- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-32168-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19460-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – 470-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąsias patalpas (siurblinę), esančias adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Negyvenamosios patalpos (siurblinė), esančios: (duomenys neskelbtini), kurias siekiama pripažinti bešeimininkiais daiktais, buvo įtrauktos į apskaitą 2023 m. sausio 17 d. ((duomenys neskelbtini) punktas), surašant Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. Pareiškėja, gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – patalpas, apie kurių galimus savininkus ar teisėtus valdytojus jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Siekiant nustatyti patalpos savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į daiktus, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į patalpas, išsiaiškinti. Tuo tikslu nuo 2020 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti patalpas, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), buvo skelbta savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat nuo 2023 m. sausio 25 d. buvo pranešta ir papildomai pranešimais, kviečiančiais atsiliepti savininkus, turinčius turtinių teisių į patalpas. Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Antakalnio seniūnija skelbimus ant patalpų (išorės) ir seniūnijos informaciniame stende apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais buvo užkabinusi 2022 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjos duomenimis, į skelbimus niekas neatsiliepė. Informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtas patalpas, (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama ir laikraštyje „Rinkos Pulsas“. Turtinių teisių į patalpas iki šiol niekas nepareiškė.
2.2. Pareiškėja 2024 m. sausio 18 d. gavo 470-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymą įtraukti juos į bylą suinteresuotu asmeniu, nes garažų bendrija turi bendras konstrukcijas, fasadą su šiomis patalpomis. Dėl minėtų patalpų, nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą paskelbimo pradžios, niekas nesikreipė, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog minėtos patalpos neturi savininkų, todėl laikytini bešeimininkiais daiktais ir perduotini Vilniaus miesto savivaldybei.
2.3. Pareiškėja 2024 m. sausio 17 d. pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grinda“ užsakymą dėl laikinų apsaugos (saugos) priemonių taikymo pastatui (laikino konstrukcijų išramstymo ir teritorijos aptvėrimo). Pareiškėja, nebūdama patalpų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jos būtų prižiūrėtos, tvarkingos, ateityje nekeltų grėsmės. Jeigu patalpos, kurios neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintos bešeimininkiu daiktu ir perduotos Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Patalpos ir toliau nebūtų prižiūrimos, o, pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau, nesant jų savininkų ir neperdavus jų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jų tvarkyti, remontuoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo 470-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjo prašymo. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Priešingai negu nurodo pareiškėja, žinodamas apie pareiškėjos pradėtas procedūras bešeimininkio daikto pripažinimui, suinteresuotas asmuo ne kartą kreipėsi į pareiškėją el. paštu ir ją informavo, kad bendrija turi bendras konstrukcijas, fasadą su šiomis patalpomis, taip pat ir tai, jog sieks pripažinti patalpas nuosavybės teise bendrijai. Taigi, iš suinteresuoto asmens el. laiškų galima aiškiai suprasti, kad patalpos nelaikytinos bešeimininkėmis, nes suinteresuotas asmuo buvo informavęs pareiškėją apie suinteresuotumą šiomis patalpomis, t. y. ne tik apie tai, kad bendrija turi bendras konstrukcijas, fasadą su šiomis patalpomis, bet ir apie tai, jog suinteresuotas asmuo prašys priskirti nuosavybę patalpoms. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja tik iš dalies atskleidžia visas šias aplinkybes.
