Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & Co“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Embritas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta & Co“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. (jau pateikus tripliką) sumokėjo 30 000 Eur skolos dalį, vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos mokėjimo dalimis, todėl priimant skundžiamą sprendimą egzistavo ne viena, o abi salygos – netesybos aiškiai per didelės ir prievolė iš dalies įvykdyta.

11.2. Apeliantės poziciją dėl netesybų mažinimo pagrindžia tiek įstatyme įtvirtintas 6 proc. dydžio metinių palūkanų už vėlavimą dydis, tiek 8 proc. palūkanų dydis pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. 0,02 proc. dydžio delspinigiai (kas sudaro 7,3 proc. metinių palūkanų) yra pakankamo dydžio kompensacija ieškovei už negautus pinigus, o ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistos 0,05 proc. dydžio netesybos (kas sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų) yra aiškiai per didelės. Taigi, ieškovės prašomos priteisti 0,05 proc. netesybos turėtų būti mažinamos, nes yra aiškiai per didelės, o bylinėjimosi metu atsakovė sumokėjo daugiau kaip 40 proc. skolos dalį.

13.1. Sutarčių 8.4. punktuose nustatyta, jog nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už priimtus darbus, skolininkas moka ieškovei 0,2 proc. užaktuotų neapmokėtų atliktų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė iš apeliantės reikalavo 4 kartus mažesnių delspinigių – 0,05 procento dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymas sumažinti delspinigius neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Be to, prašymas sumažinti delspinigius apsiriboja deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė yra verslo subjektas, kuris laisva valia sudarė sutartis ir galėjo įvertinti, tiek prisiimtus įsipareigojimus, tiek numatyti sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Priteista delspinigių suma atitika įstatymų reikalavimus bei yra vertintina kaip proporcinga apeliantės padarytiems prievolės atsiskaityti su ieškove pažeidimams, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo.

13.2. Šalys sutartyse susitarė, kad už atsakovės piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekviną termino praleidimo dieną, t.y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma. Tai reiškia, kad siekdama sumažinti priteistinų delspinigių dydį, atsakovė turėjo byloje įrodyti, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neproporcingai dideli.

13.3. Ieškovė delspinigius skaičiavo nuo 85 064,00 Eur dydžio sumos iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, nes atsakovei darbai buvo perduoti 2019 m. vasarą, bet iki 2019 m. pabaigos atsakovė padengė tik 10 000 Eur skolos dalį. Nagrinėjamu atveju papildomas 30 000 Eur dydžio mokėjimas teisminio proceso metu per se nesudaro pagrindo mažinti delspinigius.

13.4. Iš atsakovės priteista delspinigių suma, lyginant su skolos dydžiu, nėra didelė. Skolos dydžio atsakovė neginčija, todėl akivaizdu, kad ji vilkina atsiskaitymą su ieškove, piktnaudžiauja procesinėis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteisti delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Embritas“ ir atsakovė UAB „Inkomsta & Co“ 2019 m. gegužės 16 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 19/05/14-001. Šia sutartimi atsakovė pavedė ieškovei atlikti projekto „Konteinerių terminalo rekonstrukcija (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo darbus, nurodytus sutarties priede, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 30 d. pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo aktą pagal sutartį Nr. 1. Šiuo aktu užfiksuota ieškovės atliktų darbų kaina – 48 710,00 Eur be PVM. Atsakovė atliktų darbų perdavimo akte patvirtino, kad visi darbai atlikti laiku, kokybiškai, atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi. Ieškovė mokėjimui už pagal sutartį Nr. 1 atliktus darbus išrašė ir atsakovei pateikė 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMB01166 ir 2019 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMB01174. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. birželio 18 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 19/06/17-001. Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo atlikti projekto „MKT-120 transformatorinės pastotės pamatų įrengimas“ realizavimo darbus, nurodytus sutarties Nr. 2 priede, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje Nr. 2 nustatytą kainą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo aktą. Šiuo aktu šalys užfiksavo, kad ieškovės pagal sutartį Nr. 2 atliktų darbų kaina yra 46 354,00 Eur be PVM. Atsakovė, pasirašydama atliktų darbų perdavimo aktą, pažymėjo, kad visi darbai atlikti laiku, kokybiškai, atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi. Pagal sutartį Nr. 2 ieškovė išrašė ir mokėjimui atsakovei pateikė 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMB01178 ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMB1181. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė per sutartą terminą sumokėjo tik 10 000,00 Eur iš 95 064,00 Eur skolos, kreipėsi į teismą prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 85 064,00 Eur skolos, 1 438,22 Eur delspinigių ir 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą iki sprendimo visiško įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 85 064,00 Eur skolos, 1 438,22 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (85 064,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 657,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė su teismo sprendimu, dalyje dėl delspinigių nesutinka, todėl apeliaciniu skundu prašo sprendimą iš dalies pakeisti – sumažinti ieškovei priteistą delspinigių sumą iki 0,02 procentų dydžio netesybų už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudarytų 575,29 Eur.

17. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendime nustatė, jog atsakovė sutiko su prašomos priteisti skolos dydžiu, jos neginčijo, nes neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų – faktūrų (už darbus, atliktus sutarties Nr.1 ir sutarties Nr.2 pagrindu). Kadagi atsakovė šių aplinkybių neginčijo ir apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad atsakovė nevykdė sutartimi Nr. 1 ir sutartimi Nr. 2 prisiimto įsipareigojimo tinkamai bei laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl ji turi pareigą mokėti įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą, delspinigius).

20. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad sutartyje numatytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės, todėl turėjo būti sumažintos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

21. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

22. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Taigi, kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažiamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

24. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors šalys sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 susitarė, kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų bus mokami 0,2 proc. užaktuotų neapmokėtų atlikti darbų kainos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti tik 0,05 procentų dydžio delspinigius. Taigi, ieškovė geranoriškai prašė priteisti, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės jau 4 kartus sumažintus delspinigius, kurie kreipimosi į teismą dieną sudarė 1 438,22 Eur.

25. Antra, nors apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, kad priteista 1 438,22 Eur delspinigių suma yra neprotingai didelė, tačiau ji pati pasirašydama subrangos sutarčių sąlygas sutiko mokėti didesnius (0,2 proc.) delspinigius, nei iš jos buvo priteista sprendimu. Pažymėtina, kad apeliantė byloje neįrodinėjo, kad pasirašytų subrangos sutarčių sąlygos pažeidžia kokias nors įstatymų nuostatas, yra neteisėtos ar prieštaraujančios šalių valiai. Konkrečiu atveju, abi bylos šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nepateikus įrodymų, jog priteista delspinigių suma neatitinka įstatymų reikalavimų, šalių susitarimo ar valios, nėra pagrindo pripažinti ją neprotingai didele ir sumažinti.

26. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien tai, jog atsakovė 2020 m. sausio 29 d. padengė dalį ieškovei turimos skolos (30 000 Eur), sudaro savarankišką pagrindą mažinti priteistinus delspinigius. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, darbai pagal subrangos sutartį buvo atlikti ir atsakovei perduoti dar 2019 m. vasarą, tačiau atsakovė iki 2019 m. pabaigos sumokėjo tik 10 000 Eur sumą iš viso turimo 95 064,00 Eur įsiskolinimo. Taigi, nepaisant to, kad atsakovė jau bylos nagrinėjimo teisme metu padengė dalį įsiskolinimo, ieškovės kreipimosi į teismą dieną atsakovės skolos dydis buvo 85 064,00 Eur, todėl pagrįstai delspinigiai buvo paskaičiuoti ne nuo 55 064, 00 Eur sumos, o nuo 85 064,00 Eur sumos, kuri buvo iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat nurodyta aplinkybė nėra pagrindas mažinti nei ieškiniu prašytą priteisti delspinigių dydį, nei teismo priteistą delspinigių sumą.

27. Atsižvelgdamas į pradelsto įsipareigojimo dydį, buvusį kreipimosi į teismą metu, prievolės pažeidimo trukmę, šalių sudarytų sutarčių sąlygas bei procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, todėl yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, tinkamai išaiškino, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dalyje dėl delspinigių priteisimo, kuris paliktinas nepakeistas.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Tuo tarpu, ieškovė nors ir prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių duomenų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jai taip pat nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą nepakeistą.