- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- 1-184-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60042-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Ramintai Braškienei, Arvydui Staniuliui, Katažynai Grinevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo; (bausmę atliko 2018 m. liepos 25 d., teistumas neišnykęs),
2) 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba (jo netekus) registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių – psichotropinių medžiagų); vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba (jo netekus) registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių – psichotropinių medžiagų);
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, o būtent: jis, 2018 m. gruodžio 20 d., apie 02.30 val., jo motinai R. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.09 ‰ girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties priėjo prie lovoje gulėjusios nukentėjusiosios R. K. ir metaliniu ramentu sudavė jai apie 10 smūgių į skirtingas kūno vietas, po ko užmetė jai ant galvos antklodę ir, užgulęs ant nukentėjusiosios, ėmė ją smaugti, pastarajai bandant ištrūkti ir pradėjus draskyti rankomis jo rankas ir veidą, ją paleido, po ko, nukentėjusiajai R. K. išbėgus į balkoną ir pradėjus šauktis pagalbos, atėjo į balkoną ir vėl ėmė ją mušti suduodamas ne mažiau 5 smūgių į galvą, krūtinę, po ko sugriebęs viena ranka nukentėjusiajai už kaklo, ėmė ją smaugti, R. K. bandant ištrūkti, kita ranka sugriebė jos ranką ir ėmė dantimis kandžioti pirštus ir plaštaką, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. K. kraujosruvas kakle, veido nubrozdinimus ir nosies sumušimą bei daugybinius plaštakų nubrozdinimus ir dešinės plaštakos nykščio plėštinę žaizdą, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 18 d. specialisto išvada Nr. G470/2019 (01), visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. K. pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2018 m. gruodžio 20 d., apie 13.50 val., būdamas sulaikytas, prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), sėdėdamas Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patruliams A. V. ir T. L. pasiūlė duoti 50 eurų („poltyniką“) kyšį už tai, kad būtų paleistas ir nebūtų pristatomas į policijos įstaigą dėl 2018 m. gruodžio 20 d., 02.30 val., bute (duomenys neskelbtini) įvykdyto smurto prieš savo motiną R. K., pareigūnams jį įspėjus dėl atsakomybės už kyšio siūlymą, vis tiek siūlė atsilyginti duodant 50 eurų už tai, kad būtų paleistas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad su kaltinimu nesutinka. 2 val. jokios policijos nebuvo, jį sulaikė 4 val., nuvežė į policijos komisariatą. Kaltinimą pagal 140 straipsnio 2 dalį dalinai pripažįsta, nepripažįsta, kad užsmaugė. Kad siūlė duoti kyšį, pripažįsta, taip sakė pareigūnams, bet jis realiai kyšio duoti negalėjo, nes turėjo tik tris eurus kišenėje. Įvykio metu, vakare, jis buvo su motina, nebuvo neblaivus, prieš tai po darbo buvo bare, tai pat jie prieš tai buvo parduotuvėje, jis ten keletą butelių alaus nusipirko. Jis žiūrėjo televizorių, motina sakė, kad jau vėlu ir paprašė televizorių išjungti. Jie gulėjo viename kambaryje, metro atstumu. Jis pradėjo motiną baksnoti su ramentu, tada su ramentu keletą kartų trinktelėjo, kad ji suprastų, jog jam nepatinka. Ji pradėjo šauktis kaimynės L. iš 3 aukšto pagalbos. Jis sakė motinai, kad nerėktų, nes visi miega. Motina išbėgo į balkoną ir toliau šaukė. Jis norėjo ją grąžinti į kambarį. Motina atsigulė balkone ir jis jai pasakė, kad gulėtų, jeigu nori. Tada ji jam savo pirštą į burną įdėjo, jis ir kandžiojo. Jis nuėjo į lovą, o motina prašė ją ištraukti iš balkono. Jis ištraukė ir nuėjo miegoti. O ryte pamatė kruviną pirštą, išteptą antklodę. Jis išėjo į darbą, dirbo, susinervinęs nuėjo į barą, išgėrė keletą butelių alaus ir nuėjo namo, tačiau motina jo neįleido, sakė, kad ji jo neįleis ir kad jis išeitų, nes kaimynai iškvietė policiją, kuri tuoj atvažiuos. Tada atvažiavo policija ir jam iškart uždėjo antrankius bei pasodino į mašiną. Motina paprašė, kad jį nuvežtų į jo butą. Jis žino, kad mašinoje yra kameros, daromas garso įrašas, norėjo pažiūrėti, kaip policija dirba ir pasiūlė jiems 50 eurų kyšį, kad paleistų. Jis taip pajuokavo, buvo girtas. Jis žino, kad jei į mašiną pasodino, tada tikrai veš į komisariatą ir niekas nepaleis. Kyšio mašinoje duoti neįmanoma. Be to, jis neturėjo pinigų, turėjo tik tris eurus. Į jo siūlymą pareigūnai nieko neatsakė, tylėjo. Jis 14 metų atidirbo V., buvo seržantas. Mamos jis nemušė. Mama jį stūmė, lindo. Jis jai tik ramentu du kartus lengvai sudavė ir viskas. Smurtas buvo, ji jį norėjo šiek tiek tuo ramentu paspausti, jis atėmė ramentą ir sudavė lengvai. Tas ramentas lengvas, aliuminis, ne metalinis. Pripažįsta, kad lengvai dusino motiną, bet nepripažįsta, kad smaugė. Rankos įkandimas buvo, bet jau balkone. Motina atsisėdo, nenorėjo eiti į kambarį, jis jai užėmė ranka burną, kad nerėktų, o ji jam į burną taip pat kišo pirštus. Jis truputėlį krimstelėjo. Jam trūksta kai kurių dantų, tie dantys aštrūs, taip ir pakliuvo. Jis motiną prižiūri, jie kartais pasipyksta dėl mažareikšmių konfliktų, bet panašaus konflikto nebuvo. Jo motina serga, ji labai nervinga, 50 metų gydosi, geria raminamuosius. Jis nuo priklausomybės alkoholiui nesigydė, mano, kad sugebės įveikti pats. Buvo susinervinęs, todėl išgėrė (2 t.,b.l.5-7, 44-47).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu su žmona. M. R. K. gyvena(duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 19 d., po darbo, apie 15 val. nuėjo pas motiną į jos butą, sutvarkė jį. Jis buvo blaivas. Apie 19 val. nuėjo į parduotuvę „Lidl“, ten susitiko su žmona. Nupirko motinai maisto produktus ir sau paėmė 3 butelius alaus. Jis vienas nuėjo pas motiną, ten išgėrė 3 butelius alaus ir kartu su motina žiūrėjo televizorių. Tarp jo ir motinos apie 12 valandą nakties kambaryje, kuriame jie miegojo, kilo žodinis konfliktas. Ji jam priekaištavo, kad jis geria alkoholį. Motina blogai girdi ir garsiai rėkė. Jis supyko, buvo išgėręs, paėmė ramentą ir kelis kartus, tiksliai neprisimena kiek kartų, sudavė motinai į skirtingas kūno vietas. Motina tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos. Ji garsiai rėkė, tada jis galėjo jai antklodę užmesti ant galvos, kad nerėktų, bet tiksliai neatsimena ar taip buvo. Buvo vėlus vakaras, visi kaimynai jau miegojo, ji galėjo juos pažadinti. Motina išėjo į balkoną ir pradėjo kviesti kaimynus. Motina šaukė „ateikite, padėkite“ ir panašiai. Kai ji rėkė, jis nuėjo į balkoną, viena ranka bandė užspausti jai burną, kad kaimynai negirdėtų, kaip ji rėkė, ir kita ranka bandė ją tempti į kambarį. Balkone motina pritūpė, priešinosi jam, apdraskė jam veidą. Kai jis jai uždengė burną, ji jam įkando į dešinės rankos pirštą. Motina priešinosi kai jis ją tempė į kambarį, stūmė jį dviem rankom nuo savęs. Jis taip pat jai įkando, kad jos pirštai atsidūrė jo burnoje. Jis ją paliko sėdinčią balkone, o pats nuėjo į kambarį, iš paskos jam į kambarį atėjo ir motina. Jis atsigulė ir užmigo. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 5.30 val. jis atsikėlė ir išėjo į darbą. Motina miegojo ir jis nematė, ar buvo ant jos kūno sužalojimai, bet jos veidas tikrai buvo apdraskytas. Apie 12 val. jis grįžo namo pas motiną, nes pas ją liko jo produktai, tačiau ji jo neįleido, durų neatidarė. Jis apie 1 valandą beldėsi ir skambino į duris. Motina pasakė, kad neįleis, o maišą su jo produktais nuleis ant virvės pro langą. Buvo iškviesta policija, kas iškvietė, nežino. Atvažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu buvo laiptinėje. Pareigūnai jam pasakė likti laiptinėje, į butą neiti. Vienas liko su juo, o kitas nuėjo į butą. Kai grįžo, jam uždėjo antrankius ir nuvedė prie mašinos, ten nuėmė antrankius ir įsodino į automobilį ant galinės sėdynės. Automobilyje jis pasakė policininkams, kad jį nuvežtų vėl pas motiną, jis ten paims 50 eurų ir jiems duos, kad paleistų jį, nes nieko neatsitiko, jis net bute nebuvo. Jis pinigus norėjo duoti pareigūnams, kad jie jį paleistų. Jis tokių pinigų neturėjo, norėjo pasiskolinti iš mamos. Jis turėjo tik apie 3 eurus. Pareigūnai pakalbėjo tarpusavyje, nusišypsojo ir nuvežė į komisariatą. Jis buvo išgėręs, jam tikrai nebūtų gaila duoti 50 eurų policininkams, kad jie jį paleistų, bet tuo momentu jis pinigų neturėjo (1 t, b. l. 126-127).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis gynėsi nuo motinos smūgio ramentu, o dėl kyšio pareigūnams buvo pokštas. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 2 val. nakties, mamos bute jis su ja miegojo viename kambaryje, prieš tai kartu žiūrėjo televizorių. Ji miegojo lovoje, o jis sofoje. Apie 2 val. nakties ji pradėjo jam priekaištauti, kad jai trukdo televizorius miegoti, kad jis paliko neplautus indus ir dėl kitų buitinių priežasčių, kad girtauja ir panašiai. Ji labai susinervino, pradėjo jam grasinti ramentu, užsimojo ir bandė jam suduoti. Jis sugriebė už ramento, jį atėmė. Tada jis ramentą numetė į motiną. Motina pradėjo šauktis pagalbos, pradėjo kviesti kaimynus, kad ją skriaudžia. Jis bandė savo ranka jai užčiaupti burną, kad nekviestų kaimynų ir triukšmas jų nepažadintų. Motina nenusiramino, bandė ištrūkti, šaukė. Tada jis uždengė kelioms sekundėm jos galvą pagalve. Ji nusiramino. Jie atsigulė vėl miegot. Tada mama išėjo į laiptinę ir pradėjo šauktis kaimynus, jis ją atitempė namo. Po to ji vėl nusiramino ir atsigulė. Po kažkiek laiko ji išėjo į balkoną ir vėl pradėjo šauktis pagalbos ir kaimynus iš trečio aukšto. Tada jis vėl norėjo ją įtraukti į butą, ji priešinosi, nukrito balkone, pradėjo rėkti, jis delnu pridengė jos burną. Ji stūmė nuo savęs, įkišo savo pirštą jam į burną, mano kad netyčia. Dar jam apdraskė veidą. Jis iš pykčio įkando jai į pirštą. Ji nusiramino ir pasiliko balkone. Jam nusibodo, jis nuėjo į kambarį ir užmigo. Jis nubudo apie 5 val. ryto, motina sėdėjo savo lovoje ir žiūrėjo į jį miegantį, tylėjo, apie kažką galvojo. Jis pavalgė ir išėjo į darbą. Po darbo vėl nuvažiavo pas motiną. Ji jo nenorėjo įleisti į butą. Jis beldėsi į duris. Ji jam pro duris atsakė, kad neįleis. Jis atsisėdo laiptinėje ir pradėjo laukti kol įleis. Atjungė vieną laidą telefono, kad ji neskambintų į policiją ir nedarytų jam gėdos. Ji jam pasakė, kad jis greičiau išeitų, nes tuoj atvažiuos policija. Jis pasakė, kad niekur neis, kad nejuokautų. Atvažiavo du policijos pareigūnai, jie užėjo į butą pas motiną, pašnekėjo su ja kelias minutes. Visą tą laiką jis laukė laiptinėje. Jie išėjo į laiptinę, uždėjo jam antrankius, įsodino į automobilį ir vežė į policijos komisariatą, girdėjo kaip jie kalbėjo per raciją. Tada automobilyje, maždaug Vytenio gatvėje, jis pasakė, kad jie jį paleistų, jis jiems duos 50 eurų. Pats tokių pinigų neturėjo, bet galvojo kad pasiskolins pas motiną, nors ji jam gal ir neduotų. Jis pagalvojo gal jie kvaileliai ir nuims antrankius bei paleis į laisvę. Jie jam nieko nepasakė, tarpusavyje pasikalbėjo ir viskas. Jį pristatė į policijos komisariatą. Motina jam atleido, nori atsiimti pareiškimą (1 t., b. l. 131).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. nurodė, kad A. K. yra jos sūnus. Įvykio datą ji jau pamiršo. Tai buvo maždaug prieš porą metų, prieš Kalėdas. Nieko ypatingo atrodo net nebuvo, kaip visada. Bute du kambariai. Mažesniame kambaryje ji miega ir ten yra sofa sūnui. Tame nedideliame kambaryje jie kartu būna. Įvykio metu buvo 1 valanda nakties. Ji lyg ir miegojo, o sūnus gulėjo ant savo sofos ir žiūrėjo televizorių. Normaliai, tyliai žiūrėjo televizorių. Po to jis pakilo ir ji, gulėdama ant savo lovos, pasuko galvą pasižiūrėti ir jai atrodo, kad ji nieko nesakė, o jis sako, kad ji pasakė, kad išjungtų televizorių, nes 1 valanda nakties. Bet taip gali būti, nes ji dažnai sako, jeigu jai trukdo televizorius. Tada jis paėmė ramentą ir dūrė juo jai į šoną vieną, antrą kartą ir ji tada atsisėdo, sako „ką tu man darai?“. Jis dar kartą su ramentu bakstelėjo. Ji suėmė už ramento, į jį įsikibo, o jis norėjo ištraukti. Ji pradėjo garsiai šaukti L., kuri gyvena vienu aukštu aukščiau virš jų. Galvojo, kad ji gal išgirs. O jam nepatiko, kad ji rėkia. Tada jis jai ranka uždengė burną. Ji sukiojo galvą į visas puses. Jam nepatiko, kad ji suka galvą ir kviečia L. Jis kelis kartus jai užspaudė burną, o jai kvėpuoti sunku. Ji ranka draskė jam veidą, o jis jos tą ranką gaudė ir kando, kad jai skaudėtų. Tada jis paėmė pledo kampą, nes ji sėdėjo ant lovos, ir pridėjo jai prie burnos, o jai trūko oro. Ji vėl draskė jam veidą. Sakė viskas, užtenka. Jis paklausė, ar ji nerėks, ji galva parodė, kad nerėks. Jis jai apkandžiojo rankas, nors pas jį dantys blogi, bet vis tiek kraujas bėgo. Jie liovėsi, ji sėdėjo rami. Jis kažkur tai norėjo eiti ir matė, kaip jis paėmė butelį alaus, kuris stovėjo prie jo lovos. Ji išsigando, kad jis išgers to alaus ir bus dar girtesnis, nes jis ir taip buvo išgėręs. Ji išėjo į balkoną ir iš balkono kvietė L., jos vyrą V. Pagalvojo, kad būnant jai balkone, jie geriau išgirs. Ji labai netvirtai stovi ant kojų, nes jas skauda. Balkone buvo šventėms paruošta eglė, ji ant tos eglės užvirto, sūnus priėjo ir vėl jai pradėjo uždenginėti burną. Jai buvo sunku kvėpuoti. Jie kovojo, ji jam draskė veidą, jis gaudė jos ranką ir kandžiojo, kad jai skaudėtų. Buvo daug įkandimų, bet ji jau nekreipė dėmesio. Po to ji pavargo ir pasakė „S., viskas, baik“. Jis paklausė „nerėksi?