3.2. Patalpų (vandens siurblinės) buvęs baltų plytų fasadas, siekiant suvienodinti bendrą fasadą kartu su garažų fasadu, buvo apmūrytas raudonomis plytomis garažų statybos metu ((duomenys neskelbtini) metais) už tuometinio kooperatyvo narių surinktas lėšas, kas rodo jau tuometinių kooperatyvo narių rūpestį patalpomis nuo pat garažo statybų laikų ((duomenys neskelbtini) m.). Svarbu tai, kad 2004 m., po vandenviečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų įvyko UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančios įrangos iškraustymas iš patalpų, dėl ko patalpose liko tik vandens įvadas į daugiabučius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po šio įrangos iškraustymo suinteresuotas asmuo susirūpino paliktomis atviromis patalpų durimis ir patalpų bei jose likusios įrangos saugumu ir dėl šių priežasčių 2005 metais ant patalpų durų pakabino savo rakinamą spyną, kuri suinteresuoto asmens naudojama iki šiol ir nuo kurios raktą turi ir juo naudojasi suinteresuotas asmuo. Vėliau, 2019 m., atsitikus avarijai vandentiekyje tarp patalpų ir (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, UAB „Vilniaus vandenys“ atsisakė taisyti vandentiekį, motyvuodami tuo, kad vandentiekis yra už jų atsakomybės ribų, ir priklauso daugiabučiam namui. Dar vėliau, 2019 m. spalio 9 d. UAB „Vilniaus vandenys“ paskelbė konkursą vamzdynų rekonstrukcijos darbams ir 2020 m. anksčiau minėtą vandens įvadą likvidavo, prijungdami vamzdyną iš kito šulinio gatvėje. Nuo 2020 m. Patalpomis įvairių daiktų sandėliavimo tikslais, taip pat naudojosi ir vienas iš suinteresuoto asmens narių, kuriam patalpomis naudotis leido tuometinis suinteresuoto asmens pirmininkas. Šiuo metu patalpose taip pat yra sandėliuojami įvairūs daiktai – stelažai ir kt., taip pat patalpose matyti likęs nenaudojamas vamzdynas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bešeimininkiu negali būti pripažintas daiktas, kuris turi savininką. Nagrinėjamu atveju tai, kad suinteresuotas asmuo turi bendras konstrukcijas ir fasadą su patalpomis, kad ilgus metus patalpos yra naudojamos suinteresuoto asmens, bei tai, jog nuo 2005 m. iki šiol ant patekimo į patalpas durų yra pakabinta suinteresuoto asmens spyna, rodo suinteresuoto asmens išskirtinę kontrolę ir naudojimąsi šiomis patalpomis.
3.3. Garažų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo namo konstrukcijos. Kadangi, suinteresuoto asmens įsitikinimu, patalpos yra bendro naudojimo objekto dalis (net jei ir naudojamos kitais tikslais, nei pirminė jų paskirtis po to, kai įvyko UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančios įrangos iškraustymas iš patalpų ir buvo atlikta vamzdynų rekonstrukcija), patalpos gali būti pripažintos garažų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Taigi, nurodytos aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes apie spynos pakabinimą nuo 2005 m., rodo nuolatinį suinteresuoto asmens naudojimąsi ir kontrolę, kas prieštarauja daikto bešeimininkiškumo sampratai.
3.4. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui. Tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ iki 2004 m. turėjo įvadą, o 2019 m. jį likvidavo, prijungdami vamzdyną iš kito šulinio. Tai leidžia teigti, kad siurblinė (patalpos) nebeatlieka viešosios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros funkcijos. Jei ji nebenaudojama pagal savo pirminę paskirtį viešajam interesui, savivaldybės pareiškime nurodomi teiginiai, kad, kaip galima suprasti, be kita ko, ji turi būti perduota savivaldybei ir dėl šios priežasties, yra nepagrįsti. Kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ likvidavo savo vandens įvadą 2019 m., todėl akivaizdu, jog siurblinė (patalpos) nuo to laiko nebeatlieka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros funkcijos, todėl patalpoms netaikomas reikalavimas priklausyti būtent savivaldybei ar viešajam vandens tiekėjui. Patalpų pripažinimas bešeimininkėmis būtų nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarautų tiek teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, tiek suinteresuoto asmens interesams.
4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkėmis negyvenamąsias patalpas (siurblinę), esančias adresu: (duomenys neskelbtini).
