytojas R. V. pripažino, kad paties susidūrimo momento nematė. Dėl šios priežasties teismas pripažindamas liudytojo R. V. parodymus kaip betarpiškai patvirtinančius eismo įvykio aplinkybes bei nukentėjusiojo parodymus - nepagrįstas.Liudytojo J. S. parodymai, nepatvirtino Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (toliau ir - Protokolas) nurodytų duomenų, t.y. kad motociklo stabdymo kelias buvo 42,8 m. Liudytojas nurodė, kad motociklo stabdymo kelias 5-7 m, taip pat pažymėjo, kad stabdymo kelias negalėjo būti 42 metrai. Kaip matyti iš J. S. parodymų, jie nepatvirtino eismo įvykio aplinkybių iš betarpiško stebėjimo bei Protokole nurodytų duomenų, R. K. pozicijos. Advokatė skunde atkreipia dėmesį, kad teismas nevienodai, prieštaringai vertino liudytojų parodymus, kadangi liudytojo R. V. parodymai teismo buvo pripažinti kaip betarpiškai patvirtinantys eismo įvykio aplinkybes, nors pats liudytojas pripažino, kad eismo įvykio nematė, tačiau liudytojų L. Š., V. Ž. ir A. K. parodymų nevertino, kadangi jie nematė eismo įvykio.Advokatė pabrėžia, kad liudytojų parodymais buvo įrodinėjamas ir stabdymo pėdsako ilgis, pobūdis, todėl nėra lemianti aplinkybė, ar liudytojas matė ar nematė betarpiškai įvykį. Kaltinamasis iš karto po įvykio skambino L. Š., V. Ž. ir A. K.. Nurodo, kad V. patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis blaškėsi po kelią ir neleido J. Š. atlikti lenkimo manevro aiškindamas L. Š. apie įvykio aplinkybes, iš karto po įvykio. Skunde taip pat nurodoma, kad nors teismas ir nustatė, kad pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas ir Protokolą surašė pažeidžiant BPK reikalavimus, tačiau šį planą vis tiek pripažino kaip tinkamą įrodymą, nes plane numatytus duomenis tariamai patvirtina įvykio vietoje darytos foto nuotraukos. Liudytojas pareigūnas D. V. nurodė, kad tariamai įvykio vietoje nebuvo galimybės sudaryti schema ir sudarė vietoje planą ant A4 formato balto lapo, o vėliau nubraižė schema. Teismas nepagrįstai neįvertino šių parodymų , kurie turėjo būti vertinami gynybos naudai. Be to nurodoma, kad įvykio schemai specialiai yra parengti blankai, kurie pildomi ir pasirašomi įvykio vietoje. Šiuo atveju jokio įvykio vietoje sudaryto plano, schemos byloje nėra.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareigūno D. V. padarytos foto nuotraukos taip pat nelaikytinos patikimu įrodymu ir nepatvirtina schemoje nurodytų duomenų apie stabdymo kelią. Nuotraukos buvo daromos praėjus daug laiko po avarijos. Taip pat liudytojai nurodė, kad eismo įvykio metu nelijo, o nuotraukos buvo daromos pradėjus lyti. Skunde daroma išvada, kad iš karto po eismo įvykio darytinos vaizdo nuotraukos nepridėtos prie bylos nors buvo daromos, ką patvirtino J. Š., liudytojai.Iš naujai pateiktų nuotraukų advokatei aišku, kad jos darytos jau esant šlapiam asfaltui ir ryški vingiuota ištisinė linija einanti ties ašine kelio juosta, kurią teismas traktuoja kaip stabdymo kelią, yra priešpriešinių eismo juostų asfalto sujungimo dalis, susidariusi sujungiant dvi priešingas eismo juostas smala. Nuteistojo gynėjai akivaizdu, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino tokio ilgo stabdymo kelio, kaip nurodyta schemoje. Nors teismas kritikavo J. Š. liudytojų parodymų patikimumą, tačiau net ir R. K. liudytojai I. B., J. S. ir kiti nenurodė tokio ilgio stabdymo žymių, o nurodė, kad buvo iki 20 m. ilgio.Advokatė skunde nurodo, kad BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo reikalavimas reiškia, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi tokie duomenys, kurie surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir iš esmės nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmas keliamų reikalavimų bei tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus. Įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl advokatės nuomone, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu. Kadangi atliekant specialisto išvadą taip pat buvo remiamasi eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada taip pat negali būti laikoma leistinu, patikimu įrodymu.Advokatė skunde prašo skirti eismo įvykio ekspertizę. Skunde nurodoma, kad ekspertizės būtinumą šioje byloje lemia tai, kad specialisto išvadoje nebuvo apsvarstomi bylai svarbūs klausimai, t.y. mopedo