Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., LR pilietė, lietuvė, išsituokusi, 11 klasių išsilavinimo, namų šeimininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 129 str. 2d. 1p., 3 p., 5 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. B. (J.) nužudė du savo mažamečius vaikus, o būtent : 2007 m. kovo mėn. 20 d., apie 14.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lydėdama į koridorių išeinantį savo mažametį vaiką T. J. , gim. (duomenys neskelbtini), ir būdama už jo nugaros, iš asmeninių paskatų, užmetė ant T. J. kaklo smaugvirvę ir panaudojusi fizinę jėgą, ją užveržė bei laikė tol, kol jis mirė nuo pasmaugimo kilpa. Po ko, tą pačią dieną, apie 14.30 val. A. B. (J.) tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, toje pačioje vietoje – to paties namo koridoriuje - lydėdama į treniruotę išeinantį savo mažametį vaiką M. J. , gim. (duomenys neskelbtini), ir būdama už jo nugaros, iš asmeninių paskatų užmetė ant M. J. kaklo smaugvirvę ir, panaudojusi fizinę jėgą, ją užveržė ir laikė tol, kol jis mirė nuo pasmaugimo kilpa, t. y. A. J. tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 1 p., 3 p. ir 5 p. (2000 09 26 įstatymu Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003 05 01 patvirtinto LR BK redakcija).

Kaltinamoji A. B. (J.) dėl savo mažamečių vaikų M. bei T. J. nužudymo kalta prisipažino ir parodė, kad 2007-03-20 jai grįžus iš gydytojos į namus, paskambino jos vyras V. J. , ir jie susipyko. Tuomet ji nutarė pasitraukti iš gyvenimo ir nužudyti du savo vaikus T. ir M., kadangi vyras jų nemylėjo. Apie 13 val. 30 min. į namus iš mokyklos grįžo sūnus T.. Ji sūnų pavalgydino keptomis bulvėmis, ir, kai šis išėjo į koridorių, ji išėjo jam iš paskos. Paėmusi koridoriuje ant laipto turėklų buvusią smaugvirvę, ją iš už nugaros užmetė sūnui ant kaklo ir užveržė. Veržė tol, iki sūnus suglebo. Suglebusį sūnaus kūną ji nunešė į rūsį ir pasodino prie sienos. Po to ji paskambino sūnui M. sužinoti, kada jis grįš į namus. Sūnus atsakė, kad grįžta. Sūnus M. grįžo į namus su dukra V. po 14 val. Vaikus pavalgydino keptomis bulvėmis. Po to ji dukrai liepė nueiti pas vaikus-dvynukus į antrą aukštą. Kai sūnus M. susiruošė važiuoti į treniruotę, ji išėjo jam iš paskos į koridorių. Koridoriuje ji vėl paėmusi tą ar kitą, gerai neprisimena, smaugvirvę, užmetė iš nugaros M. ant kaklo ir smaugė iki to laiko, kol šis suglebo. Po to ji M. nunešė į automobilį Renault Espace ir pasodino ant atlenktos automobilio sėdynės. Po to ji nunešė T. kūną į tą patį automobilį ir vėl pasodino ant atlenktos automobilio sėdynės, ir kūnus nuvežė prie (duomenys neskelbtini) upės. Iš M. striukės kišenės ji išėmė mobilųjį telefoną ir piniginę, kuriuos vėliau, važiuodama į (duomenys neskelbtini), išmetė stotelėje. Kūnus sumetė į vandenį. Ji savo vyrui pasakė, kad dingo vaikai. Šis jai liepė važiuoti ieškoti vaikų. Ji važinėjo po kaimą ir dėjosi jų ieškanti. Vėliau ji, norėdama, kad vaikai būtų surasti, nurodė vietą, kur jų reikia ieškoti, t. y. tą vietą kur ji sumetė vaikų kūnus.

Kaltinamoji taip pat parodė, kad ji bandė simuliuoti psichinę ligą, nes bijojo atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kaip reikia imituoti psichinę ligą, ji buvo mačiusi kažkokiame meksikiečių seriale, tai įsidėmėjo ir pritaikė sau. Šiame seriale irgi buvo rodytas nužudymas.

2007-04-03 parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. (J.) savo duotus parodymus, kad nužudė abu savo vaikus, patvirtino. A. B. (J.) parodė vietą namo koridoriuje, kur ant laiptų pasmaugė savo sūnus T. bei vėliau M. J. . Taip pat parodė vietą namo rūsyje, kur nunešė pasmaugtą T. kūną, parodė kaip vaikų kūnus sudėjo į automobilį bei paaiškino, kad juos nuvežė prie Kražantės upės ir parodė kelią, kuriuo važiavo bei vietą prie upės, kur ji įmetė į upę savo nužudytų vaikų kūnus. Kaltinamosios nurodyta vieta iš esmės sutampa su 2007 03 23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kur buvo rasti M. bei T. J. kūnai. A. B. (J.) taip pat nurodė vietą, esančią netoli autobusų stotelės prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), kur, kaip ji paaiškino, išmetė iš M. striukės paimtą jo turėtą mobilaus ryšio telefoną bei piniginę. Ši vieta sutampa su šio telefono radimo vieta. (t. 4, b. l. 135-140).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjęs V. J. parodė, kad A. B. (J.) - jo žmona. Jie šeimoje augino penkis vaikus.