“, ji pasakė, kad nerėks. Jis nuėjo į savo lovą, atsigulė, o ji galvojo, kaip jai atsikelti balkone. Ji neturėjo ramentų, o jos koja lūžusi du kartus, du kartus operuota. Ji ant nugaros atšliaužė, negalėjo per slenkstį perlipti. Paprašė sūnaus padėti, sūnus atsikėlė iš lovos, padėjo jai atsikelti ir atsisėsti ant jos lovos. Po to jis atsigulė į savo lovą, o ji sėdėjo ant savo lovos. Iš rankų jai tekėjo kraujas, ji servetėle ar kažkuo apsivyniojo dešinę ranką, iš kurios kraujas tekėjo. Iš kairės rankos mažiau kraujas tekėjo, bet vis tiek tekėjo. Jai buvo nervinis drebulys. Sūnus miegojo iki to laiko, kai jam reikėjo keltis ir eiti į darbą. Jam išėjus į darbą, ji pasėdėjo, nuėjo prie kriauklės, nusiprausė ranką vandeniu. Kai jis išėjo į darbą, ji užrakino duris ir atsigulė. Patalynė ir pagalvės užvalkalas buvo kraujuoti. Jai pamiegojus, apie 11 valandą A. K. grįžo. Ji matė per durų akutę, kad jis išgėręs ir norėjo įeiti. Pasakė jam, kad jo neįleis, sakė, kad eitų į savo kambarį Žirmūnuose. Pasakė, kad jis galės grįžti, kai išsiblaivys. Ji dar nuo to vakaro nebuvo atsigavusi. Jis pradėjo daužyti duris, o tada išėjo kažkur. Po kažkiek laiko vėl beldėsi. Ji nieko nedarė. Tą kartą nekvietė policijos. Buvo išjungta elektra ir telefonas išjungtas, o mobilaus neturi. Jis pradėjo labai garsiai belsti, kad visa laiptinė girdėjo, kad ji jį įsileistų. Tada ji išėjo į balkoną, laukė ėjo moterys, ji paprašė, kad kas nors iš jų iškviestų policiją. Pasakė, kad žmogus beldžiasi į duris, sudaužys duris, reikia jį nuraminti. Policija atvažiavo, klausė, koks reikalas, o sūnus pasakė, kad motina neleidžia namo. Ji policijai negalėjo nieko papasakoti. Policija iškvietė dar kriminalinę policiją, tada ji viską papasakojo. Ją vežė į ligoninę. Kriminalinė policija matė, kokia ji susijaudinusi ir jie iškvietė greitąją, kad ją nuvežtų į ligoninę. Pas ją nebuvo sužalojimų, tik apvyniojo pirštą, nes labai stipriai kraujavo. Jos veidas nebuvo nubrozdintas. Ji tik sūnui apdraskė veidą, tai darė, kad jis neužspaustų jai burnos. Sūnus kaklo jai nebuvo užspaudęs, jis dengė jai delnu burną ir taip smaugė. Jai nebuvo tokių sužalojimų, kurių ji neprisimintų. To, kad sūnus ją smaugtų, nebuvo. Gal tiesiog šiaip pagriebė. Po įvykio ji papasakojo taip, kaip yra, kaip ir dabar pasakoja teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. K. duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. ji visą dieną buvo namie adresu(duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 19 d., apie 15.00 val. į namus nurodytu adresu grįžo kartu su ja gyvenantis sūnus A. K., namo jis jau grįžo išgėręs alkoholio iš darbo, kartu su savim jis dar atsinešė alaus, išgėręs alų jis dar nuėjo į parduotuvę, grįžęs iš parduotuvės, jis dar atsinešę butelį degtinės ir butelį vyno, išgėręs juos, jis 2019 m. gruodžio 19 d., apie 23.30 val. nuėjo miegoti į miegamąjį, kuriame miega ir ji. Ji taip pat nuėjo miegoti, bet užmigo 2018 m. gruodžio 20 d., apie 01.00 val. miegamajame, sūnus A. tuo metu jau miegojo tame pačiame kambaryje. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 02.30 val. ji prabudo ir pasisuko lovoje į šoną, pažiūrėti į sūnų A., nes jis atsikėlė iš šalia esančios lovos ir pradėjo eiti link kambario durų, ji jam nieko sakė, bet jis pamatė, kad ji į jį žiūri ir tuomet pradėjo rusiškai įvairiais žodžiais necenzūriniais ją keikti ir šaukti klausdamas ko ji į jį žiūri, ji atsakė, kad į jį nežiūri, tada jis iš karto priėjo prie jos lovos su metaliniu ramentu, laikydamas jį dešinėje rankoje (su ramentu jis vaikšto, nes jam buvo lūžusi kairė koja ir dabar jis sunkiai vaikšto) ir, jai gulint lovoje, jis su ramentu jai trenkė į nugarą, pilvą ir abi rankas, su ramentu jai trenkė ne daugiau 10 kartų, taip jai sukėlė fizinį skausmą. A. trankant į ją ramentu, ji sugebėjo atsisėsti ant lovos ir su kaire ranka sugriebė minėtą ramentą, tuomet jis ją kažkaip pastūmė ir ji parvirto ant lovos, ant kairiojo šono, tada jis pagriebė šalia gulintį pledą ir užmetė jai ant galvos, su pledu jis bandė ją pasmaugti, nes jis rankomis spaudė minėtą pledą jai prie burnos, o tuo metu ji girdėjo kaip jis jai sakė, kad jam taip liepė padaryti pats Dievas. A., spausdamas pledą jai prie burnos, stovėjo šone lovos, jam spaudžiant pledą, ji abiem rankomis pradėjo draskyti jam rankas ir veidą, nes norėjo, kad ją paleistų, bandė gintis, draskydama jam rankas ir veidą ji pasuko galvą į šoną ir įkvėpusi daugiau oro, tada pradėjo jo prašyti, kad ją paleistų, sakė, kad nieko blogo jam nepadarė, tada sūnus A. ją paleido, bet pradėjo kažką rėkti ir nuėjo į tualetą, tuo metu ji nuėjo į balkoną ir pradėjo šaukti, kad kas nors iškviestų policiją, tačiau mano, kad niekas neišgirdo, tačiau, tai išgirdęs A., taip pat atėjo į balkoną ir, šaukdamas, kad nekviestų policijos, pradėjo abiem rankomis smūgiuoti (delnais ir kumščiais) ne mažiau kaip 5 kartus, trenkė jai į galvą, krūtinės ir abejų rankų sritis, tuo metu ji rankomis dengė galvą, tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio, nepamena su kuria ranka, jis griebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, tada ji su kaire ranka griebė jam už veido, nes norėjo, kad paleistų, bet jis su kita ranka pagriebė jai už kairės rankos ir pradėjo dantimis ją kandžioti į pirštus ir plaštakas ne mažiau kaip 10 kartų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada ji pradėjo prašyti, kad ją paleistų, nes jai skaudėjo, ir jis paleido. Tada ji grįžo į miegamąjį, atsisėdo ant lovos, neverkė, bet drebėjo, nes bijojo ir jai skaudėjo kūną, o A. atsigulė į savo lovą ir užmigo, ji visą naktį nemiegojo ir matė kaip 2018 m. gruodžio 20 d., apie 07.00 val. A. atsibudo, susiruošė ir išėjo į darbą, jam išėjus ji užsirakino duris, buvo namie. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 10.00 val. jis grįžo namo, t. y. daužė kažkuo į duris ir prašė, kad ji įleistų į namus, ji jo nenorėjo įleisti, tada jis laiptinės skydinėje išjungė elektrą bute, kad ji negalėtų paskambinti į policiją, tada ji išėjo į balkoną ir pamatė, kad lauke vaikšto nepažįstama moteris apie (duomenys neskelbtini) metų, su juodu paltu, ji jos paprašė, kad iškviestų policiją, nes ją muša sūnus, tada ta moteris paskambino į policiją. Jai paskambinus 2018 m. gruodžio 20 d., apie 12.40 val. atvyko policijos pareigūnai, užėjo į laiptinę, ten jį sulaikė ir išsivežė, vienas pareigūnas jos paklausė, kaip ji jaučiasi ir iškvietė jai greitąją pagalbą. Atvykus medikams, ji su jais nuvažiavo į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, ten ją apžiūrėjo medikai. Dėl šio įvykio sūnus A. K. savo veiksmais, t. y. rankų smūgiais, su ramentu ir kandžiodamas jai ranką, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ji sūnaus A. labai bijo, nori kad jis su ja negyventų, nes smurtauja prieš ją ne pirmą kartą fiziniu smurtu (b. l. 29-31). Apklausos protokolas pasirašytas R. K., rusų kalba nurodant, kad jai išversta, iš jos žodžių surašyta teisingai.