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad negyvenamosios patalpos (siurblinė) buvo įtrauktos į 2023 m. sausio 17 d. Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) punktas). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matyti, kad negyvenamosios patalpos (siurblinės) paskirtis – kita, ji realizuotina.
9. Siekiant nustatyti negyvenamosios patalpos (siurblinės) savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šias patalpas, ant patalpos buvo skelbiama informacija apie pradėtą patalpos (siurblinės) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės 5 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – siurblines, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šias patalpas ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. sausio 25 d. skelbiama apie siūlymą pripažinti pastatus, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais ((duomenys neskelbtini)).
10. Informacija apie pradėtą negyvenamosios patalpos (siurblinės) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtą statinį, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ ((duomenys neskelbtini)). Skelbimai buvo skelbiami (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame stende bei ant paties pastato.
11. Valstybės įmonė „Turto bankas“ 2023 m. sausio 5 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (16.2 Mr) SK4-190 informavo pareiškėją, kad siurblinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimai buvo pradėti spręsti savivaldybėje dar iki įsigaliojant Taisyklių pakeitimui, todėl procedūros turi būti baigiamos spręsti pagal Taisyklių nuostatas, galiojusias iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. sandėlių, rūsių, pagalbinių statinių ir t. t. klausimus spręsdavo savivaldybės vykdomosios institucijos, kurių kompetencijai priskirta šių statinių naudojimo priežiūra.
12. Valstybės įmonė Registrų centras 2024 m. sausio 4 d. raštu dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo Nr. Nr. SP-1722 (4.55 Mr) informavo pareiškėją, kad garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie siurblinės patalpą nėra. Siurblinės patalpa Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, duomenų apie savininkus ar naudotojus nėra.
13. Pareiškėjos teigimu, dėl minėtų patalpų, nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą paskelbimo pradžios, niekas nesikreipė, turtinių teisių į patalpas iki šiol niekas nepareiškė. Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. gavo suinteresuoto asmens 470-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymą (Nr. A97-1636/24) įtraukti juos į bylą suinteresuotu asmeniu, nes garažų bendrija turi bendras konstrukcijas, fasadą su šiomis patalpomis.
14. Suinteresuotas asmuo 470-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija su pareiškimu nesutinka, nurodo, kad 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. sausio 18 d. el. paštu buvo informavęs pareiškėją apie suinteresuotumą šiomis patalpomis, t. y. ne tik apie tai, kad suinteresuotas asmuo turi bendras konstrukcijas, fasadą su šiomis patalpomis, bet ir apie tai, kad suinteresuotas asmuo prašys priskirti nuosavybę patalpoms. Teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog suinteresuotas asmuo ketina (-o) imtis veiksmų pripažinti nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nepatvirtina aplinkybės, jog šios patalpos nuosavybės teise priklauso bendrijai.
15. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad garažų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo namo konstrukcijos. Šioms aplinkybėms pagrįsti suinteresuotas asmuo pateikė planą apie garažus ir patalpas (siurblinę), tačiau iš pateikto plano negalima spręsti, kad suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso ir ginčo patalpos. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo (ir (ar) jo nariai) turi bendras konstrukcijas ir fasadą su ginčo patalpomis, savaime nepatvirtina, jog suinteresuotas asmuo yra teisėtas ginčo patalpų savininkas ir (ar) valdytojas.
16. Suinteresuotas asmuo teigia, kad, jo nuomone, patalpos yra bendro naudojimo objekto dalis (net jei ir naudojamos kitais tikslais, nei pirminė jų paskirtis po to, kai įvyko UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančios įrangos iškraustymas iš patalpų ir buvo atlikta vamzdynų rekonstrukcija), patalpos gali būti pripažintos garažų savininkų bendrąja daline nuosavybe.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Nagrinėjamu atveju nepateikta duomenų, kad buvusi vandens siurblinės patalpa pagal savo pobūdį objektyviai atlieka kokią nors funkciją, būtiną garažų savininkų bendrijos (jos narių) nuosavybei eksploatuoti, todėl ji negali būti laikoma bendro naudojimo objektu CK 4.82 straipsnio prasme. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad patalpos yra teisėtas garažų savininkų bendro naudojimo objektas (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, pats suinteresuotas asmuo pareiškime pripažino, kad ginčo patalpomis anksčiau naudojosi kitas subjektas: 2004 m. įvyko UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančios įrangos iškraustymas iš ginčo patalpų, o 2020 m. buvo likviduotas vandens įvadas.