2007-03-20 dienos ryte jis išvyko į darbą. Apie 14 val. Telefonu pasikalbėjo su žmona, ir iš jos sužinojo, kad T. išėjo į parduotuvę pirkti jogurto ir dar negrįžo į namus. Tada jis žmonai liepė važiuoti į parduotuvę ieškoti T.. Vėliau iš žmonos sužinojo, kad ji jo niekur nerado. Žmona sakė, kad sūnus M. išvažiavo į treniruotę. Vėliau jis skambino savo sūnui M. į jo telefoną, tačiau šis nekėlė ragelio. Vakare jam grįžus į (duomenys neskelbtini), pas jį atvažiavo žmona A. B. (J.), su kuria jie nuvažiavo į policiją pranešti apie vaikų dingimą. Po to prasidėjo vaikų paieškos. Po vaikų dingimo, vakare, namuose jis A. paklausė, ar ji, ar jos draugai nėra čia prie to prisidėję. O ji jam atsakė: „kaip tu taip gali pagalvoti“. Ta mintis jam buvo kilusi dėl to, kad jis tikrai neabejojo, kad patys vaikai niekur neišėjo, o galvojo, kad jie gali būti pagrobti, o gal ir jo žmona ką padarė su kokiu savo draugu. Jai tai paneigus, jis tos minties nebegvildeno.

Trečią vaikų dingimo dieną A. B. (J.) pasakė, kad vaikų reikia ieškoti prie (duomenys neskelbtini) upės tilto, sakė, kad taip jai sako širdis. Į A. B. (J.) nurodytą vietą jis važiavo su A. B. (J.) ir E. K.. Jam A. B. (J.) liepė eiti vienu upės krantu, o ji su E. K. ėjo kita upės puse. Staiga A. B. (J.) pradėjo šaukti: „ vaikai“ ir įšoko į vandenį. Jis taip pat įšoko į vandenį, ištraukė iš vandens abu vaikus, paguldė palei krantą.

Maždaug prieš pusę metų iki nusikaltimo konfliktų su žmona padaugėjo, nes jis rado naują telefoną, kuriame buvo žinutė iš N.. Vieno konflikto metu ji jam susinervinusi pasakė, kad ji padarys taip, jog jis tai atsimins visą gyvenimą. Jis žmonos paklausė ką tokio žada padaryti, bet ji kažkaip tuo metu nutylėjo ir nieko daugiau nepasakė. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jie buvo kalbėję apie skyrybas. Žmona jam minėjo, kad po skyrybų M. su T. liktų gyventi su juo, o mažieji dvyniai ir dukra V. – su ja.

V. J. prašo priteisti 3000 Lt laidojimo išlaidų ir 200000 Lt neturtinės žalos.

Liudytoja V. J. parodė, kad 2007 03 20 ryte kartu su broliu M. išvyko į mokyklą (duomenys neskelbtini), o 14 val. maršrutiniu autobusu grįžo atgal į namus (duomenys neskelbtini). Grįžtant namo, mama paskambino M. ir paklausė, ar jis grįš pavalgyti. M. atsakė, kad yra netoli namų. Grįžę jie virtuvėje prie stalo pavalgė keptų bulvių. Jiems bevalgant mama pasakė, kad brolis T. išėjo į parduotuvę nusipirkti jogurto. M. namuose išbuvo apie 15 minučių, turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), į futbolo treniruotę. Pavalgius ji užlipo į viršų, kur kambaryje buvo jos broliukas M. ir sesutė D.. Užlipusi į antrą aukštą, ji greitai užmigo. Prieš užmiegant ji girdėjo užsidarant kambario duris ir suprato, kad išėjo brolis. Pabudusi apie 16 val., ji išgirdo jų mašinos garsą ir išėjo į lauką. Mama iš kažkur buvo grįžusi ir paskambinusi tėčiui pasakė, kad neranda T.. Po to jai mama liepė parašyti broliui M. žinutę, t. y. paklausti, ar jis nesutiko T., nes jo niekur neranda. Kai ji parašė žinutę, atsakymo iš brolio negavo, todėl dar kartą parašė to paties turinio žinutę. Po to ji paskambino M.. Telefono signalas buvo geras, tačiau niekas neatsakė. Po to ji išėjo ieškoti savo brolio palei upę, apžiūrinėjo krūmus, apėjo aplink visą kaimą, tačiau jokių pėdsakų nematė. Vėliau tėvai ir ji pati važinėjo po aplinkinius kaimus ir ieškojo broliukų, tačiau nieko nerado. Tėtis ieškojo kartu su policija, skraidė malūnsparniu, tačiau nieko nepastebėjo. Trečią dingimo dieną dingusių brolių ieškojo kariškiai. Ji su mokiniais ėjo ieškoti dingusių broliukų. Jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) upės krantu iš abiejų upės pusių. Jie nuėjo iki pat (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nerado. Vėliau jai paskambino mama ir pasakė nuvykti prie (duomenys neskelbtini) tilto. Po kiek laiko mama vėl jai paskambino ir sakė važiuoti prie anksčiau jau minėto tilto bei nurodė, kad ji ten vyks su tėčiu. Į šią vietą jie atvyko kartu su tėvais, tik skirtingais automobiliais ir pasiskirstę į grupes pradėjo ieškoti. Po kurio laiko sužinojo, kad mama upėje rado M. bei T..