Pagarsinus minėtus parodymus, nukentėjusioji nurodė, kad ji galimai pasirašė tai, ką pareigūnai jai davė pasirašyti. Ji nemokėjo skaityti lietuviškai. Pareigūnai daug ką prifantazavo. Ji policiją iškvietė, nes sūnus labai ilgai beldė į duris ir buvo girtas, ji galvojo, kad jis išlauš duris. Ji neiškentė ir paprašė iškviesti policiją, buvo išjungta elektra. Jos niekas nestūmė, ji nukrito pati ant dirbtinės eglutės. Nesusižeidė, nes eglutė didelė, minkšta. Jai buvo labai sunku atsikelti, tada jau sūnus padėjo jai atsikelti. Kaltinamasis jos mušti ramentais negalėjo, nes jo rankos buvo užimtos, kai jis ją laikė. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu prisiminė, ir dabar prisimena svarbius momentus. Ji negeria. Namuose jos parodymus surašė pareigūnai, kai ją apklausinėjo, buvo trys žmonės. Vyriškis, šis žmogus (parodė į liudytoją E. S.) ir moteris, kuri vaikščiojo po butą. Šis žmogus (parodė į liudytoją E. S.) rašė tai, kas jam buvo sakyta, o ją apklausinėjo kitas. Kitas vyras, kuris su ja bendravo, jai vertė, jis kalbėjo ir rusiškai, ir lietuviškai. Vertėja namie buvo, bet jai nevertė. Ji gerai pamena, kad bute buvusi moteris jai nieko nevertė, ji tik vaikščiojo po butą ir apžiūrinėjo. Ten parašė, kad ji gėrė, bet ji negeria, taip pat parašė, kad buvo daugiau alkoholio, o buvo tik alus. Jie jai sakė, ką rašyti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad įvykis buvo pernai (2018 m.), ji tiesiog ėjo į parduotuvę ir moteriškė, kurios ji nepažįsta, prašė iškviesti policiją. Sakė, kad sūnus nori ją užmušti, pasakė adresą, buto numerį. Moteriškė buvo su raudonu chalatu, jokių sužalojimų nesimatė. Ji iškvietė policiją. Jai išėjus iš parduotuvės, policijos nebuvo ir ji nuėjo namo (2 t.,b.l.5-7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad 2018 m. žiemą, apie vidurdienį, dabar jau tikslios datos ir laiko nepasakys, ėjo į žuvies parduotuvę Savanorių pr., tikslaus adreso nepasakys. Pirmo aukšto balkone pamatė garbaus amžiaus moterį, ji buvo su chalatu. Moteris pamatė ją, einančią pro šalį ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, sakė, kad sūnus nori ją užmušti. Ji paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Dar su ta moterim per balkoną tikslino jos adresą, buto numerį ir laiptinės kodą. Ji nematė, ar ant jos kūno ar veido buvo smurto žymės, nes moteris matėsi tik iki pusės ir balkonas pakankamai aukštai. Šitos moters ji nepažįsta, matė pirmą kartą. Kitų žmonių balkone nebuvo, ji buvo viena. Policijos nelaukė. Prie jos buvo sustojusi kita moteris, ji dar jos paklausė, ar gerai padarė, kad iškvietė policiją. Ta moteris atsakė, kad ji gerai padarė, nes šitos moters sūnus iš tikrųjų išgeriantis ir smurtaujantis. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 42).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. (A. V.) parodė, Įvykio dieną jie gavo iškvietimą, ėjo į nurodytą aukštą ir sutiko vyrą, kuris sakė, kad jo neįleidžia į namus, pagal pranešimą sutapo. Jiems kilo įtarimų, kad čia yra jų įtariamasis. Moteris neatidarinėjo buto durų, nes galvojo, kad jie yra jo (įtariamojo) draugai. Jie ją įtikino, kad yra policininkai. Kolega užėjo į vidų. Grįžęs kolega sakė, kad bus sulaikytas asmuo ir jie tą asmenį nusivedė į automobilį. Jis jau buvo automobilyje, kai asmuo pasakė „paleiskite, kam jums to reikia, duosiu poltyniką“. Kolega asmeniui pasakė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, bet asmuo vis vien siūlė. Asmuo buvo pristatytas į komisariatą. Jie su kolega grįžo pas moterį. Jis įvykio vietoje matė kraujo ant grindų, pagalvės ir sienos. Tiksliai neatsimena, kokius sužalojimus matė(2 t.,b.l.5-7).
