Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Boleslovo Kalainio ir Vilijos Valantienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios A. S. (B.-J.) prašymą palengvinti jos teisinę padėtį, sušvelninant Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-152/2008 skirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-152/2008 A. B. (Jonaitienė) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Bausmė paskirta atlikti kalėjime.Lietuvos Apeliacinis teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistosios A. B. (Jonaitienės) apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistosios A. B. (Jonaitienės) kasacinis skundas atmestas.Nuteistoji A. S. (B.-J.) Šiaulių apygardos teismo prašo palengvinti jos teisinę padėtį, sušvelninant jai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-152/2008 skirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį).Prašyme nurodoma, jog savo 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės Vyriausybė nurodo, jog pareiškėjai, taip pat ir ji (A. S.) galėjo (ir šiuo metu gali) pasinaudoti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Taip pat nurodoma, jog Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių Europos Žmogaus Teisių Teismo procese.Teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 362¹ straipsnyje yra naudojamas terminas „įstatymas“, todėl šis terminas turi būti aiškinamas plačiau nei tik Lietuvos Respublikos Seimo išleistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galią. Pažymi ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).Pabrėžia, kad pagarba tarptautinei teisei, t. y. sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda), yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis Lietuvos Respublika privalo pagal inter alia Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį.Pažymi, kad 2016 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo sprendime Nr. KT12-S5/2016 „Dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) normos turi būti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas taip, kad esą valstybės įstatymai numato ką kita. Valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymą savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. išvada). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) įsteigtas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal Konvenciją ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai).Prašyme nurodo, jog, atsižvelgiant į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikšmės turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kad gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Prašyme padaryta išvada, jog BPK 362¹ straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimą, turi būti taikomas plačiau. Taip pat prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe išaiškino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme). toks teismų galimybių ribotumas šioje srityje ypač akivaizdus susidūrus su materialiosios teises spragomis. Konstatuota ir tai, kad: visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teises spragą užpildyti ad hoc; jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas jie galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet reikėtų konstatuoti, kad spręsdami bylas teismai taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai); tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja“.Pažymi, jog nacionaliniai teismai yra daug kartų pasisakę tiek dėl tiesioginio Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, jau nekalbant apie tiesioginį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos taikymą. Teigia, kad efektyviai teisės spraga buvo užpildyta priimant teismų sprendimus bylose, kuriose pareiškėjai yra laimėję bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, tačiau įstatymų leidėjas nėra priėmęs tokio teisinio sureguliavimo, kuris pašalintų konstatuotus Konvencijos pažeidimus. Nurodo, jog Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pareiškėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. Pažymi, jog Vyriausybės pozicija grindžiama tuo, jog pagal Teismo išvadas nei vienas pagal Lietuvos teisinę sistemą egzistuojantis mechanizmas neužtikrino veiksmingos nuosprendžio kalėti iki gyvos galvos peržiūros, garantuojančios pagrįstą paleidimo perspektyvą, o kai kurie mechanizmai, konkrečiai sąlyginis paleidimas, eliminavo nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos galimybę teikti prašymą. Negalima pražiūrėti fakto, kad esamą plačiausia konstitucinę jurisprudenciją suformavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Konvencijos atžvilgiu nuo jos sudarymo 1994 m. sausio 24 d., o svarbiausia, vienintelė suformuluota jo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendime, pagal kurį nustatyta, kad atsižvelgimas į konstitucinį principą pacta sunt servanda, taip pat reiškia prioritetą taikyti Konvenciją visų nacionalinių įstatymų atžvilgiu, išskyrus išimtinai Konstituciją. Teigia, kad Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis Teismo išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą. Taip pat pažymi, jog Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji Teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.Nuteistoji A. S. iš esmės sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos viršenybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Nuteistosios A. S. nuomone, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. Prašyme pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio jos atžvilgiu tokia EŽTT praktika, kokia yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą dar neegzistavo, jog šio prašymo padavimo metu minėtas EŽTT sprendimas reiškia, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nesant jos peržiūrėjimo galimybės Lietuvos Respublikos teismuose negali būti skiriama. Mano, jog šiuo atveju teisės spraga jos atveju užpildytina ad hoc, palengvinant jos teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.Nuteistosios A. S. nuomone, šio klausimo išsprendimui turėtų būti surengtas teismo posėdis, į kurį turėtų būti šaukiamas Valstybės jai suteiktas gynėjas ir prokuroras, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme K. B..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Nuteistoji A. S. prašo klausimą dėl jos teisinės padėties palengvinimo išnagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviesti jos gynėją, prokurorą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teismo teisme.BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prašymui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo ar teikimo gavimo teisme dienos šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Nagrinėjamu atveju A. S. prašymas surašytas aiškiai ir išsamiai. Nuteistoji su prašymu pateikė papildomus dokumentus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nėra tikslinga. Kaip matyti iš nuteistosios A. S. prašymo turinio, ji prašo, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, palengvinti jos teisinę padėtį, sušvelninant jai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pažymėtina, jog pagal esamą įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą baudžiamajame įstatyme, asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, yra tik dvi galimybės palengvinti jo teisinę padėtį: Seimui priėmus amnestijos aktą (BK 78 straipsnis) arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 79 straipsnis). Nors tokios galimybės, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui sušvelninti A. S. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-495/2018, kurioje buvo pasisakoma dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo, išdėstytus argumentus. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis), jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, jog baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privaloma laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti. Teisėjų kolegija sutinka su prašyme išdėstytais argumentais, kad įstatyme turi būti nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus Europos Žmogaus Teisių teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistosios A. S. prašymą palengvinti jos teisinę padėtį, sušvelninant jai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-152/2008 skirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį), nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistosios A. S. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.