Liudytoja V. J. taip pat parodė, kad mama kuris laikas buvo pradėjusi bendrauti su svetimais vyriškiais, iš kurių paskutinis buvo N. iš (duomenys neskelbtini). Mama jai buvo pasakiusi, kad galvojanti kartu apie gyvenimą su N., minėjo, kad jis geras žmogus, sakė, kad išsikirtų su tėčiu. Apie skyrybas su tėčiu mama kalbėdavo.

Parodymų patikinimo vietoje metu V. J. parodė vietas, kur išlipo iš autobuso, grįžę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kokiu keliu grįžo namo, kurioje vietoje buvo, kai mama paskambino M. į jo mobilaus ryšio telefoną. (t. 3, b. l. 59-70).

Liudytoja E. K. parodė, kad ji buvo pažįstama su A. B. (J.). Jai buvo žinoma, kad dingo kaltinamosios vaikai.

2007-03-23 jos dukra, kuri mokėsi kartu vienoje klasėje su A. B. (J.) dukra, paprašė nuvežti ją pas J., kur rinkosi mokyklos vaikai, kad padėtų ieškoti dingusių broliukų. Nuvežusi dukrą į J. kiemą, ji užėjo pas J. į namus. Kol grįžo V. J. , ji bendravo su A. B. (J.). Grįžus V. J. , A. B. (J.) vyro paprašė važiuoti ieškoti vaikų. Vyras pradėjo sakyti, kad nėra kur tų vaikų ieškoti, nes vakar ieškojo ir policija, ir sraigtasparnis, ir jų niekur nerado. A. B. (J.) prašė važiuoti ieškoti vaikų, sakė, kad vaikai eina palei upę nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o jie galėtų važiuoti dar toliau ir eiti palei upę. Kelią kur važiuoti nurodė A. B. (J.). Prie upės ji ėjo kartu su A. B. (J.) vienu upės krantu, o V. J. kitu upės krantu. Netoli vaikų radimo vietos jai A. B. (J.) padavė mobiliojo ryšio telefonus. Paėjusi A. B. (J.) peršoko griovį, perlipo kalniuką, nusileido iki upės ir iš karto sušuko: „vaikai" ir puolė į upę. Pribėgęs V. J. ištraukė iš upės A. B. (J.). Kai ji atbėgo per tiltą vaikai jau buvo ištraukti.

Liudytoja R. Z. parodė, kad A. B. (J.) yra jos pusbrolio duktė. Kaltinamoji prižiūrėjo visą namų ūkį. Liudytoja taip pat parodė, kad A. B. (J.) visus vaikus mylėjo vienodai. Ji iš kaltinamosios žinojo, kad pastaroji norėjo skirtis su vyru. Prieš įvykį, kada tiksliai, nepamena, A. B. (J.) jai pasisakė, kad susipažino su vyriškiu iš (duomenys neskelbtini). Susipažino susirašinėdama žinutėmis, o vėliau pasakė, kad su šiuo vyriškiu buvo ir susitikusi. Ji matė, kad A. laiminga, ji pasisakė, kad sutiko tokį žmogų, kokio dar nebuvo sutikusi. Minėjo, kad jis labai švelnus, dėmesingas.

Vaikų dingimo aplinkybių ji nežinanti. Žino tik tiek, kad 2007-03-20 apie 9 val. 30 min. A. B. (J.) buvo atvažiavusi su mažaisiais dvynukais pas ją į (duomenys neskelbtini). Tą dieną kaltinamoji ėjo pas odontologę, o jai paliko prižiūrėti vaikus. Grįžusi iš gydytojos, A. B. (J.) iškarto išvažiavo. Sakė, kad skuba namo, nes turi grįžti į namus T. ir jis neturi rakto. Kitą dieną apie 7 val. 30 min. jai paskambino A. B. (J.) ir telefonu pranešė, kad dingo jos vaikai. Liudytoja R. Z. parodė, kad po vaikų dingimo, t. y. kovo mėn. 20 d. A. jai neskambino ir dėl vaikų nesiteiravo, o tik apie tai pranešė kitos dienos ryte. Ji mano, kad jei vaikai iš tiesų būtų dingę, kaltinamoji tikrai pirmiausia būtų pasiteiravusi, ar jų kartais nėra pas ją.

