Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.2.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2., 2.3.2.1.3.4.; 2.4.6; 2.4.7

2014 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 str. 1 d. (2013-03-12 epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 260 str. 1 d. (2013-05-20 epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 259 str. 1 d. 60 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4, 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir P. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo P. T. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį šį teismo nuosprendį

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d, nuostatomis, ši bausmė subendrinta su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir P. T. skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 12480 Lt bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

Nuspręsta P. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti; kardomąją priemonę - dokumento-asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti paskelbus teismo nuosprendį ir minėtą dokumentą grąžinti P. T..

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti iš P. T. paimtus 160 Lt, į kuriuos buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, kadangi minėti pinigai gauti realizavus psichotropinę medžiagą. Likusią sumą į kurią buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės – 2082 Lt nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. T..

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartį, kuria laikinai apribotos P. T. nuosavybės teisės į pinigus 2242 Lt.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-06-19 iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktu 1,9517 g (bendros medžiagos kiekis) paimtas iš K. P., perduotas saugojimui į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyrio sandėlį-saugyklą. (tomas 1, b. l. 22), 2013-06-06 iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktu 0,935 g (bendros medžiagos kiekis) paimtas iš V. V., perduotas saugojimui į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyrio sandėlį-saugyklą (tomas 2, b. l. 101); 2013-10-23 iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktu 4,2904 g (bendros medžiagos kiekis) paimtas P. T. parodymų patikrinimo vietoje metu, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyrio sandėlį-saugyklą. (tomas 2, b. l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuspręsta daiktus, esančius prie bylos: skaitmeninę laikmeną prie 2013-05-29 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, palikti saugoti byloje; dvi skaitmenines laikmenas su telefonų išklotinėmis pagal 2013-09-09 nutarimus, palikti saugoti byloje; tuščius specialius paketus Nr. 0043629, Nr. 0043623, Nr. 0043631, Nr. 0043633, Nr. 00022496, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; specialų paketą Nr. 0043629 su plastikine dėžute, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, specialų paketą Nr. 0043632 su popieriaus skiaute, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; voką Nr. 1 prie specialisto išvados Nr. 11-1784 (13) su tirti pateiktų miltelių pakuote, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; voką Nr. 2 prie specialisto išvados Nr. 11-938(13) su pakuote, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medžioklinio šovinio tūtelę, saugomą Utenos AVPK licenzijavimo grupėje (b. l. 28-29); 2,5 g pramoninės gamybos bedūmio parako, skirto šaudmenų užtaisymui, saugomą Utenos AVPK licenzijavimo grupėje (b. l. 28-29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuspręsta daiktus, esančius prie bylos: specialų policijos paketą, pakelį nuo cigarečių „WINSTON“ nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 264 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., K. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., tačiau dėl jų apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. kovo 12 d., apie 13 val., prie prekybos centro „Rimi Hypermarket“, esančio Žirmūnų g. 64, Vilniaus m., neteisėtai, už 120 litų D. B. pardavė 0,1505 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino.

P. T. taip pat nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2013 m. gegužės 20 dienos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Vilniaus m., miško masyve, esančiame šalia Šilo gatvės gyvenamųjų namų Nr. 30 ir Nr. 34, neteisėtai, turėdamas du tikslus: parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, slėptuvėje laikė 0,87 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuomet 2013 m. gegužės 23 d., apie 16 val. 30 min. paėmęs iš laikymo vietos, dalį - 0,168 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino už 40 litų tame pačiame miško masyve neteisėtai pardavė V. V., o likusią dalį - 0,702 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino toliau neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė minėtoje slėptuvėje iki 2013 m. birželio 3 d. 10 val. 40 min., kuomet jo parodymų patikrinimo vietoje metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, taikant BK 54 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda. Nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, veikos apimtis ir kvalifikacija neginčijama, tačiau apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, nepagrįsto BK 54 str. 3 d. nuostatų netaikymo ir netinkamo bausmių bendrinimo taikant BK 64¹ str. nuostatas.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas manė, jog nėra pagrindo P. T. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatų, motyvuodamas tuo, kad apeliantas iki šioje byloje padarytų nusikaltimų nebuvo teistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, kuris buvo priimtas tos pačios teisėjos kaip ir skundžiamas nuosprendis, P. T. buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. Iš minėto nuosprendžio teismas sprendė, kad P. T. toje byloje nusikalstamą veiką įvykdė 2013 m. vasario mėn., dėl ko buvo sulaikytas 2013-02-13, tačiau po paleidimo jau šioje byloje P. T. toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas 2013-02-12 (nors yra pripažintas kaltu dėl 2013-03-12 epizodo), 2013-05-20. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas manė, jog bausmės tikslai P. T. atžvilgiu negali būti pasiekti bei teisingumas negali būti įgyvendintas, jam paskiriant švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Sonatai Raupėnaitei – Lekarauskienei tuo pačiu metu buvo paskirtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose P. T. buvo kaltinamas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Nepradėjus nagrinėti nei vienos iš šių bylų, apelianto gynėja 2014-05-12 paprašė sujungti baudžiamąsias bylas į vieną ir nagrinėti jas kartu. Pasak apelianto, šis prašymas nebuvo išspręstas, o bylos išnagrinėtos atskirai.

Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu skiriant jam bausmę taip pat už sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuspręsta taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnes bausmes, nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas. Pasak apelianto, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs tas pačias aplinkybes, teismas jau nematė pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatų. Apeliantas mano, kad sujungus abi tuo pačiu metu tame pačiame teisme ir tos pačios teisėjos nagrinėtas baudžiamąsias bylas, teismo sprendimas galimai būtų kitoks – už visas P. T. inkriminuotas veikas, padarytas nuo 2013 m. vasario iki gegužės mėn., skiriant bausmę būtų taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendyje įvertinta jo pagalba pareigūnams tiriant nusikalstamas veikas kitoje byloje, tačiau visiškai nepasisakyta apie tai, jog šioje byloje apeliantas savo noru parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams slėptuvę, kurioje jis laikė metamfetaminą. Tokiu būdu šioje byloje apeliantas taip pat aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti savo paties padarytą nusikaltimą. Apeliantas nurodo, kad nuo 2013 m. gegužės mėnesio jokie nauji tyrimai jo atžvilgiu pradėti nebuvo.

Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo institutą. Apeliantas pažymi, kad teismas, paskyręs jam bausmę pagal kiekvieną iš BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, iš karto taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, o tik po to paskirtas bausmes subendrino. Pasak apelianto, toks BK 64¹ straipsnio taikymas yra ydingas. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie 1/3 sumažintos vienos iš bausmių (2 metų laisvės atėmimo), nustatydamas galutinę subendrintą bausmę pridėjo 8 mėnesius laisvės atėmimo. Apeliantas mano, kad pirma subendrinus už abu nusikaltimus jam paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant (prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės už 2013-03-12 epizodą pridėjus 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmę už 2013-05-20 epizodą, galutinė bausmė būtų 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo), o tik po to taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, P. T. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė būtų mažesnė nei 2 metai. Pasak apelianto, tokia bausmių bendrinimo tvarka palengvintų jo teisinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. T. gynėja Loreta Guižauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis P. T. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą aiškiai per griežtą bausmę, taikant BK 54 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda.

BK 259 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 260 str. 1 d. numatyta, kad Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo P. T. apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2008, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). BK 54 str. 3 d. nėra išvardinta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės šio įstatymo taikymui, todėl visais atvejais konkrečioje byloje šį klausimą sprendžia tik teismas.

P. T. padarė du baigtus tyčinius sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d., ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad, nors P. T. iki šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų nebuvo teistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą. Iš minėto nuosprendžio matyti, kad apeliantas kitoje byloje nusikalstamą veiką padarė 2013 m. vasario mėn., dėl ko buvo sulaikytas 2013 m. vasario 13 d., tačiau po paleidimo P. T. toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas (2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. gegužės 20 d.), už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai rodo, kad 2013 m. vasario mėn. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, apeliantas toliau kelis kartus padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. T. praeityje baustas administracine tvarka (T. 4., b. l. 50-53). Apeliantas turi darbą ir legalų pajamų šaltinį, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs. P. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 str. 3 d. prasme. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatytos išimtinių aplinkybių buvimas neturėtų kelti jokių abejonių, tačiau nagrinėjamu atveju tokioms išvadoms pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis savo noru parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams slėptuvę, kurioje jis laikė metamfetaminą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti P. T. paskirtos bausmės. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. T. atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl nėra pagrindo paskirti nuteistajam švelnesnės bausmės Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu.