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. V. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. dirbo pagal patvirtintą grafiką su kolega T. L.. Apie 12.40 val. buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto. Apie 12.45 val. nuvyko į įvykio vietą(duomenys neskelbtini). Laiptinėje, bendrame koridoriuje prie buto durų, aukšto ir buto numerio neprisimena, stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. K.. Jis buvo pakankamai ramus. Jie paprašė, kad jis parodytų visus daiktus, jis ištraukė ir parodė ką turi. Jis liko laiptinėje su A. K., o kolega T. L. užėjo į butą pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji pati atidarė buto duris. Kolega išėjo iš buto, pasakė, kad asmuo bus sulaikytas pagal faktą, jie jį įspėjo, kad jis bus sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, jis pasidarė šiek tiek agresyvus. Jis pradėjo pakeltu tonu aiškinti, kad motina viską išsigalvojo, jis jai nieko nedarė ir panašiai. Jis pasakė jiems, kad niekur nevažiuos. Jie jį paėmė už rankos, kad galėtų uždėti antrankius, uždėjo antrankius. Jis nebuvo užėjęs į butą, jie jį nuvedė į tarnybinį automobilį, valst Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V1739. Automobilyje jis buvo patalpintas į sulaikymo patalpą. Jie atsisėdo į mašiną ir norėjo važiuoti į 2 policijos komisariatą. Jis pradėjo sakyti, „kam jums to reikia, paleiskit, duosiu „paltiniką““. K. T. išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir paklausė „kas negerai“, jis vis tiek kartojo, kad paleistų jį, jis išeis savo keliais, o jiems duos „poltiniką“. T. jį įspėjo dėl kyšio siūlymo policijos pareigūnui. Jis atsakė, kad jis viską žino, pats dirbęs, tačiau negalėjo suprasti kur jis dirbo. Jis dar kartą pasiūlė jiems „poltiniką“. „Poltiniką“ jis suprato kaip 50 eurų, nors jam asmeniškai jis neminėjo 50 eurų, tik sakė „poltinikas“. Pas įtariamąjį jis asmeniškai nematė jokių pinigų, jam prieš tai buvo atlikta dalinė apžiūra dėl draudžiamų ir pavojingų daiktų. A. K. buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą. Jie su kolega vėl grįžo pas nukentėjusiąją, reikėjo užpildyti procesinius dokumentus. Nukentėjusioji įleido. Jis pamena, kad jos rankos buvo kraujuotos, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, mėlynės ant kojų. Matėsi, kad ne visos mėlynės šios dienos, buvo ir senesnių. Ji buvo streso būsenoje, sakė kad tai ne pirmas kartas, sūnus nuolat ją terorizuoja. Nukentėjusioji pasakė, kad ji neįsileido sūnaus namo, tada jis iš pykčio atjungė bute elektrą. Kai jie atvyko bute tikrai elektros nebuvo. Jie įjungė elektros saugiklius. Jie paklausė ar jai reikalinga greitoji pagalba. Ji atsakė, kad nežino, bet jai svaigsta galva, skauda. Jie iškvietė greitąją pagalbą. Medikai ją nuvežė į ligoninę (1 t., b. l. 36).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. (T. L.) parodė, kad įvykio dieną jie gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atvykę ir užėję į laiptinę, pastebėjo įtariamąjį A. K.. Paklausus jo, ką jis čia veikia, jis atsakė, kad motina jo neįleidžia į namus. Jie pasibeldė į duris, bet motina jas ne iš karto atidarė, klausė, ar čia tikrai policija. Kai atidarė, jis užėjo į butą, o jo porininkas liko su A. K.. Jis matė sukrešėjusio kraujo ant moters rankų, taip pat bute daug kur buvo kraujo, ant grindų ir sienų. Moteris buvo sutrikusi, bet sugebėjo papasakoti. Ji sakė, kad sūnus buvo išgėręs, namuose sukonfliktavo, išėjo į darbą ir vėliau grįžo. Nukentėjusioji sakė, kad pasiūlė pavalgyti, o sūnus ją puolė, pagalve dusino, o kai ji bandė atsistumti – jis ją kandžiojo. Sūnus grasino ją nužudyti, tam, kad ji nepaskambintų į policiją ar kaimynams – buvo išjungęs elektrą. Ta moteriškė pagalbos prisišaukė per langą. Kai kitame kambaryje buvo įtariamasis, ji nuėjo šauktis pagalbos, tačiau įtariamasis, ją pastebėjęs, už plaukų įsitempė atgal į butą ir pradėjo smaugti. A. K. atžvilgiu buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. A. K. jiems siūlė „poltyniką“. Jis jį įspėjo apie atsakomybę. A. K. paaiškino, kad „poltynikas“ yra 50 eurų. Sakė, kad eis pas mamą, jis iš jos paims ir duos 50 eurų. Prie savęs pinigų neturėjo, buvo jo dalinė apžiūra padaryta. Jie su kolega abu grįžo pas moterį, jis įsiminė moters rankas – jos buvo apkandžiotos. Turi sistemoje būti įkeltas vaizdo įrašas, nes jis asmeniškai filmavo visą butą, visame bute buvo kraujo (2 t.,b.l.5-7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. (T. L.) parodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. dirbo pagal patvirtintą grafiką su kolega A. V.. Apie 12.40 val. buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą(duomenys neskelbtini). Atvyko nurodytu adresu, pakilo į antrą aukštą, prie buto durų stovėjo vyras, kuris sukėlė jiems įtarimą. Jis buvo girtas, svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Paklausė jo vardo, pavardės, jis prisistatė, pasakė, kad šiame bute gyvena. Jis pradėjo belstis pas pranešėją, prisistatė, kad iš policijos. Ji paprašė, kad tik neįleistų sūnaus į butą, tada atidarė duris. Moteris buvo labai sutrikusi, pasimetusi, buvo sutrikęs jos kvėpavimas, ašarotos akys. Jos rankos buvo kraujuotos. Jis ją nuramino, paprašė, kad praeitų į kambarį. Moteris atsakė, kad į kambarį neis, nes ten betvarkė. Jie atsisėdo virtuvėje, padavė jai vandens. Moteris šiek tiek nusiramino. Ji nuolat prašė, kad laikytų duris ir neįleistų sūnaus į butą. Ji paaiškino, kad sūnus ją gąsdino, kad visus pažįsta struktūroje ir jį vis tiek paleis, o ji sūnaus bijo. Moteris paaiškino, kad sūnus čia negyvena, turi savo butą, bet kartais ateina pas ją pamiegoti ir pagerti. Bet paskutiniu laiku labai dažnai pradėjo pas ją lankytis. Paklausė dėl greitosios, moteris atsakė, kad nereikia. Pro duris matė, kad kambariuose daug daiktų, paprašė jos parodyti įvykio vietą. Ji nuvedė į savo kambarį. Pastebėjo, kad jos lova ir balkono durys buvo ištepti krauju. Ji paaiškino, kad sūnus gėrė, smaugė ją, mušė ir, kai kvietėsi kaimynės pagalbos, jis ją smaugė pagalve. Jis priėmė sprendimą sulaikyti pagal smurto faktą, nes jos sužalojimai buvo švieži. Jis išėjo iš buto, informavo porininką, kad tai smurtas. Vyrui paaiškino, kad jis bus sulaikytas bei paprašė praeiti iki tarnybinio automobilio, tačiau jis atsakė, kad niekur nevažiuos. Jis buvo mandagiai įspėtas, jeigu nevykdys jų reikalavimų, bus panaudota fizinė prievarta. Jis vis tiek nesutiko kartu eiti, stangrino rankas, tada jie jam uždėjo antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) borto Nr. V1739. Kol ėjo iki automobilio, jis jiems aiškino, kad pats tarnavo elitinėse grupėse ir panašiai ir prašė jį paleisti, nejuokauti, nes jis visą tą sistemą pažįsta. Prie tarnybinio automobilio antrankiai buvo nuimti, o jis pats įsėdo į automobilio sulaikymo patalpas. Jis nuolat bendravo su jais, kažką pasakojo, kad jis savas, jį reikia paleisti ir jis eis namo. Jis paaiškino, kad gyvena šalia, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pradėjo siūlyti „susitarti“. Jis pasakė „duosiu „poltiniką“ ir jūs mane paleiskit“. Jis neatkreipė dėmesio, bet jis nuolat kartodavo „duosiu „poltinika“, paleiskit, mes gi kolegos“ ir panašiai. Jis jį įspėjo, kad už tai baudžiama ir kyšio siūlyti negalima. Jis vis tiek kartodavo, kad duos „poltiniką“. Jis tada išlipo iš mašinos, atidarė dureles, jis vėl pradėjo sakyti, kad duos „poltiniką“. Jis patikslino, ką reiškia „poltinikas“, jis jam paaiškino, kad tai 50 eurų. Jis jam paaiškino, kad už tai baudžiama ir siūlyti kyšio negalima. Jis atsakė, kad viską žino ir panašiai. Pinigų pas įtariamąjį nematė. A. K. buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą. Jie su kolega grįžo pas nukentėjusiąją. Jie vėl paaiškino jai, kad iš policijos. Moteris už durų patikslino ar tikrai nėra