Liudytojas N. P. parodė, kad 2007 metų sausio mėnesį, maždaug mėnesio viduryje televizijos kanalo skelbimuose perskaitė žinutę, kad 34-ių metų ištekėjusi moteris ieško draugo bei buvo nurodytas telefono numeris. Tą pačią dieną iš savo mobilaus ryšio telefono jis paskambino, atsiliepė pasiskelbusi moteris. Atsiliepusi moteris patvirtino, kad ji įdėjo skelbimą, prisistatė V. vardu. Po to su ta moterimi jis pradėjo susirašinėti žinutėmis. Po keleto dienų susirašinėjimo žinutėmis, jie susitarė susitikti ir susitiko (duomenys neskelbtini). Tai buvo kaltinamoji. To susitikimo metu ji prisipažino, kad jam buvo pamelavusi savo vardą, buvo prisistačiusi dukros vardu ir pasakė, kad turi dukrą V. bei pasakė, kad jos tikrasis vardas yra A.. Susitikimo metu jis sužinojo, kad ji yra ištekėjusi, turi tris vaikus: dukrą ir dvynukus. Su kaltinamąja jis dar buvo susitikęs kelis kartus. Su ja turėjo ir intymius santykius. Nuo 2007-02-09 iki 2007-03-25 jis darbo reikalais buvo išvykęs į Belgiją, kur būnant taip pat su ja susirašinėdavo SMS žinutėmis. Iš kolegos E., kurio draugė pažinojo A., sužinojo, kad dingo A. du sūnūs. Jis tuo nepatikėjo, nes apie sūnų buvimą nieko nežinojo. A. apie jokius sūnus niekada jam nebuvo minėjusi, buvo sakiusi tik apie tris savo vaikus. Dėl tos priežasties draugui pasakė, kad čia turbūt ne tos A. sūnūs, gal kokios kitos jos draugės, bet E. vėliau jam pasakė, kad dingę sūnūs yra tos pačios A.. Po tos žinios jis parašė A. žinutę. Ji jam atrašė, sakė žiūrėti „Sroves“. Dėl vaikų dingimo žadėjo viską paaiškinti vėliau. Liepė dabar nerašyti, kol ji jam neparašys.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2006 m. liepos mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, jis televizijos ekrane perskaitė žinutę, kad vieniša, išsiskyrusi, 35 m. moteris nori susipažinti. Jis tą patį vakarą nusiuntė žinutę pasiskelbusiajai. Su ja pradėjo susirašinėti žinutėmis. Ši moteris minėjo, kad turi tris vaikus, su vyru išsiskyrusi. Po kurio laiko jis su ta moterimi susitiko (duomenys neskelbtini) m., tai ir buvo kaltinamoji. Kadangi po susitikimo jam kaltinamoji nepatiko, jis nebenorėjo su ja bendrauti, tačiau ji jam rašydavo žinutes ir po kurio laiko atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Su ja bendraujant kaltinamoji sakė esanti nelaiminga, vieniša, buvo vyro skriaudžiama, mušama. Ji sakė, kad norinti su juo gyventi. Kai jai jis atsakė, kad jis su ja nesiruošia gyventi, ji supyko. Išvažiavus ji rašė jam visokias žinutes, visaip šantažavo, sakė, kad tik su juo ji būtų laiminga. Kai jis nebenorėjo su ja toliau palaikyti jokių ryšių, ji jam parašė, kad ji su penkiais vaikais niekam nereikalinga.

L. A. Z. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. Kaltinamoji su šeima (duomenys neskelbtini) kaime apsigyveno prieš ketverius metus. Jokių nusiskundimų apie tai, kad J. skriaustų vaikus jokių skundų nebuvo gauta. 2007m. Kovo 20 d. A. B. (J.) jai sakė, kad dingo vaikai. Kaltinamoji tą dieną važinėjo po kaimą ir ieškojo savo vaikų.

2007 03 20 Kelmės raj. PK-te buvo gautas pil. A. J. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2007-03-20 iš namų išėjo ir negrįžo jos mažamečiai vaikai M. bei T. J. (t. 1, b. l.1).

2007-03-23 įvykio vietos apžiūros protokole, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, prie (duomenys neskelbtini) upės, krante rasti ir užfiksuoti M. J. bei T. J. lavonai (t. 1, b. l. 25-34).

2007-03-24 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta vieta nuo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) upės pakrantės iki (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) upės pakrantės, t.y. (duomenys neskelbtini) upės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kur buvo rasti M. ir T. J. kūnai (t. 1, b. l. 46-50).

2007-05-23 vietovės apžiūros protokolu buvo apžiūrėta vieta nuo išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto, kur A. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė išmetusi nužudytojo M. J. mobilaus ryšio telefoną Samsung (t. 1, b. l. 54-68).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 239/07(04) bei Nr. PM 13-239/07(04) matyti, kad T. J. pagrindinė mirties priežastis – pasmaugimas kilpa, gretutinė – kraujosruva ir nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kairiame momenyje. Nurodoma, kad T. J. mirtis galėjo įvykti 2,5-3 paros iki jo kūno tyrimo pradžios 2007-03-23 12 val. Stranguliacinė vaga kakle atsirado nuo kaklo srities suspaudimo smaugvirve. Taip pat nurodoma, kad T. J. kūnas į vandenį pateko po mirties. Be to, nurodoma, kad netrukus prieš mirtį T. J. valgė patiekalą iš bulvių bei kad kraujosruva bei nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje ir kairiame momenyje galėjo atsirasti mirties momentu iš karto po pasmaugimo, galva jam trenkiantis į kietą paviršių. (t.1, b.l. 83-88).

