Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 2 d. 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. , paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmė atlikta 2014-01-03,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį ir pagal LR BK 258 str. 2d., ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: jis 2018-07-18 apie 20.05 val. automobiliu VW Pasat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo magistraliniame kelyje A4 Vilniaus kryptimi apie 2 km iki ženklo „Vilnius“, Trakų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, iki 2018-07-18 20 val. 13 min. sustojo (duomenys neskelbtini) t.y. vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d. (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-06).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo visiškai nepripažino ir parodė, kad 2018-07-18 jis buvo išvažiavęs prie ežero, grįžo namo apie 19 val., buvo labai susinervinęs ir išgėrė degtinės apie 250 gramų vienas. Netrukus kažkas paskambino į jo buto duris, tai buvo policijos pareigūnai M. B. ir O. D.. Jie jam pasakė, kad turi įtarimų, kad kaltinamasis vairavo išgėręs. Liepė jam rengtis ir eiti prie automobilio, paėmė automobilio raktelius nuo palangės. Kuomet jam pasakė, kad yra įtarimas, jog jis vairavo išgėręs, jis policijos pareigūnams pasakė, kad išgėrė grįžęs namo, o automobilį vairavo blaivus. Parodė, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo, nes neperlaikė egzamino. Parodė, kad dažniausiai jis važiuoja kartu su vairuotoju, o tą kartą nesurado asmens, kuris galėtų vairuoti automobilį, todėl už vairo sėdo pats. Kai nuėjo prie automobilio, policijos pareigūnai jam liepė pūsti į alkotesterį, jis įpūtė 1,61 promiles. Pareigūnai leido jam pasiimti daiktus iš automobilio, tuos daiktus nunešė į rūsį. Taip pat jam policijos pareigūnai sakė, kad turi paimti iš jo kraują, dėl to turi vežti jį į ligoninę. Nurodė, kad automobilis priklauso ne jam asmeniškai, o įmonei. Laiko, kad jis turi būti nubaustas administracine tvarka, nes vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, nes išgėrė jis tik namuose būdamas. Laiko, kad vienintelis įrodymas, jog jis išgėręs vairavo yra kažkokie skambučiai. Nurodė, kad M. net nepažįsta. Jam paaiškino, kad M. važiavo paskui jį ir skambinėjo policijai. Jis fotografavo ar filmavo jį. Prašė jį išteisinti. Gailisi dėl nesusipratimo, reikėtų vadovautis konstitucija ir nekaltumo prezumpcija,

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. L. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš byloje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad fizinis asmuo 2018-07-18 20 val. 05 min. telefonu pranešė apie tai, kad nuo Valkininkų link Vilniaus prie posūkio į Trakus važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja iš paskos (1 tomas, b.l. 6).

Liudytojas T. M., apklaustas teisiamojo posėdžio, įvykusio 2019-05-07 metu parodė, kad kaltinamasis yra matytas vairuotojas. Nurodė, kad jis tą dieną važiavo į Vilnių, keliu Varėna – Vilnius. Maždaug porą kilometrų iki viaduko jis atkreipė dėmesį į vieną automobilį, nes tas automobilis važiavo keistai. Nurodė, kad keistai važiuojantis automobilis vos neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, tuomet jis tą automobilį praleido, bet stebėjo jį toliau. Nurodė, kad tuomet jis paskambino pagalbos telefonu ir operatorė pasakė, kad reikia sekti jam tą automobilį. Tuo metu buvo dar šviesus paros metas. Nurodė, kad įtartiną automobilį sekė iki Lentvario, gal kokių 15 minučių iki kol sekamas automobilis sustojo ant gatvės specialiai automobiliams stovėti padarytose vietose. Nurodė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio, pavaikščiojo ratais, ir nuėjo namo. Dar nusišlapino, ėjo visas svyruodamas. Nurodė, kad toje vietoje buvo iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis su jais pabendravo, paaiškino jiems situaciją, policijos pareigūnai užfiksavo jo parodymus. Vairuotoją jis pamatė dar kartą, kai policijos pareigūnai išvedė jį į lauką. Liudytojas nuėjo kartu su policijos pareigūnais iki mašinos, bet jis su vairuotoju nekalbėjo. Nurodė, kad jis prie namo laiptinės laukė, kol policijos pareigūnai nuėjo pas vairuotoją į namus. Nurodė, kad jis policijos pareigūnams atsakė teigiamai jį paklausus apie tai, ar tai šis asmuo vairavo automobilį, kurį jis sekė. Parodė, kad jis matė, kaip sekamo automobilio vairuotojas įėjo į laiptinę. Ten viskas vyko pusvalandžio bėgyje. Tai buvo vakaras, viskas vyko tarp 17-19 val. Paminėjo, kad jis darė nuotraukas, kuomet kaltinamasis vaikščiojo po lauką, o policijos pareigūnai atvyko 20 minučių bėgyje. Pokalbis su jais užtruko kelias minutes. Apie 10 minučių jie užtruko pas kaltinamąjį namuose.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas T. M. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris 2018-07-18 vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo keliu Valkininkai -Vilnius. Atpažįsta jį iš veido bruožų , amžiaus- apie 50 m., jo veidą matė aiškiai, kai šis asmuo Lentvaryje išlipo iš automobilio (1 tomas, b.l. 33-34)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. M. pateikė nuotraukas ir mobiliojo ryšio telefoną Apple Iphone, IMEI 397209074721188 (1 tomas, b.l. 36)