galinio rato deformacija, sužalojimai, kuri galinio rato dalis, kurioje pusėje kontaktavo su motociklu.Nuteistojo gynėja skunde daro išvadą, kad teismas priimdamas 2016 m. vasario 11 d. nuosprendį netinkamai taikė ir BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio nuostatas, neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė išvadas, priešingas esantiems bylos įrodymams, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris naikintinas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąjį apeliantą J. Š., jo gynėją advokatę K. Č., kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, kuris prašė skundą atmesti. Teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, kurio metu, apklausė liudytoją D. V.. J. Š. gynėjos advokatės K. Č. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pripažindamas J. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Byloje nustatyta, kad J. Š. 2014 m. liepos 1 d., apie 16.07 val., Taikos gatvėje, ties namu Nr. 20, Igliaukos mstl., Marijampolės savivaldybėje, vairuodamas motociklą „Yamaha R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto, 134 punkto, 135 punkto reikalavimus - nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas nemažesniu kaip 68 km/h greičiu, viršijo leistiną miestelio ribose 50 km/h. greitį, nepasirinko saugaus atstumo, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti motociklą, atsiradus kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam mopedui „Zhongyu ZY50QT-7“, laiku nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į mopedo „ Zhongyu ZY50QT-7“, vairuojamo P. K., galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu P. K. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata.Nuteistojo J. Š. gynėja apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti argumentuodama tuo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai vertino įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų parodymų prieštaringumą, rėmėsi netinkamai atliktu pareigūnų darbu užfiksuojant eismo įvykio aplinkybes ir neskyrė ekspertizės. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinus nuosprendžio motyvus ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. Š. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašė skirti ekspertizę, motyvuodama tuo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės, nes byloje esanti specialisto išvada parengta pagal BPK reikalavimų neatitinkantį eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Apeliacinės instancijos teismas prašymą skirti ekspertizę atmetė, priimdamas motyvuotą nutartį, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma. Be to, kas nurodyta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje atmesti advokatės prašymą skirti ekspertizę, pažymėtina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas gali analizuoti ir vertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2869(14), kuri apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių. Šioje išvadoje nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo motociklo „Yamaha R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. Š. veiksmai - važiuodamas ne mažesniu kaip 68 km/h. greičiu, viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h. greitį, iš paskos artėdamas prie priekyje lėčiau važiavusio mopedo „Zhongyu ZY50QT-7“, vairuojamo P. K., laiku nesulėtino greičio, dėl ko atsitrenkė į minėtą mopedą (b.l. 89-94). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto išvada, ją vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais neabejotinai patvirtina, kad J. Š. padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, su P. K. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Siekiant patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl motociklo stabdymo kelio ilgio, eismo įvykio schemos ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytoju pareigūną D. V.. Liudytojas D. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės patvirtino parodymus duotus pirmos instancijos teisme, kurie patvirtina, kad atvykus į eismo įvykio vietą buvo išmatuoti atstumai, tame tarpe ir motociklo stabdymo kelias, duomenys užfiksuoti A4 formato lape, padarytos fotonuotraukos, o kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas ir eismo įvykio schema nubraižyta policijos komisariate, perkeliant juodraštyje užfiksuotus duomenis į specialų eismo įvykio schemos blanką. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad motociklo stabdymo kelias buvo ilgas, vientisas, jį matavo kartu su vairuotoju. Apžiūrėjęs fotonuotrauką (1 t., b. l. 16) liudytojas nurodė, kad motociklo stabdymo kelias prasidėjo dar už nuotraukoje užfiksuoto tarnybinio automobilio. Gynėjos išreikštas abejones, kad motociklo stabdymo kelias galėjo būti supainiotas su tamsia smalos juosta skiriančia kelio dangų sujungimą, apeliacinės instancijos teismas pašalino, pakartotinai įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas ir remdamasis pakartotinai apklausto liudytojo D. V. parodymais, kuris patvirtino, kad kelio dangų sujungimas nėra motociklo stabdymo pėdsakas, nes stabdymo pėdsakas išsiskyrė iš kelio dangos, nebuvo labai ryškus, tačiau buvo vientisas, vingiuotas. Liudytojas taip pat patvirtino, kad buvo sausa, nelijo, tačiau kol atvyko operatyvinė grupė nulijo, todėl pirminės nuotraukos gali šiek tiek skirtis. Taigi akivaizdu, kad atvykęs į eismo įvykio vietą pareigūnas situaciją įvertino objektyviai, atliko matavimus, išmatavo motociklo stabdymo kelio ilgį, padarė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota stabdymo kelias, grįžęs į policijos komisariatą nubraižė eismo įvykio vietos planą, jame užfiksuodamas nustatytus duomenis ir atliktų matavimų rezultatus. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta D. V. suinteresuotumo bylos baigtimi ir jokių kitų aplinkybių dėl kurių D. V. parodymai ar jo įforminti dokumentai būtų nepatikimi. Aplinkybė, kad nėra eismo įvykio dalyvių parašų ant eismo įvykio vietos schemos ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nedaro šių dokumentų neteisėtais ir neturinčiais įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas išvadai, kad D. V. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas įformindamas eismo įvykį ar dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl nuteistojo gynėjos teiginiai, kad pareigūno darytos fotonuotraukos, nubraižyta eismo įvykio vietos schema ir užpildytas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas yra neteisėti neatitinkantys BPK reikalavimų ir negali būti laikomi leistinai ir patikimais įrodymais, atmestini kaip nepagrįsti.Apelianto gynėja skunde keldama klausimą dėl motociklo stabdymo kelio ilgio, nurodo, kad liudytojo J. S. parodymai prieštarauja Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytiems duomenims, kad motociklo stabdymo kelias 42,8 m. J. S. nurodė, kad stabdymo kelias galėjo būti apie 5-7 metrus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje protokole J. S. nurodė, kad aplinkybių dėl stabdymo žymių jis neprisiminė. Iš teismo posėdžio metu duotų J. S. parodymų matyti, kad stabdymo kelio ilgio jis nematė, o išreiškė savo subjektyvią nuomonę ir padarė išvadas dėl stabdymo kelio ilgio, apie kurį sprendė iš stabdomo motociklo stabdžių „žviegimo“ garso trukmės. Pažymėtina, kad kelių eismo įvykio vietos protokolu, eismo įvykio schema, specialisto išvada, fotonuotraukomis, pareigūno D. V. parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad motociklo stabdymo kelio ilgis buvo 42,8 m. Taigi pirmos instancijos teismas nevertino J. S. parodymų dėl motociklo stabdymo kelio ilgio, tokių liudytojo parodymų nevertina ir apeliacinės instancijos teismas, nes akivaizdu, kad J. S. nurodydamas dėl stabdymo kelio ilgio nurodė ne konkrečias matytas faktines aplinkybes, o padarė savo išvadą apie techninius duomenis (stabdymo kelio ilgį), kurių jis realiai nefiksavo.Nuteistojo gynėja skunde nesutinka, kad teismas vertino liudytojo R. V. duotus parodymus, kaip asmens betarpiškai mačiusio eismo įvykį, o liudytojų L. Š., V. Ž. ir A. K. parodymų nevertino, nesivadovavo, kadangi jie nematė eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs minėtus apeliacinio skundo argumentus nustatė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai R. V. parodymus vertino kaip tiesiogiai įvykį mačiusio asmens parodymus. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu R. V. buvo eismo įvykio vietoje, nuo eismo įvykio buvo 70 metrų atstumu. Liudytojas parodė, kad jis kalbėjo su G. K. ir R. S.. Matė, kaip dešine eismo juosta pravažiavo P. K. vairuojamas motoroleris, o netrukus iš paskos ir motociklas. Nors liudytojas teigė, kad pačio susidūrimo nematė, tačiau jis nuosekliai ir išsamiai nurodė aplinkybes iki susidūrimo momento ir po susidūrimo. Tuo tarpu liudytojai L. Š., V. Ž., A. K. ne tik kad tiesiogiai nematė eismo įvykio, nebuvo eismo įvykio vietoje, bet apie įvykio aplinkybe sužinojo iš paties J. Š.. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad šių liudytojų parodymai subjektyvūs, nes L. Š. nuteistojo motina, o liudytojai V. Ž. ir A. K. yra nuteistojo draugai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad neturi jokios reikšmės ar R. V. nematė susidūrimo momento dėl to, kad kalbėjo telefonu ar gavo SMS žinutę, nes ginčo dėl fakto, kad jis nematė pačio autotransporto priemonių susidūrimo momento nėra. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, teismui nėra aktualūs R. V. parodymai, jo nuomonė apie tai, kuris iš asmenų dalyvavusių eismo įvykyje yra kaltas. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo G. K. parodymais. Byloje nustatyta, kad G. K. yra nukentėjusiojo P. K. giminaitis, tačiau jo suinteresuotumo byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo duoti parodymai yra nuoseklūs, sutampa su eismo įvykio vietoje buvusių liudytojų R. V. ir R. S. parodymais ir neprieštarauja kitiems surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi ir patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad J. Š. vairuojamo motociklo stabdymo kelio ilgis buvo 42,8 metro. Todėl, kaip jau minėta, specialisto išvada apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Išvadoje specialistas, vadovaudamasis stabdymo kelio ilgiu (42,8 m.) ir kitais turimais parametrais paskaičiavo, kad motociklo „Yamaha R6“ vairuotojas J. Š. važiavo ne mažesniu, kaip 68 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį. Faktą, kad J. Š. viršijo leistiną greitį patvirtina nukentėjusysis ir visi eismo įvykio vietoje buvę liudytojai - G. K., R. V. bei J. S.. Taigi teisėjų kolegija įsitikinusi, kad J. Š. padarė esminį Kelių eismo taisyklių pažeidimą - viršijo leistiną greitį, kuris ir lėmė eismo įvykio kilimą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto gynėjos įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.Teisėjų kolegijos nuomone, visuma byloje surinktų ir apeliacinės instancijas teismo patikrintų įrodymų, neabejotinai patvirtina, kad J. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134, 135 punktų reikalavimus - nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas nemažesniu kaip 68 km/h greičiu, viršijo leistiną miestelio ribose 50 km/h greitį, nepasirinko saugaus atstumo, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti motociklą, atsiradus kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam mopedui „Zhongyu ZY50QT-7“, laiku nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į mopedo „ Zhongyu ZY50QT-7“, vairuojamo P. K., galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu P. K. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. Š. Kelių eismo taisyklių pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir sudarė priežastinį ryšį su kilusiais padariniais - P. K. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir apkaltinamajame nuosprendyje ir šiame sprendime nurodytas aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J. Š. veikai pritaikytas tinkamai, esant visiems būtiniesiems BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, nustačius neatsargią kaltę ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių. Dėl šių priežasčių J. Š. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. Š. paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas J. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apibūdinančias nuteistojo asmenybę, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgė į tai kad J. Š. yra jauno amžiaus, į tai, kad dirba, nusikalto pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nusikalto bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai J. Š. parinko ir paskyrė švelniausią iš numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje bausmės rūšių – baudą, kurios dydį nustatė artimą bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Nuteistojo J. Š. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.