Todėl kolegijos nuomone, tikėtina, jog, kaip parodė pati kaltinamoji, šie sužalojimai atsirado, kūnui nuvirtus ir kakta trenkiantis į žemę po T. J. mirties, kai kaltinamoji nunešė kūną į rūsį ir pasodino ant žemės (t. 5, b. l. 79).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 238/07(04) bei Nr. PM 13-238/07(04) matyti, kad M. J. pagrindinė mirties priežastis – pasmaugimas kilpa. Nurodoma, kad M. J. mirtis galėjo įvykti 2,5 -3 paros iki jo kūno tyrimo pradžios 2007-03-23 8 val. Stranguliacinė vaga kakle atsirado nuo kaklo srities suspaudimo smaugvirve. M. J. kūnas į vandenį pateko po mirties. Be to nurodoma, kad netrukus prieš mirtį M. J. valgė patiekalą iš bulvių (t. 1, b. l. 89-94).

2007-05-23 eksperimento metu nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus, kur mokėsi T. J. iki namų yra galimi du grįžimo keliai. Eksperimento metu buvo fiksuojamas laikas einant abiem keliais bei skirtingu tempu, t.y. greitai, vidutiniškai greitai bei lėtai. Nustatyta, kad greičiausiai po pamokų į namus T. J. galėjo grįžti per 6 min. 5 sekundes einant trumpesniu keliu, o lėčiausiai per 14 min., einant ilgesniu keliu (t.1, b.l. 75-77).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus pateiktoje informacijoje apie T. J. pamokų tvarkaraštį nurodyta, kad 2007 03 20 (antradienį) T. J. dalyvavo penkiose pamokose. Penkta pamoka baigiasi 13.40 val. (t. 2, b.l. 40-41). Nustatyta, kad po 5 pamokų namo išėjęs T. J. galėjo grįžti į namus laikotarpyje nuo 13.46 val. iki 13.54 val.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijos apie eismo tvarkaraščius, nurodyta, kad maršrutu Nr. 69 14.00 val. autobusas išvykstantis iš (duomenys neskelbtini) 14.08 val. atvyksta į (duomenys neskelbtini) k. (t. 2, b. l. 53, 55).

2007-03-28 iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH- X650“, kurį A. B. (J.) paėmė iš nužudytojo sūnaus striukės ir po to metė, buvo išimtas iš G. P. (t. 3, b. l. 93).

2007-04-30 daiktų apžiūros protokolu mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH- X650“, apžiūrėtas, kaip daiktinis įrodymas (t.3, b. l. 94-96).

A. B. (J.) neteista. Psichiatrijos ligoninėje nesigydė, psichikos sveikatos centre nesilankė, giminių charakterizuojama teigiamai. Iki nusikaltimo padarymo šeimoje augino penkis vaikus. (t. 5 b. l. 1-35).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos juridinė kvalifikacija.

Kaltinamoji A. B. (J.) iš esmės pripažino savo kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą ir davė parodymus apie įvykio faktines aplinkybes, tačiau, kolegijos nuomone, kaltinamoji neatskleidė tikrųjų nusikalstamos veikos motyvų. Kaltinamoji savo nusikaltimą motyvavo tuo, kad vyras nužudytųjų sūnų nemylėjo ir juos skriaudė. Dėl to ji nutarusi nužudyti šiuos abu sūnus ir pati nusižudyti, kad V. J. labai kentėtų. Kolegija mano, kad šis kaltinamosios motyvas yra tik dėl to, kad pateisintų savo poelgį, sušvelnintų savo padėtį ir sukeltų aplinkinių gailestį. Jeigu, kaip sako kaltinamoji A. B. (J.), V. J. labai nemylėjo šių sūnų, tai žudyti pačius nemylimiausius vaikus būtų visiškai nelogiška: šis poelgis nebūtų sukėlęs nukentėjusiajam didelių išgyvenimų. Be to, nėra jokių įrodymų, kad nukentėjęs V. J. būtų netinkamai elgęsis su savo vaikais bei su pačia kaltinamąja.