18. Suinteresuotas asmuo savo nesutikimą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad jis ilgą laiką naudojasi ginčo patalpomis, patalpų (siurblinės) buvęs baltų plytų fasadas, siekiant suvienodinti bendrą fasadą kartu su garažų fasadu, buvo apmūrytas raudonomis plytomis garažų statybos metu (1988 m.) už tuometinio kooperatyvo narių surinktas lėšas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2020 m. balandžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. A32-1416/20 (2.1.15-BŪS) (toliau – Aktas) matyti, kad patikrinimo metu pastatas – patalpa (duomenys neskelbtini), kelia pavojų ir grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Taigi, nors suinteresuotas asmuo teigia, kad jo nurodomos aplinkybės apie patalpos sienų apmūrijimą rodo tuometinių kooperatyvo narių rūpestį patalpomis nuo pat garažo statybų laikų ((duomenys neskelbtini) m.), tačiau iš Akte užfiksuotos patalpų būklės (viršutinėje pastato dalyje ženkliai dideliame plote ištrupėjusios raudonos plytos) darytina išvada, kad patalpomis nėra rūpinamasi.
19. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad po UAB „Vilniaus vandenys“ priklausiančios įrangos iškraustymo iš ginčo patalpų, 2005 m. ant ginčo patalpų durų suinteresuotas asmuo pakabino savo rakinamą spyną ir ja naudojasi iki šiol, o nuo 2020 m. patalpomis įvairių daiktų sandėliavimo tikslais (iš suinteresuoto asmens į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad ginčo patalpoje stovi stelažai, sandėliuojami daiktai), taip pat naudojosi ir vienas iš suinteresuoto asmens narių, kuriam patalpomis naudotis leido tuometinis suinteresuoto asmens pirmininkas.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus. Pažymėtina, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
21. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nenurodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo ant patalpos durų pakabino savo rakinamą spyną, faktiškai naudojasi patalpa, joje sandėliuodamas savo daiktus, per se (savaime) nesukuria jam nuosavybės ir (ar) teisėto valdymo teisės į ginčo patalpas.
22. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
23. Sprendžiant dėl suinteresuoto asmens byloje palaikomos pozicijos, svarbu pažymėti, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpos priklauso suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo tinkamai nepagrindė, kad ginčo patalpos yra jo turto dalis ir (ar) kad jos yra prižiūrimas, naudojamas ir eksploatuojamas teisėtais pagrindais. Nėra jokio pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo teisėtai valdo ginčo patalpas. Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad nepateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog suinteresuotas asmuo yra ginčo patalpų savininkas, sąžiningas įgijėjas ar teisėtas valdytojas (CPK 185 straipsnis, 537 straipsnis).
24. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja dėjo pastangas, jog asmenys, turintys teisių į negyvenamąsias patalpas (siurblinę), būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo patalpų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį patalpos savininkas (-ai) dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl laikytina, kad negyvenamosios patalpos (siurblinės) savininkas (-ai) yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus ginčo patalpų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės jas tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jų būkle. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536–537 straipsniai).
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad negyvenamųjų patalpų (siurblinės) savininkai ar kiti asmenys, turintys teisėtų turtinių teisių į šias patalpas, nežinomi, negyvenamosios patalpos (siurblinės) pripažintini bešeimininkiais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis, CK 4.58 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais ir 537 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąsias patalpas (siurblinę), esančias adresu: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.