Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje E. M., MB „Edlera“, UAB „Esoros finansai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo paskelbiant antrąsias areštuoto turto varžytynes.

4. Antstolis I. G. 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą bei skundą kartu su elektronine vykdomosios bylos kopija persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-20-8-4465 nutarta ginčo turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant iš varžytynių ir nustatyta areštuoto turto vertė. Patvarkyme išaiškinta skolininkų teisė pasiūlyti savo pirkėją, taip pat išaiškinta šalių teisė per nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Patvarkymas įteiktas pasirašytinai. Iki karantino paskelbimo buvo pakankamai laiko ieškoti pirkėjų, susitarti su išieškotoju, kad kuo greičiau ir didesne apimtimi būtų atsiskaityta. Varžytynių atšaukimo pagrindus reglamentuoja CPK 703 straipsnis. Pateiktame skunde nėra nurodytas nė vienas iš CPK 703 straipsnio įtvirtintų pagrindų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.1. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 Str. ir 722 Str. 1 d. nustatyta tvarka; jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 Str. 1 d. 6 ir 7 p.).

8.2. Pirmos skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo varžytinės pasibaigė 2020 m. kovo 30 d., o antrosios varžytinės prasidėjo jau 2020 m. balandžio 6 d. Parduodamo skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto kainų skirtumai tarp pirmųjų ir antrųjų varžytinių yra 20 % (dvidešimt procentų), o laiko tarpas tarp pirmųjų varžytinių pabaigos – 2020 m. kovo 30 d. ir antrųjų varžytinių pradžios – 2020 m. balandžio 6 d., yra vos 6 (šešios) dienos. Taigi, parduodamo turto kainų skirtumas yra labai didelis ir reikšmingas, o laiko tarpas tarp pirmųjų varžytinių pabaigos ir antrųjų varžytinių pradžios yra labai mažas. Esant tokiai situacijai, egzistuoja labai didelė tikimybė, jog varžytinių dalyviai nupirks varžytinėse parduodamą turtą už tą kainą, kuri yra ženkliai atitolusi nuo realios turto vertės (138 000 Eur), todėl skolininkė ne tik negaus likusios dalies pinigų iš parduoto varžytinėse turto, bet ir jų gali nepakakti kitų skolininkės kreditorių reikalavimams patenkinti dėl ko bus pažeisti ne tik pačios skolininkės, bet ir jos paskesnių kreditorių turtiniai interesai, todėl antstolio veiksmai pasiūlyti išieškotojui perimti varžytinėse neparduotą turtą už pradinę jo kainą ir paskelbti antras varžytines yra skuboti.

8.3. Antrosios varžytinės antstolio yra paskelbtos skubotai, skolininkė neturėjo objektyvių galimybių pasirūpinti potencialių turto pirkėjų radimu, kadangi dėl įvesto karantino skolininkės potencialiems pirkėjams kredito įstaigos neteikia paskolų minėtam turtui įsigyti, dėl ko pastarieji negali įsigyti iš jos varžytinėse parduodamo turto už bent jau artimą jo tikrai vertei kainą (pvz., 110 400 Eur). Dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino jos potencialūs pirkėjai neturėjo objektyvių galimybių apžiūrėti jai nuosavybės teise priklausančio varžytinėse parduodamo turto ir objektyviai įvertinti turto įsigijimo varžytinėse perspektyvas, kadangi apžiūros atveju esant bent 1 (vienam) potencialiam pirkėjui apžiūroje dalyvautų daugiau negu 2 (du) asmenys. Antstolio padaryti procesiniai pažeidimai neužtikrino skolininkės, kaip vykdymo proceso šalies galimybių tinkamai įgyvendinti savo teises vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. birželio 25 d. buvo gautas pareiškėjos V. M. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame pareiškėja prašo pridėti 2020 m. birželio 24 d. J. K. sutikimą dėl buto pirkimo. Pažymėtina, kad šis sutikimas neegzistavo nei skundžiamo antstolio patvarkymo, nei 2020 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo metu, o atsirado tik dieną prieš atskirojo skundo nagrinėjimą, todėl teismui kyla abejonių dėl tokio įrodymo patikimumo. Pažymėtina, kad pareiškėja ir anksčiau turėjo galimybes tartis dėl turto pardavimo ir tokius įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui arba kartu su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Dėl to teismas šiuo įrodymu nesivadovauja (CPK 314 str.).

12. Pareiškėja siekia panaikinti antstolio 2020 m. kovo 30 d. antstolio I. G. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/02129. Anot pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. patvarkymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimai, t. y. antrosios varžytynės buvo paskelbtos pernelyg skubotai ir buvo nustatyta per maža turto kaina. Teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka, nes nebuvo nustatyti jokie neteisėti antstolio veiksmai ar kokie nors CPK normų, reglamentuojančių turto pardavimą iš varžytynių pažeidimai.

13. CPK 721 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes.

14. Taigi, šioje normoje nurodoma, kad antrosios varžytynės turi būti skelbiamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, t. y. įstatymas numato tik vėliausią galimą antrųjų varžytynių paskelbimo datą, tačiau nenumato anksčiausio termino, kada turi būti skelbiamos antrosios varžytynės. Todėl antstolis iš esmės turi teisę iš karto po to, kai neįvyksta pirmosios varžytynės ir nebūna perduodamas išieškotojui turtas, skelbti antrąsias varžytynes. Tik, kaip minėta, antstolis neturi teisės viršyti vieno mėnesio laikotarpio po to kai neįvyksta pirmosios varžytynės. Šiuo atveju antrųjų varžytynių data buvo nustatyta po savaitės (2020 m. balandžio 6 d.) po to kai neįvyko pirmosios varžytynės (2020 m. kovo 30 d.). Taigi, antstolis jokių CPK 721 straipsnyje nustatytų terminų nepažeidė.

15. CPK 722 str. 1 d. yra nurodyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.

16. Pareiškėja antstolio I. G. kontorai yra pateikusi 2019 m. kovo 1 d. UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 19-N03-12, kurioje jai nuosavybės teise priklausantis turtas (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti atitinkamai 16 600 Eur ir 121 400 Eur sumoms. Bendra skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto vertė įkainota 138 000 Eur sumai.

17. Pati pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog vertintojas atlikdamas turto vertinimą vadovavosi 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje turto ir verslo vertinimo metodikoje nurodyta logika ir kriterijais ir dėl to buvo nustatyta teisinga turto vertė. Pažymėtina, kad antstolis skelbdamas pirmąsias varžytynes būtent ir vadovavosi šia turto verte – 138 000 Eur.

18. Kaip minėta, CPK 722 str. 1 d. numatyta, jog parduodant turtą iš antrųjų varžytynių, jo kaina yra 60 procentų nustatytos kainos. Šiuo atveju buvo nurodyta, kad antrosiose varžytynėse turtas bus pardavinėjamas už pradinę 82 800 Eur kainą. Pažymėtina, kad ši suma – 82 800 Eur ir yra 60 procentų nuo pareiškėjos nurodomos turto vertės – 138 000 Eur (138 000 * 60% = 82 800). Taigi, antstolis nustatė teisingą pradinę turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kainą ir CPK 722 straipsnio nuostatų nepažeidė.

19. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad antstolis, paskelbdamas antrąsias varžytynes (2020 m. balandžio 6 d.) ir nustatydamas pradinę turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kainą (82 800 Eur) jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nebuvo pagrindo panaikinti 2020 m. kovo 30 d. antstolio I. G. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/02129.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.