Kolegija mano, kad nusikaltimo padarymo motyvas yra tas, kad kaltinamoji rengėsi skirtis su V. J. ir ruošėsi gyventi su kitu vyru ir bijojo, kad, turėdama penkis vaikus, nesusiras kito vyro. Šį motyvą pagrindžia ir tokie kaltinamosios veiksmai, kad ji savo draugams N. P. ir A. M. melavo, turinti tik tris vaikus. Ir tik po to, kai A. M. ją atstūmė, ji jam guodėsi, kad turinti penkis vaikus ir dėl to niekam nereikalinga. Kad kaltinamoji ruošėsi skirtis ir buvo susiradusi kitą vyrą, patvirtino pati kaltinamoji bei liudytojai: jos dukra V. J. , R. Z. bei iš dalies patvirtino ir liudytojas N. P. . Dukra V. J. nurodė, kad jos motina jai sakė, kad norėtų gyventi su N.. Liudytoja R. Z. parodė, kad jai kaltinamoji minėjo, jog sutiko tokį žmogų, kokio dar nebuvo sutikusi, kad jis labai švelnus, dėmesingas. Kaltinamoji buvo laiminga. Liudytojas N. P. nurodė, kad jis su A. B. (J.) susitikinėjo, ir ji jam sakė turinti tik tris vaikus: dukrą ir dvynukus. Apie tai, kad A. B. (J.) turėjo penkis vaikus, jis sužinojo tik po nusikaltimo padarymo.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išanalizuoti duomenys, liudijantys faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atskleidžiantys kaltinamosios atliktus veiksmus, tyčios turinį, t.y. jos veikos subjektyviąją pusę, pagrįstai leidžia teigti, kad tarp kaltinamosios A. B. (J.) veiksmų ir atsiradusių padarinių - T. J. , gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J. , gim. (duomenys neskelbtini), mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y., nukentėjusiųjų mirtis buvo dėsningas, neatsitiktinis kaltinamosios A. B. (J.) padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Kaltinamoji A. B. (J. nužudžiusi –pasmaugdama vieną sūnų – mažametį T., kuriam tuo metu buvo tik aštuoneri metai, jį paslėpė namo rūsyje ir turėdama tikslą nužudyti ir kitą sūnų M., kuriam buvo dvylika metų, laukė kada šis sugrįš iš mokyklos ir šiam sugrįžus šaltakraujiškai nužudė-pasmaugdama ir jį. Po to abu kūnus sudėjo į automobilį nuvežė ir įmetė į upę. T. ir M. J. būdami mažamečiai ir iš savo motinos nesitikėdami smurto, negalėjo jai pasipriešinti ir tuo kaltinamoji pasinaudojo ir juos nužudė - pasmaugdama. Visos šios aplinkybės parodo A. B. (J.) vieningą tyčią nužudyti abu savo sūnus. Kaltinamoji užmetusi smaugvirves ant T. ir vėliau M. J. kaklų ir panaudodama fizinę jėgą - užveržus smaugvirves - laukė tol, kol jie mirs, t. y. siekė nukentėjusiųjų mirties.

Taigi teisėjų kolegija visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad T. ir M. J. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio – pasmaugimo virve.

Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji nužudydama savo vaikus veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 str.2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą duomenų, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamoji A. B. (J.) kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2007 m. kovo 20 d. nužudė du savo mažamečius sūnus, t. y. apie 14 val. T. J. , gim. (duomenys neskelbtini), o po to apie 14 val. 30 min. nužudė M. J. , gim. (duomenys neskelbtini).

Spręsdama kaltinamosios A. B. (J.) kaltės klausimą kolegija remiasi pačios kaltinamosios prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamosios nurodytas T. ir M. J. nužudymo mechanizmas sutampa su nukentėjusiųjų nužudymo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadose, kuriose teigiama, kad T. ir M. J. mirė nuo pasmaugimo kilpa.

Kaltinamosios parodymus apie T. ir M. J. nužudymą ir jų lavonų įmetimą į (duomenys neskelbtini) upę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) upėje rasti nukentėjusiųjų lavonai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji A. B. (J.) nužudė pasmaugdama du savo sūnus – T. ir M. J. . Kad ne kas kitas nužudė T. ir M. J. patvirtina, ir tai, kad niekas kitas tiktai, žudikas, galėjo žinoti, kur upėje reikia ieškoti nužudytųjų vaikų kūnų, nužudytojo M. telefono išmetimo vietą, kurią kaltinamoji nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (t.4., b.l. 135-140).

Kaltinamosios A. B. (J.) versija, kad ji nesuprato to, ką padariusi iki to laiko, kai suskambo telefono skambutis po antrojo sūnaus M. nužudymo, kolegija laiko kaip bandymą sušvelninti savo padėtį, nes iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad ji nužudžiusi T., skambino sūnui M. ir laukė jo grįžtančio, kad jį nužudytų, o šiam grįžus į namus, jį ir dukrą V. dar pavalgydino. Po to nusiuntė dukrą pas savo mažesniuosius vaikus ir tik po to nužudė sūnų M.. Be to, ir liudytoja V. J. parodė, kad grįžusi iš mokyklos su broliu M., (jau po T. J. nužudymo) nieko neįprasto ir keisto motinos elgesyje nepastebėjo. Tokį kaltinamosios aiškinimą paneigia ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. (J.) nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji A. B. (J.) savo nusikaltimą iš anksto suplanavo, apgalvojo įvairias nusikaltimo versijas, tam kruopščiai ruošėsi. Kad kaltinamoji suplanavo ir kruopščiai pasiruošė nužudyti du savo vaikus rodo ir tas faktas, kad ji įsidėmėjo iš rodyto kažkokio serialo psichinės ligos simuliaciją ir pritaikė sau.

Kad kaltinamosios veiksmai buvo nuoseklūs, kryptingi ir planuoti patvirtina ir teismo psichiatrinė ekspertizė (t. 4., b. l.157-160).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. B. (J.) nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. A. B. (J.) simuliuoja atskirus psichinės ligos simptomus, jai diagnozuotas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas, situacinė depresinė reakcija, simuliacija (t. 4, b. l. 157-160).

Esant tokioms ekspertų išvadoms, kolegija konstatuoja, kad kaltinamoji A. B. (J.) nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustina už padarytą nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamoji A. B. (J.) nužudė-pasmaugdama du savo mažamečius vaikus: sūnų T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 80-81), jos veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 1, 3, 5 p.