sūnaus, kad ji jo neįleis. Ji atidarė duris. Jie visi nuėjo į virtuvę, ji nusiramino, jautėsi saugiai. Jie paklausė, ar reikia greitosios pagalbos, ji nedrąsiai atsakė, kad ne, pati apdorojo žaizdas. Bet matėsi sumušimai. Jie patikslino, kodėl rankos kraujuotos, ji atsakė, kad, kai sūnus su pagalve smaugė, ji priešinosi, bandė jį nustumti ir sūnus ją apkandžiojo. Tikslinant jos savijautą, paaiškėjo, kad jai svaigsta galva, jai buvo iškviesta greitoji. Paprašė jos parodyti ir papasakoti kaip viskas buvo. Ji nuvedė į savo kambarį, koridoriaus gale. Ji parodė patalynę, kuri buvo ištepta krauju, bei paaiškino, kad sūnus grįžęs po darbo vartojo alkoholinius gėrimus. Jam nepatiko, kad skuduras ant grindų, liepė jai pakelti. Ji buvo lovoje. Sūnus priėjo, nustūmė ją, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino jai. Ji pradėjo rėkti kaimynei, nes kaimynė iš viršaus ją nuolat gelbsti. Jis paėmė pagalvę ir uždėjo jai ant veido, ji pradėjo dusti. Ji bandė jį atstumti, sūnus, kad ji nesipriešintų, kandžiojo jos rankas. Jis nuolat spaudė pagalvę jai prie veido. Ji maldavo sūnaus nusiraminti. Jis ją paleido ir nuėjo toliau gerti. Ji nuėjo į balkoną ir pradėjo kviesti pagalbos, sūnus ją nutempė atgal į butą. Vėliau sūnus išėjo į darbą (1 t., b. l. 39).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, jis pasirašė nukentėjusiosios apklausos protokole. Pamena, kad įvykio dieną teko vykti pas nukentėjusiąją į namus. Jis apklausinėjo R. K., tuo metu buvo dar keli tyrėjai, jis rašė. Nukentėjusioji paaiškino visas aplinkybes, o jis jas surašė. Viską sužinojo iš nukentėjusiosios žodžių. Jie patys teksto pagražinti negali, aplinkybių neišsigalvoja, jis užrašė tai, kas jam buvo sakyta. Jeigu būtų tik jo žodžiai, tai apklausa nebūtų tokia ilga. Viskas, ką parašo, duodama perskaityti žmogui, o jeigu jis negali, tai jam garsinamas protokolas. Įvykio metu dalyvavo vertėja iš „V. n.“. Jis tiksliai nepamena, kas dalyvavo įvykio metu, kiek bute buvo žmonių, bet buvo tie asmenys, kurie surašyti protokole. Jis neprisimena, ar su jais kartu buvo tyrėja M. J., gal ir buvo. Apklausiant verčia vertėjai, yra rašoma su jų pagalba. Jeigu dalyvauja vertėjas, tai jis rašo iš vertėjo žodžių (2 t.,b.l. 24-27).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. G.-M. parodė, kad dirbo pagal individualią veiklą vertėja; ikiteisminiuose tyrimuose padėdavo pareigūnamas, vyko į įvykio vietas. Tų įvykių daug. Darbas atliekas taip: nuvyksta į įvykio vietą su tyrėju arba atvažiuoja pati. Vertėjauja, jeigu nesusikalba. Žodis į žodį arba kai jau supildomi dokumentai – viską perskaito ir išverčia. Dalyvauja visuose procesiniuose veiksmuose. Į teisėjos klausimus atsakė: parašas jos (apžiūrėjus 1 tomo 29-31 laus). Iš veidū kaltinamasis ir nukentėjusioji atrodo matyti. Verčia visada. Savo parašytą tekstą patvirtino. Būna, kad liudytojai nemoka rašyti ar dėl kitos priežasties negali pasirašyti, tada ji pati parašo, jeigu jie patys už save negali to padaryti. Įvykio nepamena. Liudytojai parodžius nuotraukos, esančias 1 tomo 22-24 lapuose, į teisėjos klausimus: vietos neprisimena. Tyrėja M. J. jai yra pažįstama. Pasirašo iškarto, būdama vietoje; kiti irgi iškart pasirašo. Pasirašao, kur jai reikia pasirašyti , parodo, kur liudininkui pasirašyti. Tai jos raštas, pasirašė ji. Tarpininkauja tarp tyrėjo ir kitų dalyvių. Buvo nukentėjusioji, tyrėjas ir vertėjas. Jeigu kažkas rimtesnio buvo, tai gal dar dalyvavo ir ekspertas; galėjo ir S. būti. Kelintą valandą buvo nukentėjusiosios bute neprisimena; per dieną tų įvykių būna daug (2b.l. 44-47).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad tyrėja dirbo 2018 m. Jos raštas čia (apžiūrėjus 1 tomo 22-24 lapuose esančias nuotraukas); Apžiūros protokolas jos surašytas. Kiekvienu atveju vykstama į vietą. Nuotraukos darytos vietoje. Rusų kalbos nesupranta, taigi be vertėjos nieko išversti nukentėjusiajai negalėtų. Patvirtina, kad surašytas protokolas yra teisingas. Tik minėti asmenys dalyvavo tuo metu. Fotografavo specialistas, nuotraukos nėra iš interneto. Viskas užpildyta buvo tą pačią dieną, kelis kart į vietą nevyko. Tik apžiūrą atliko. Kap Teisėja pagarsino teisėja, apžiūra buvo apie 10 val. vakaro. (2b.l. 44-47)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad dirba policijoje. Kaip specialistas fiksuoja įvykio vietas. Parašas jo, nuotraukos darytos jo. Bute buvo, visur figūruoja jo pavardė. Protokolą surašė tyrėja. Jeigu laikas toks nurodytas, vadinasi taip ir buvo. Būna, kad ir vakarais ir naktį važiuojama. Jeigu patvirtino savo parašu, tai vadinasi buvo. Jeigu žmogus lietuviškai nesupranta, kviečiamas vertėjas ir vertėjas jam verčia. E. S. jam girdėtas; ar jis buvo tą dieną, nepamena. Daug įvykių per dieną būna. Įvykio vietose dažniausiai dalyvauja du žmonės – tyrėjas ir specialistas. Jeigu žmogus nesupranta, yra užsienietis, tada dalyvauja vertėjas. Nukentėjusiosios nepamena, kartu buvo tyrėja; ar buvo vertėja, neprisimena; gal vertėja vėliau atvyko. Šiaip be priežasties vertėjo niekas neįrašo, jeigu nurodoma, tai vadinasi dalyvauja. Jeigu yra nuotraukos, vadinasi jis jas darė, kolega jam jų neatsiuntė. (2b.l. 44-47)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos M. J. 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl vertėjo dalyvavimo nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d., nuo 21.00 val. iki 23.30 val., UAB „V. n.“ rusų kalbos vertėja V. G. – M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dalyvavo procesiniuose veiksmuose adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32).
2018 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis(duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kambaryje priešais spintą stovi viengulė lova, kurios patalynė suversta, o ant pagalvės užvalkalo matosi raudonos spalvos dėmės, taip pat prie balkono durų ir ant jų matomos raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 22-25).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad smurtą patyrė R. K., apie įvykį pranešė kitas asmuo – R. Š.. Užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai – kraujuojanti žaizda ir nubrozdinimas abiejų rankų srityje, įdrėskimai ant abiejų rankų dilbių ir nosies, kraujosruvos (mėlynės) ant blauzdų bei kaklo srityje, taip pat užfiksuota nukentėjusiosios būsena – akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo A. K., yra akivaizdžiai neblaivus, matomų jo kūno sužalojimų nėra. Asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Gautas nukentėjusiosios paaiškinimas, kad jos sūnus namuose vartojo alkoholinius gėrimus, sūnui nepatiko, kad ant žemės gulėjo skuduras, dėl to užpuolė savo motiną, paėmė ramentus, baksnojo jai į šonus, taip sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji atėmė ramentus, tada sūnus paėmė antklodę, paguldė motiną ant lovos bei antklodę uždėjo jai ant galvos bei nedavė jai kvėpuoti. Nukentėjusioji bandė atsispirti, nes kvėpuoti negalėjo, bandė griebtis už visų sūnaus pasiekiamų vietų, kad atsispirtų nuo jo, tačiau sūnus jai apkandžiojo rankas, tais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Bandant pakviesti pagalbą, nukentėjusioji išėjo į balkoną ir šaukė pagalbos, o sūnus ją nuvertė ant žemės ir sakė, kad „tavim“ reikia atsikratyti. Nukentėjusiąją GMP išvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 15-16).
2019 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas (1 t., b.l. 67).
2019 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad buvo apžiūrėti prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pridėti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 69, 71-72).
2018 m. gruodžio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. K. pateikė alkūninį ramentą ir medicinos dokumentų išrašą (1 t., b. l. 43-45).