Mobiliojo ryšio telefono Apple Iphone, IMEI 397209074721188, apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrai pateiktas mobiliojo ryšio telefonas Apple Iphone. Telefono korpusas yra juodos spalvos, liečiamu ekranu, ant kurio uždėta apsauginė plėvelė. Virš ekrano yra garsiakalbis, ekrano apačioje yra valdymo mygtukas. Kairiajame telefono šone yra garso mygtukas, dešiniajame šone yra atrakinimo /užrakinimo mygtukas. telefono korpuso apačioje yra garsiakalbis ir įkrovėjo lizdas. Kitoje telefono pusėje viršuje yra kamera, mikrofonas ir blykstė. Ant telefono korpuso yra logotipas ir užrašas " Apple", " Iphone". Paspaudus valdymo mygtuką, ekrane atsiranda įvairūs katalogai, palietus katalogą "Photos" atsiranda albumų katalogas , palietus katalogą "All photos" atsiranda nuotraukos ir braukiant jas, surandamos nuotraukos, kuriose nufotografuotas automobilis VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir šalia stovintis vyras su trumpikėmis. Mobiliojo ryšio telefono IMEI 397209074721188 (1 tomas, b.l. 46-48).

Liudytojas O. D., apklaustas teisiamojo posėdžio, įvykusio 2019-05-07, metu parodė, kad šiuo metu jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų PK vyriausiuoju tyrėju. Policijoje dirba nuo 2001 metų. Tuo metu dar dirbo tyrėju reagavimo skyriuje, viskas įvyko jo budėjimo metu. Nurodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, tačiau jį žino iš matymo. Tą dieną, kai budėjo, gavo pranešimą iš policijos budėtojo apie tai, kad keliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Pagal tą pranešimą, kiek atsimena, pranešėjas nurodė, automobilį ir jo valstybinius numerius, tas pranešėjas važiavo paskui, dar nurodė judėjimo kryptį. Netgi važiuojant Lentvario mieste policijos pareigūnams buvo pranešamos gatvės, kuriomis važiavo, į kurias gatves įvažiavo kaltinamasis. Atvykus į vietą, jie bendravo su pranešėju. Jis nurodė, į kurį namą nuėjo vairuotojas ir į kurią laiptinę. Iš tikrųjų yra žinomas automobilis ir kas jį vairuoja. Nurodė, kad pranešėjas nėjo su jais į butą, pranešėjas tik nurodė, kad jis skambino ir pranešė apie jam įtarimus sukėlusi automobilį, sakė, kad paliudys, kad matė visą faktą. Nurodė, kad jis su M. B. užlipo pas kaltinamąjį, paskambino į duris. Duris atidarė kaltinamasis, tuomet jie paprašė kaltinamąjį apsirengti, kadangi buvo vien su trumpikėmis ir nusivedė jį į automobilį, patikrino neblaivumą. Pranešėjas atpažino, kad čia šitas asmuo vairavo automobilį. Ar D. L. tuo metu buvo šalia, pasakyti negali. Nurodė, kad jis policijos automobilyje apklausė pranešėją. Pranešėjo apklausos metu, D. L. taip pat buvo tame pačiame automobilyje tik gale. Nurodė, kad jis tuo metu negalėjo surengti atpažinimo procedūros, nes neturėjo tinkamų patalpų. Mano, kad jis atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kadangi valandos bėgyje reikėjo paimti kraują iš kaltinamojo, tai jie visi nuvyko į policijos komisariatą. Automobilį paliko Lauko gatvėje, Lentvaryje, nes D. L. pageidavo dalyvauti, kai jo automobilis bus apžiūrimas ir po to išvežamas. Todėl po to, kai iš D. L. buvo paimtas kraujas, jis kartu su M. B. grįžo į (duomenys neskelbtini) kad automobilis būtų apžiūrėtas jam dalyvaujant. Nurodė, kuomet jie kartu su kaltinamuoju išvyko į policijos komisariatą, į Lauko gatvę prie D. L. priklausančio automobilio atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, t.y. E. B. ir R. S.. Automobilis buvo užrakintas ir tiksliai nepasakys pas ką buvo automobilio raktai. Išgabenus automobilį, jis kartu su kaltinamuoju vėl nuvyko į policijos komisariatą, kur D. L. buvo apklausiamas. Atvyko kiti policijos pareigūnai, surašė tarnybinį pranešimą, kad apžiūros metu buvo surasta teleskopinė lazda. Nurodė, kad liudytojas pareiškė D. L. pirminius įtarimus lygtai pagal BK 281 str. 7d. ir pagal BK 258 str. 2d. Nurodė, kad jis turėjo alkotesterio parodymus, jie viršijo 1,5 promilės. Nurodė, kad su pranešėju policijos pareigūnų ekipažas susitiko (duomenys neskelbtini), prie namo, praėjo kelios minutės nuo susitikimo, kai policijos pareigūnai pakilo prie D. L. buto durų. Matė, kas atidarė duris, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai taip pat buvo neadekvatūs. Matėsi, kad žmogus stipriai išgėręs. Požymių visuma: sunkiai nekoordinuotai juda, sunkiai kalba. Paaiškino, kad tarkim per 10 minučių, jis galėjo ir pusę litro išgerti, bet neįmanoma, kad jis taip apgirstų ir pasidarytų neblaivus praėjus 10 min nuo išgėrimo. Nekilo abejonių dėl jo neblaivumo.