Apeliantas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Sonatai Raupėnaitei – Lekarauskienei tuo pačiu metu buvo paskirtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose P. T. buvo kaltinamas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Nepradėjus nagrinėti nei vienos iš šių bylų, apelianto gynėja 2014-05-12 paprašė sujungti baudžiamąsias bylas į vieną ir nagrinėti jas kartu. Pasak apelianto, šis prašymas nebuvo išspręstas, o bylos išnagrinėtos atskirai. Apeliantas mano, kad sujungus abi tuo pačiu metu tame pačiame teisme ir tos pačios teisėjos nagrinėtas baudžiamąsias bylas, teismo sprendimas galimai būtų kitoks – už visas P. T. inkriminuotas veikas, padarytas nuo 2013 m. vasario iki gegužės mėn., skiriant bausmę būtų taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BPK 254 str. 1 d. numatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 str. 4 d. numatyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-1455-806/2014, kurioje P. T. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2014 m. kovo 25 d. (T. 4., b. l. 74), 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (T. 4., b. l. 92-93). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1-1587-806/2014, kurioje P. T. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d., Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. gegužės 13 d. buvo gautas P. T. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo ir baudžiamųjų bylų 1-1455-806/2014 bei 1-1587-806/2014 sujungimo (T. 4., b. l. 103-104). Iš 2014 m. gegužės 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo (T. 4., b. l. 119-120) ir perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą matyti, kad minėtas advokatės Loretos Guižauskienės prašymas teismo posėdžio metu buvo pagarsintas ir iš dalies patenkintas, t. y. buvo nutarta atidėti bylos nagrinėjimą. Nors netenkinant advokatės Loretos Guižauskienės prašymo dėl baudžiamųjų bylų 1-1455-806/2014 ir 1-1587-806/2014 sujungimo BPK 238 str. 1 d. numatyta tvarka nebuvo priimta motyvuota nutartis, tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo spręsti, kad tai turėjo įtakos P. T. paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BPK 254 str. 1 d. ir 234 str. 4 d. numatyto pagrindo sujungti baudžiamąsias bylas, pasinaudojo savo diskrecijos teise ir šias baudžiamąsias bylas išnagrinėjo atskirai. Apeliantas remiasi tik prielaidomis, kad sujungus minėtas baudžiamąsias bylas, teismo sprendimas galimai būtų kitoks – už visas P. T. inkriminuotas veikas, padarytas nuo 2013 m. vasario iki gegužės mėn., skiriant bausmę būtų taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra BK 54 str. 3 d. numatytas pagrindas paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo institutą, t. y. paskyręs jam bausmę pagal kiekvieną iš BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, iš karto taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, o tik po to paskirtas bausmes subendrino. Pasak apelianto, toks BK 64¹ straipsnio taikymas yra ydingas.

Vertinant šiuos apelianto motyvus, pažymėtina, kad BK 64¹ str. 1 d. nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors iš BK 64¹ str. formuluotės galima spręsti, kad šiame straipsnyje nustatytos nuostatos taikomos skiriant galutinę bausmę, tačiau teismų praktika šiuo klausimu nėra nusistovėjusi. Apeliantas mano, kad pirma subendrinus už abu nusikaltimus jam paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant (prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės už 2013-03-12 epizodą pridėjus 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmę už 2013-05-20 epizodą, galutinė bausmė būtų 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo), o tik po to taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, P. T. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė būtų mažesnė nei 2 metai. Pasak apelianto, tokia bausmių bendrinimo tvarka palengvintų jo teisinę padėtį. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu P. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2013-03-12 epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 260 str. 1 d. (2013-05-20 epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 259 str. 1 d. 60 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4, 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir P. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Pažymėtina, kad pirma subendrinus už abu BK 260 str. 1 d. numatytus nusikaltimus apeliantui paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ta pačia proporcija, kokią taikė pirmosios instancijos teismas: prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės už 2013 m. kovo 12 d. epizodą pridėjus pusę laisvės atėmimo bausmės dalies už 2013 m. gegužės 20 d. epizodą, t. y. 1 metus laisvės atėmimo, subendrinta bausmė būtų 3 metai laisvės atėmimo, o tik po to taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, P. T. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė būtų tokia pati, t. y. 2 metai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tokia bausmių bendrinimo tvarka nepalengvintų apelianto teisinės padėties.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo P. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. T. apeliacinį skundą atmesti.