2018 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios R. K. pateiktas ramentas (1 t., b. l. 54-62).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 470/2019 (01) nurodyta, kad R. K. nustatyta veido nubrozdinimai ir nosies sumušimas bei daugybiniai plaštakų nubrozdinimai ir dešinės plaštakos nykščio plėštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (tikėtina riboto kontaktavusio paviršiaus) ir /ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Tiksliau kada kiekvienas sužalojimas padarytas ir ar jie padaryti vienu metu, pagal esamus medicininių dokumentų duomenis nustatyti negalima R. K. padaryti kūno sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai R. K. kūne lokalizuoti trijose kūno dalyse (veide ir plaštakose), jie padaryti daugybiniais poveikiais, tačiau keliais, bent kiek tiksliau nustatyti negalima (1 t., b. l. 51-52).
2019 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, filmuotas tarnybiniame automobilyje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. 1739. Vaizdo įrašo trukmė 13 min. 12 sek. Įjungus vaizdo įrašą, ekrano dešiniame viršutiniame kampe matomas užrašas „2018-12-20 13:58:16“. Filmuojama automobilio sulaikymo patalpa. 13:59:20 atsidaro durys. Prie durų stovi policijos pareigūnas ir vyras. Vyras dėvi striukę ir tamsios spalvos kepurę. Policijos pareigūnas atidaro grotuotas duris. Policijos pareigūnas prie automobilio atlieka vyro dalinę apžiūrą. 14:00:34 vyras įlipa į tarnybinį automobilį ir atsisėda. 14L01:01 policijos pareigūnas uždaro duris. Vyras pasilenkia į kitą pusę nuo durų ir kažką sako. 14:01:44 atsidaro automobilio durys, grotuotos durys uždarytas. Vyras pasilenkia prie durų, kurių kitoje pusėje stovi policijos pareigūnas. Vyras jam kažką aiškina, gestikuliuoja dešine ranka. 14:02:16 durys užsidaro. Vyras nusisuka į kitą pusę ir kažką sako. Kelionės metu jis nuolat kalba, elgiasi ramiai. 14:11:01 policijos pareigūnas atidaro automobilio duris, vyras išlipa. 14:11:24 durys uždaromos. Įrašas baigiasi. Pateiktas vaizdo įrašas be garso. (1 t., b. l. 76).
2019 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant rusų kalbos vertėjai R. R., apžiūrėtas vaizdo įrašas „kysis_1.mp4“, pridėtas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-ios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. L. 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Įjungus vaizdo įrašą, nuolat garsiai loja šuo, filmuojama lauke, vaizdas ekrane keičiasi, matomas tarnybinio automobilio galinės dalies fragmentas, automobilyje už grotų kažkas sėdi, tačiau veido nesimato. Viso pokalbio nesigirdi, tik fragmentai. Pirmas vyriškas balsas kažką sako, galima suprasti žodį „poltinnik“ (vertimas: „Poltinikas“). Antras vyriškas balsas klausia „čto značit poltinnik?“ (vertimas: Ką reiškia poltinikas?“). Pirmas vyriškas balsas sako „50 ... dam“ (vertimas: „50... duosiu“). Pirmas vyriškas balsas sako „nu eto eščio chuže možet sdelat“ (vertimas: „Na, tai gali dar blogiau padaryt“). Pirmas vyriškas balsas sako „...(nesuprantama) rabotal vo vsech užreždenijach... (nesuprantama) s Leipusom bliat (...) staryj rabotnik (Vertimas: „Dirbau visose įstaigose... (nesuprantama) su Leipum, bliat (...) senas darbuotojas“), (necenzūriniai žodžiai)“. Antras vyriškas balsas sako „v sledujuščij raz... (vertimas: „Kitą kartą...“ (nesuprantama)“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 78).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje A. K. yra pareikštas kaltinimai dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismas daro remdamasis žemiau pateikiamais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimi giminaičiai – kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, o nukentėjusioji – kaltinamojo motina.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino dėl 2018 m. gruodžio 20 d., apie 02.30 val., įvykdytos veikos: tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,b. l. 126-127;131) pripažino, kad konflikto metu su motina R. K. metu, motinai ramentu du kartus lengvai sudavė gindamasis, nes motina norėjo ramentu jį išgąsdinti, kad eitų miegoti, jis atėmė ramentą ir sudavė lengvai. Tas ramentas lengvas, aliuminis, ne metalinis. Pripažįsta, kad lengvai dusino motiną, bet nepripažįsta, kad smaugė. Į ranką motinai įkando balkone ( 2 t., b.l. 5-7). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad jis supyko, buvo išgėręs, paėmė ramentą ir kelis kartus, tiksliai neprisimena kiek kartų, sudavė motinai į skirtingas kūno vietas. (1 t., b.l. 126-127); jis uždengė kelioms sekundėm jos galvą pagalve; jis iš pykčio įkando jai į pirštą. (1 t., b.l. 131).
Nukentėjusioji R. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis parodymuose ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota daug netiesos, neigė buvus intensyvų smurtą; tačiau visgi nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamasis paėmė ramentą ir dūrė juo jai į šoną du kartus, taip pat parodė, kad jis jai ranka uždengė burną. Ji sukiojo galvą į visas puses. <...>. Jis kelis kartus jai užspaudė burną, o jai kvėpuoti sunku. Ji ranka draskė jam veidą, o jis jos tą ranką gaudė ir kando, kad jai skaudėtų. Tada jis paėmė pledo kampą, nes ji sėdėjo ant lovos, ir pridėjo jai prie burnos, o jai trūko oro. Ji vėl draskė jam veidą. <...>Sūnus kaklo jai nebuvo užspaudęs, jis dengė jai delnu burną ir taip smaugė (2 t., b.l. 14-17). Taigi, nukentėjusioji patvirtino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Nors nukentėjusioji paaiškino, kad nebuvo stipriųjų gėrimų, tik alus, kad neva jos parodymuose užfiksuota, kad ji gėrė, bet ji negeria, kad ją apklausė kitu laiku, nei nurodyta apklausos protokole, tačiau iš esmės negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kurios apklausos protokole nurodytos neteisingai.
Apskritai iš nukentėjusiosios paaiškinimų, duotų teisme matyti, jog nukentėjusioji siekia palengvinti kaltinamojo atsakomybę, painiojasi, teigia, kad ji pasirašė apklausos protokole, nors nesuprato, kas parašyta, jai niekas neperskaitė, neišvertė; vertė vertėjas vyras, o moteris vertėja tik vaikščiojo po butą ir apžiūrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus, apklausė tyrėjus ir vertėją, nurodytus, kaip dalyvavusius apklausiant nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklausta liudytoja V. G. – M. patvirtino, kad ji vertė nukentėjusiajai, nes vertimo paslaugos įforminamos tyrėjo įvykio vietoje. Jos parodymus patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos M. J. 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl vertėjo dalyvavimo užfiksuota informacija , kad 2018 m. gruodžio 20 d., nuo 21.00 val. iki 23.30 val., UAB „V. N.“ rusų kalbos vertėja V. G. – M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dalyvavo procesiniuose veiksmuose adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, jis dalyvavo apklausiant nukentėjusiąją; patvirtino, kad dalyvavo ir vertėja; taip pat nurodė, jog viską užrašo į protokolą iš duodančiojo parodymus žodžių, taip buvo ir šį kartą, jei jis rašytų ne iš duodančiojo parodymus žodžių, tai parodymai būtų žymiai trumpesni (2 t.,b.l. 24-27).
Nors nukentėjusioji nurodė, kad labai gerai prisimena įvykio detales, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuo kaltinime nurodyto įvykio praėjo dveji metai, o nukentėjusioji yra senyvo amžiaus. Nepasitvirtino nukentėjusiosios argumentai apie neva išgalvotus faktus jos parodymuose, užfiksuotose ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t.,b. l. 29-31), kuriais nukentėjusioji patvirtino aplinkybes dėl kaltinamojo prieš ją pavartoto smurto: ramentu jai trenkė į nugarą, pilvą ir abi rankas, su ramentu jai trenkė ne daugiau 10 kartų, taip jai sukėlė fizinį skausmą. <...> su pledu jis bandė ją pasmaugti, nes jis rankomis spaudė minėtą pledą jai prie burnos, <..> pradėjo abiem rankomis smūgiuoti (delnais ir kumščiais) ne mažiau kaip 5 kartus, trenkė jai į galvą, krūtinės ir abejų rankų sritis, tuo metu ji rankomis dengė galvą <...> Po smūgio, <...> jis griebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti <...>; jis pagriebė jai už kairės rankos ir pradėjo dantimis ją kandžioti į pirštus ir plaštakas ne mažiau kaip 10 kartų; ji drebėjo, nes bijojo ir jai skaudėjo kūną (b. l. 29-31). Apklausos protokolas pasirašytas R. K., rusų kalba nurodant, kad jai išversta, iš jos žodžių surašyta teisingai.