Liudytojas R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio, įvykusio 2019-05-07, metu: parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų PK. Pradėjo tarnybą vakare 2018-07-18. Tada kaltinamąjį matė pirmą kartą. Nurodė, kad jiems paskambino O. D. ir pasakė, kad jiems reikia pagalbos, kadangi sulaikė neblaivų vairuotoją. Nurodė automobilio valstybinius numerius ir buvimo vietą. Nurodė, kad jo ekipažas atvyko į Lentvarį į Lauko gatvę, į automobilio vidų jie nepateko, nes neturėjo raktų, be to, jiems paskambino M. B. ir pasakė, kad kaltinamasis pageidauja dalyvauti apžiūrint automobilį. Tiksliai pasakyti negali, kas atrakino automobilį. Tiksliai atsimena, kad vairuotojo pusės durelės neatsidarė. Nurodė, kad jie viską visada nufotografuoja ar nufilmuoja, kas yra automobilyje, taip visada yra daroma prieš išvežant automobilį. Kas nesusiję su komplektacija, leidžia iš automobilio pasiimti. Nurodė, kad automobilio durelėse jis pamatė teleskopinę lazdą, ji į jokį dėklą nebuvo įdėta. Lazda yra reikalinga smūgiuoti. Nurodė, kad lazdą jis ištraukė prie kaltinamojo, atrodo, kad tą teleskopinę lazdą jis parodė D. L. durelėse. Teleskopinė lazda buvo išimta ir nufotografuota. Nurodė, kad negalima turėti nei teleskopinės lazdos nei kastelto, draudžiama juose vežioti.

CD-R disko apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrai pateiktas CD-R diskas kuris įdėtas į popierinį voką . Disko viena pusė yra baltos spalvos, o kita disko pusė yra sidabrinės spalvos. Vienoje disko pusėje, baltame, yra sidabrinės spalvos užrašai : kairiame šone logotipas ir užrašas „TITANUM ultimate Apžiūrai pateiktas DVD-R diskas kuris įdėtas į popierinį voką . Disko viena pusė yra baltos spalvos, o kita disko pusė yra sidabrinės spalvos. Vienoje disko pusėje, baltame, yra sidabrinės spalvos užrašai : logotipas ir užrašas „TITANUM ultimate protection for professionals“, užrašas kairiame šone „DVD“ ir logotipas, dešiniame šone „DVD-R 80 (duomenys neskelbtini) ", disko apačioje yra užrašai „x16 x32 x56 silver-silver" Įdėjus CD-R diską į kompiuterinio sisteminio bloko DVD-CD RW Kompaktinių diskų skaitiklį "Liteon" ir atidarius laikmeną yra garso įrašas su užrašu „ 2018-07-18_20-05-13_25.03.mp3“. Įrašo trukmė 0:15:11 val. Paleidu įrašą vyksta pokalbis , kurio metu vaikinas komentuoja automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimą.(b.l. 84-86)

Taip pat D. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: neteisėtai nešiojo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdą, vežiodamasis automobilyje VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių atviroje dėtuvėje, kol 2018 m. liepos 18 d. apie 21 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis R. S. lazdą rado ir paėmė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d.