LR BK 59 str.1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia aplinkybe sudaro dvi privalomosios dalys - prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Todėl, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad A. B. (J.) nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinamasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Būtų netikslinga reikalauti, kad savo gailėjimąsi jis išreikštų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu, tačiau, kaip numatyta Senato nutarimo Nr. 23 16 p., svarbu, kad kaltininkas laisva valia pripažintų padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertintų savo elgesį ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po nusikaltimo ir vėliau. Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad kaltinamoji nebuvo linkusi pripažinti savo kaltės ir visokiais būdais bandė išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu ji neigė nužudžiusi savo vaikus (t. 4. b. l. 118-128). Vėliau papildomai apklausus įtariamąja ir su ja atliekant parodymų patikrinimą vietoje, ji prisipažino nužudžiusi savo vaikus, tačiau pradėjo simuliuoti atskirus psichinės ligos simtomus, nurodydama, kad nužudyti jai liepusi kažkokia pasirodžiusi moteris (t. 4. b. l. 129-134, 135-140). Ir tik atlikus pschiatrinę ekspertizę, kuri nustatė, kad kaltinamoji simuliuoja atskirus psichinės ligos simtomus, kaltinamoji prisipažino nužudžiusi savo vaikus, tačiau jau nurodė, kad juos nužudžiusi dėl netinkamo vyro elgesio su ja ir vaikais. (t.4.b.l.166-169). Tokius pačius parodymus kaltinamoji davė ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl, kolegijos nuomone, kaltinamoji siekia išvengti atsakomybės, neatgailauja ir tik esant neginčytiniems jos kaltės įrodymams pripažino padariusi nusikaltimą. Kad kaltinamoji nepergyveno dėl savo padarytos veikos, parodo ir jos elgesys po savo vaikų nužudymo - rašė žinutes kitiems vyrams apie savo jausmus.

Todėl kaltinamosios A. B. (J.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima laikyti, to, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą, nes, kolegijos nuomone kaltinamoji visiškai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir bando sušvelninti savo padėtį bei sukelti aplinkinių gailestį vaizduodama save kaip susidariusių aplinkybių auką.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajai A. B. (J.), teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. ir atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamojo kodekso 41 str. 2d.nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Taigi, skiriant bausmę A. B. (J.), kolegija atsižvelgia į tai, kad jos padarytas nusikaltimas yra tyčinis, priskirtas labai sunkių ir savo esme labai pavojingų nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), kaltinamosios asmenybę - teismo neteista. Nors kaltinamoji kai kurių liudytojų charakterizuojama teigiamai - kaip rūpestinga motina, tačiau iš surinktų įrodymų matyti, kad ji gyveno dvilypį gyvenimą, nebuvo nuoširdi. Padariusi nusikaltimą kaltinamoji visais būdais bandė išvengti atsakomybės, melavo, išsisukinėjo, išgalvodavo vis naujas nusikaltimo versijas, kaltindama dėl padarytos nusikalstamos veikos kitus - vyrą, ikiteisminio tyrimo organus, bandė simuliuoti psichinę ligą. Kaltinamoji, nužudžiusi savo vaikus, inscenizavo vaikų dingimą, išgalvodama įvairias vaikų dingimo versijas, jų neva visur ieškojo. Nepavykus jos sukurtai vaikų dingimo versijai, ją apklausiant įtariamąja ji pradėjo simuliuoti psichinę ligą. Po atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės, kurios metu buvo nustatyta, kad kaltinamoji simuliuoja atskirus psichinės ligos simtomus, ji tardymo izoliatoriuje sugalvojo naują nusikaltimo padarymo versiją, nurodydama, kad ji nužudė savo vaikus todėl, kad vyras jų nemyli ir juos skriaudžia, kad pati ruošėsi pasitraukti iš gyvenimo. Izoliatoriuje parašiusi atsisveikinimo raštelį, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad šį raštelį ji parašiusi namuose. Ir tik specialistams nustačius, kad atsisveikinimo raštelis parašytas jai esant tardymo izoliatoriuje, kaltinamoji A. B. (J.) prisipažino, kad šį raštelį ji parašė jau tardymo izoliatoriuje(t. 3, b.l. 88-91). Tai rodo, jog jos versija apie planuotą savižudybę ir tuo pačiu apie vaikų nužudymo motyvą yra melaginga.