Teismas konstatuoja, jog baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, neturint leidimo, nešaunamojo ginklo nešiojimą pagal LR BK 258 str. 2d., kyla tada, kai neabejotinai nustatoma ir įrodoma, kad šis ginklas yra įgyjamas ar nešiojamas neteisėtai, t. y. neturint leidimo. Byloje neabejotinai nustatyta, jog teleskopinė lazda, rasta automobilio VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių atviroje dėtuvėje, yra priskiriama nešaunamiesiems, „D" kategorijos šaltiesiems smogiamojo triuškinamojo pobūdžio ginklams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9p., šios kategorijos nešaunamąjį ginklą gali (...) įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikus asmens dokumentus (...). Šie ginklai neregistruojami. Iš to daroma išvada, jog atskiras leidimas tokiam ginklui įsigyti nereikalingas. LR BK 258 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė - nukreipianti į LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kurio 6 str. 4 d. numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams, o 7 str. 3 d. 7 p. numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt. Specialistas byloje konstatavo, kad tai yra teleskopinė lazda, priskiriama „D“ kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tai reiškia, kad teleskopinės lazdos nėra priskiriamos prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų ir tokioms lazdoms taikoma D kategorijos ginklų prekybos ir naudojimo tvarka, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 12 d. nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 str. 13 d. nurodyta, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Neginčijamai nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. L. neteisėtai įgijo ar nešiojo teleskopinę lazdą. Teleskopinės lazdos suradimas automobilio priekinių keleivio durelių atviroje dėtuvėje negali būti vertinamas kaip jos turėjimas su savimi, turint galimybę ją panaudoti nedelsiant ir ši veika negali būti vertinama kaip nešaunamojo ginklo nešiojimas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu nei įrodymų tyrimo teisme metu nepasitvirtino ta aplinkybė, jog kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334).

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Pažymėtina, kad D kategorijos nešaunamasis – šaltasis ginklas buvo laikomas automobilyje VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių atviroje dėtuvėje. Tai, kad minėta teleskopinė lazda buvo rasta automobilyje, neįrodo D. L. pareikšto kaltinimo, nes šis kaltinimas nėra pagrįstas jokiais leistinais įrodymais (nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo metu teisme nebuvo nustatyta, kad automobilyje rasta teleskopinė lazda priklausė D. L. ar kad kaltinamajam buvo žinoma, kad teleskopinė lazda yra minėtame automobilyje). Todėl teismas daro išvadą, jog D. L. dėl kaltinimo padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 258 str., 2 d., išteisintinas, nes neįrodyta, jog jis padarė šį baudžiamąjį nusižengimą.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 1 d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme D. L. savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad vairavo automobilį blaivus, 2018-07-18 maždaug nuo 19 val. buvo namuose, išgėrė ir, atėjus pareigūnams, įsileido juos į namus, pareigūnai paėmė automobilio raktą nuo palangės kambaryje, ir jie nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo prie D. L. namų (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo pozicijos nekeitė, t.y. nurodė, kad automobilį tą dieną vairavo blaivus ir išgėrė tik tuomet, kai sugrįžo į namus. Tokius kaltinamojo parodymus nepatvirtino jokie kiti įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad liudytojas T. M. važiuodamas magistraliniu keliu A4 Vilniaus kryptimi apie 2 km. iki ženklo „Vilnius“ pastebėjo keistai važiuojantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, po ko, bendrosios pagalbos telefonu atsiliepusios darbuotojos pavedimu sekė minėtą automobilį iki Lentvaryje esančios Lauko gatvės, kuomet jis sustojo. D. L. neginčijo tos aplinkybės, jog tą dieną vairavo minėtą automobilį, kad važiavo juo nurodytu keliu, tačiau nurodė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus ir išgėrė tik atvykęs į namus ir turi būti nubaustas tik už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti. Tačiau netikėti liudytojo T. M. parodymais tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, nėra jokio pagrindo, jie buvo visą laiką nuoseklūs - jis sekė minėtą automobilį iki kol atvyko policijos pareigūnai, matė kaltinamąjį išlipusį iš sekamo automobilio, po ko patvirtino, kad tai buvo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį VW Passat, kad jis ir išlipęs iš automobilio elgėsi neadekvačiai, svyravo. Kaip nurodė liudytojas, kaltinamojo iki tos dienos jis nematė ir nepažinojo, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl tikslo apkalbėti kaltinamąjį nebuvo. Tą aplinkybę, jog kaltinamasis, atvykus pas jį į namus policijos pareigūnams, buvo stipriai išgėręs, jo kalba buvo nerišli, patvirtino atvykę policijos pareigūnai. Be to, jo neblaivumas netrukus buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas1,69 promilių neblaivumo laipsnis. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams į Lentvaryje esančią Lauko gatvę, kur stovėjo D. L. vairuotas automobilis, iki to momento, kuomet policijos pareigūnai atvyko į kaltinamojo butą, praėjo ne daugiau 10 minučių. Netikėti teisiamojo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų O. D. ir M. B. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, ir pats D. L. neneigė tos aplinkybės, jog atvykus policijos pareigūnams, jis buvo neblaivus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad jau po vienos valandos, t.y. 2019-07-18 21 val. 18 min. iš D. L. buvo paimtas kraujas, po ko buvo nustatyta kraujyje mažiausia koncentracija 2,51 promilės etilo alkoholio.

BK 281 str. 7d. (galiojusi redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-10-06) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šios normos konstrukcijos nors ir matyti, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas pagal kraujyje esantį alkoholio kiekį, tačiau susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens neblaivumo nustatymas siejamas ne tik su kraujo tyrimu, tačiau ir su kitais objektyviais bylos duomenimis (alkotesterio parodymais, medicininės apžiūros duomenimis, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio parodymais ir kt. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-146-895/2018). Iš to seka, kad visuma ištirtų įrodymų tik patvirtina, o nepaneigia tą aplinkybę, jog kaltinamasis D. L. būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: jis 2018-07-18 apie 20.05 val. automobiliu VW Pasat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo magistraliniame kelyje A4 Vilniaus kryptimi apie 2 km iki ženklo „Vilnius“, Trakų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, iki 2018-07-18 20 val. 13 min. sustojo Lauko gatvėje, Lentvaryje, Trakų r., t.y. vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 7d. (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-06).

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamasis D. L. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, anksčiau teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų, yra dirbantis asmuo. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas kaltinamajam D. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. D. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, buvo nenuoširdus, savo kaltę neigė, neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ir gyvybei, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka jokių padarinių neatsirado ir jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti (tokia teisę jis jau buvo praradęs) Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma kaltinamajam skirti bausme – areštu. Manytina, kad bausmės tikslai bus apsiekti kaltinamajam paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, t.y. areštą. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininkosveikatai ir gyvybei, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka jokių padarinių neatsirado ir jokie asmenys sužaloti nebuvo.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,51 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones įstatymo nustatytam maksimaliam terminui - 3 metams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuomonę bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo, nustatyta, kad D. L., būdamas neblaivus vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė A. S. (1 tomas, b.l. 71). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminio tyrimo apklaustas D. K. parodė, kad 2017 metų gegužės 7d. jis minėtą automobilį nusipirko iš A. S., tačiau jis šio automobilio savo vardu VšĮ Regitra neįregistravo, nes planavo jį parduoti, o šį automobilį iš jo birželio pradžioje nusipirko D. L. ir kaip vėliau paaiškėjo, automobilio pardavimo dokumentų nesutvarkė (1 tomas, b.l. 62). Kaip matyti iš byloje esančio šio automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, automobilio VW Passat , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-08-07 tarp D. K. ir Komercinės bendrovės „Trakų žuvys“, kurią atstovavo D. L..

Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – komercinei bendrovei „Trakų žuvys“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-06), yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje automobilio VW Passat 1998 gamybos metų, kuro tipas dyzelinas, kaina 2018 m. lioepos mėnesiui nustatyta 1260 Eur (1 tomas, b. l. 72), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.

nusprendė:

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 258 str. 2d. išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-06) ir nuteisti jį areštu 65 paroms, atliekant jį areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti D. L. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones - 3 metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. L. valstybės naudai 1260 Eur sumą, atitinkančią automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

Bausmės pradžią D. L. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką D. L. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-10 iki 2019-06-12, nuo 2019-10-04 iki 2019-10-06, suėmime išbūtą laiką nuo 2019-06-13 iki 2019-07-12, nuo 2019-10-06 iki 2019-10-23.

D. L. skirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.