Vertinat nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama ne tik į kvalifikuotų nužudymų priskyrimą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo atveju būtina įvertinti ir konkrečias nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kaltinamoji A. B. (J.) savo nusikaltimą kruopščiai suplanavo, kruopščiai pasiruošė apgalvodama visas nusikaltimo versijas Tai rodo kaltinamosios ypatingą pavojingumą, bei kaltinamosios visišką asmenybės degradaciją.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltinamajai A. B. (J.) - tai ne tik jos nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltinamosios asmenybės įvertinimas, bet ir nukentėjusiojo nuo nusikaltimo teisėtų interesų gynimas. Nužudydama du savo vaikus A. B. (J.) sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Nukentėjęs V. J. neteko savo artimiausių žmonių - dviejų sūnų. Paskiriant pernelyg švelnią, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkančią bausmę būtų pažeistas ir humaniškumo principas, nes tai sumenkintų nukentėjusiojo interesus, pažeidžiant jo orumą. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas pagal LR BK 129 str. 2d. 1, 3, 5, p. yra labai sunkus, ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2d. net trijuose punktuose. Todėl kolegija įvertinusi aptartų bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad A. B. (J.) už nusikaltimą pagal BK 129 str. 2 d. 1, 3, 5 p. turi būti izoliuota nuo visuomenės neribotam laikui, t.y. skirtina pati griežčiausia šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Kolegijos nuomone, ši bausmė padės pasiekti BK 41 str.2d. apibrėžtus bausmės tikslus, tame tarpe ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas V. J. pareiškė 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų ir 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Prievolė atlyginti neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą atsiranda tada, kai tarp pažeidėjo priešingų teisei veiksmų ir žalos nukentėjusiajam atsiradimo yra priežastinis ryšys bei asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. Nutarimo Nr.2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės pobūdį, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nužudyti du nukentėjusiojo V. J. sūnūs kaltinamosios A. B. (J.) nusikalstamais veiksmais-darant tyčinį smurtinį nusikaltimą, ir dėl to nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus. Šie išgyvenimai nebuvo vienkartiniai ir trumpalaikiai, nes neteko dviejų savo vaikų. Įvertinusi visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į kaltinamosios turtinę padėtį, kolegija mano, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu yra per didelė. 2007-12-06 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta nukentėjusiojo ir kaltinamosios santuoka bei padalintas jų santuokoje įgytas turtas, visas A. B. (J.) asmeninėn nuosavybėn atitenkantis turtas paskirtas jų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kito registruojamo turto bei pragyvenimo šaltinio kaltinamoji neturi, todėl, kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas.

Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis V. J. turėjo laidojimo išlaidų, tačiau. kadangi teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių laidojimo išlaidas, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą (LR BPK 115 str. 2 d.)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: ant M. J. ir ant T. J. kūnų buvę rūbai bei avalynė (paketas Nr.1 ir Nr.2), diržas, skara, rankšluostis bei kelnės, paimti 2007-03-29 kratos metu (paketas Nr. 3), 2007-03-29 kratos metu paimti vaistai bei striukė (Paketas Nr. 6), M. ir T. J. kraujo pavyzdžiai, tamponai (Paketas Nr.8), iš (duomenys neskelbtini) upės paimti vandens bei grunto pavyzdžiai (Paketas Nr. 9), kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1d. 1p., 4 p.).Televizijos „LNK“ pateikta vaizdo ir garso medžiaga, t. y. laidos „Srovės“ medžiaga (paketas Nr.4), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina LNK televizijai. Kompaktiniai diskai bei video kasėtės (Paketas Nr. 5), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Šiaulių apygardos prokuratūrai. Mobilaus ryšio telefonai „Nokia 3410“, „Nokia 6020“, „Nokia 6030“, „Samsung SGH-X650, „Samsung SGH-C100“ su SIM kortelėmis (Paketas Nr. 7), užtiesalas (Paketas Nr. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. J. . 2007-03-29 A. B. (J.) asmens kratos metu paimti asmeniniai daiktai: moteriška rankinė, piniginė, liudijimas Nr.0630, pažymėjimas, skara (paketas Nr. 9) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. B. (J.).

Civiliniam ieškiniui užtikrinti apribotina nuosavybės teisė į pinigines lėšas - šešis šimtus dvylika litų 33 centus ir į 340 rublius, bei į du balto metalo žiedus, geltono metalo žiedą, balto metalo grandinėlę, t.y. daiktus, 2007-03-29 kratos metu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. (J.) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Resbublikos BK 129 str. 2 d. 1, 3, 5 p. (2000m. rugsėjo 26 įstatymo Nr.VIII-1968, redakcija) ir jai paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką A. B. (J.) įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2007 m. kovo 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. (J.) palikti tą pačią - suėmimą.

Priteisti iš A. B. (J.) nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui V. J. 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui V. J. teisę į ieškinio dėl T. ir M. J. laidojimo išlaidų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.2d.).

Daiktinius įrodymus - M. J. ir T. J. rūbus bei avalynę, diržą, skarą, rankšluostį bei kelnes vaistus, striukę, kraujo pavyzdžius, tamponus vandens bei grunto pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Televizijos „LNK“ pateiktą vaizdo ir garso medžiagą nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti LNK televizijai.

Kompaktinius diskus bei video kasetes nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Mobilaus ryšio telefonus „Nokia 3410“, „Nokia 6020“, „Nokia 6030“, „Samsung SGH-X650, „Samsung SGH-C100“ su SIM kortelėmis (paketas Nr. 7), užtiesalą (Paketas Nr. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J. .

Moterišką rankinę, piniginę, liudijimą Nr.0630, pažymėjimą, skarą nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B. (J.).

Apriboti A. B. (J.) nuosavybės teisę į pinigines lėšas - šešis šimtus dvylika litų 33centus , 340 rublius, du balto metalo žiedus, geltono metalo žiedą, balto metalo grandinėlę civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.