Iš policijos pareigūno A. V. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniame pranešime pateikto paaiškinimo apie įvykį (1 t., b. l. 15-16) matyti, kad iš karto po įvykio bendraudama su policijos pareigūnais nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis ją mušė ramentu, smaugė bei sukandžiojo pirštus ir plaštaką. Be to, tarnybiniame pranešime užfiksuota ir tai, kad nukentėjusioji buvo didelio susijaudinimo būsenoje. Liudytojas policijos pareigūnas A. V. parodė, kad jis pamena, kad jos rankos buvo kraujuotos, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, mėlynės ant kojų (1 t., b.l. 36). L. T. L. parodė, kad jie patikslino, kodėl rankos kraujuotos, ji atsakė, kad, kai sūnus su pagalve smaugė, ji priešinosi, bandė jį nustumti ir sūnus ją apkandžiojo (1 t., b.l. 39).
Taigi, Taigi, pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad A. K. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 02.30 val., jo motinai R. K. priklausančiame bute, esančiame(duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties priėjo prie lovoje gulėjusios nukentėjusiosios R. K. ir metaliniu ramentu sudavė jai apie 10 smūgių į skirtingas kūno vietas, po ko užmetė jai ant galvos antklodę ir, užgulęs ant nukentėjusiosios, ėmė ją smaugti, pastarajai bandant ištrūkti ir pradėjus draskyti rankomis jo rankas ir veidą, ją paleido, po ko, nukentėjusiajai R. K. išbėgus į balkoną ir pradėjus šauktis pagalbos, atėjo į balkoną ir vėl ėmė ją mušti suduodamas ne mažiau 5 smūgių į galvą, krūtinę, po ko sugriebęs viena ranka nukentėjusiajai už kaklo, ėmė ją smaugti, R. K. bandant ištrūkti, kita ranka sugriebė jos ranką ir ėmė dantimis kandžioti pirštus ir plaštaką, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. K. kraujosruvas kakle, veido nubrozdinimus ir nosies sumušimą bei daugybinius plaštakų nubrozdinimus ir dešinės plaštakos nykščio plėštinę žaizdą.
Tai, kad kaltinamasis iš dalies neigė savo kaltę, teisme ( 2 t., b.l.4-7, 44-47) ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,b. l. 126-127) teigdamas, kad gindamasis lengvai sudavė ramentu, nesmaugė nukentėjusiosios, įkando dėl to, kad pati nukentėjusioji subruko pirštus jam į burną, laikytina tik gynybine jo pozicija. Vertinant nukentėjusiosios parodymus teismo posėdyje, reikia įvertinti kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio ryšį, kuris, manytina, ir lemia nukentėjusiosios siekį sušvelninti kaltinamojo atsakomybę. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi ta nukentėjusiosios pozicija, kuri buvo išreikšta duodant pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,b. l. 29-31). Šiuos pirminius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teismo apklausti liudytojai A. V., T. L. kurie patvirtino ir analogiškus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Taigi teismui, įvertinus ir sugretinus nukentėjusiosios, liudytojų A. V., T. L. parodymus, specialisto išvadą, ir paties kaltinamojo parodymus, nekyla abejonių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuota teisingai.
Šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nors kaltinamasis nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiąja, ji tą iš dalies patvirtino, tačiau šiuo nuosprendžiu įrodyta, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau savo kaltę A. K. pripažino tik iš dalies ir tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį
BK 227 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už papirkimą. Pagal šį straipsnį papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš straipsnio dispozicijoje įvardytų veiksmų padarymu. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad atliko šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus veiksmus siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo, atlikdamas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, suvokia, kokie padariniai dėl to gali atsirasti, ir jų siekia.
Nors kaltinamasis ir jo gynėja teigė, kad jis buvęs pareigūnas ir žino, kad jeigu asmenį sulaikė policijos pareigūnai bei pasodino į tarnybinį automobilį, tai jau niekaip nepaleis, be to pinigų su savimi neturėjo, todėl negalėjo duoti kyšio, tačiau ši A. K. versija yra visiškai paneigta tiesiogiai su juo bendravusių policijos pareigūnų iš karto po įvykio surašyto tarnybinio pranešimo turiniu, šių asmenų, apklaustų kaip liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais vienodais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis pasakė „paleiskite, kam jums to reikia, duosiu poltyniką“. Kolega asmeniui pasakė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, bet asmuo vis vien siūlė. Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. patvirtino, kad A. K. jiems siūlė „poltyniką“, nors liudytojas jį įspėjo apie atsakomybę. A. K. paaiškino, kad „poltynikas“ yra 50 eurų. Sakė, kad eis pas mamą, jis iš jos paims ir duos 50 eurų. Prie savęs pinigų neturėjo, buvo jo dalinė apžiūra padaryta. Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas dar ir tai, jog A. K. prašė paleisti už „poltyniką“, nes jie yra kolegos (1 t., b. l. 39). Pats kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad automobilyje paprašė policijos pareigūnų, kad jie jį paleistų, jis jiems duos 50 eurų. Pats tokių pinigų neturėjo, bet galvojo kad pasiskolins pas motiną, nors ji jam gal ir neduotų. Jis pagalvojo gal jie kvaileliai ir nuims antrankius bei paleis į laisvę (1 t., b. l. 131). Tai, kad pats kaltinamasis patvirtino, jog būtų skolinęsis pinigų iš motinos, įrodo, jog jis suvokė, kad valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti pinigus už tai, kad šis neveiktų jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (nesulaikytų, paleistų eiti, nevežtų į policijos komisariatą). Akivaizdu, kad pats kaltinamasis rodė akivaizdžią iniciatyvą pasiekti pageidaujamą rezultatą (kad nebūtų sulaikytas už galimą nusikalstamą veiką, kuri pasitvirtino), nepaisydamas pareigūno perspėjimo.
Aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, o kaltinamojo parodymus, kad jis pajuokavo, nes iš tikrųjų pinigų neturėjo, teismas vertina kritiškai, tik kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, BK 75 straipsnio taikymo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas prieš artimą giminaitį (šeimos narį) – mamą; padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. K. – anksčiau teistas), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 101-104), aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (1 t., b. l. 43), psichiatrinis bei priklausomybės ligų gydymas (1 t.,b.l. 109- 110).
Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną nesunkų, kitą apysunkį, abu juos padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau švelnesnės bausmės rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu, buvo neefektyvios, kaltinamasis vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja. Todėl įvertinęs šias visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.
Šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pridedant dalį laisvės atėmimo bausmės, skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamas veikas padarė 2018 m. gruodžio 20 d., iki įsiteisėjant 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių normomis, subendrintina su 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir bausme (Liteko duomenimis įsiteisėjo 2019-01-22, ši bausmė jau yra atlikta), galutinę bausmę paskiriant 1 metus 6 mėnesius( BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmės laiką ( BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), nes tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).
Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek pati nukentėjusioji nurodė, jog nukentėjusiajai būtina socialinė pagalba dėl jos senyvo amžiaus, A. K. padeda R. K., nukentėjusioji prašė kaltinamajam neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis A. K. suprato savo elgesio netinkamumą, taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu A. K. įpareigotinas: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba (jo neturint) registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių – psichotropinių medžiagų).
Kadangi viena nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas A. K. skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmė nustatytina atlikti pataisos namuose ir į paskirtos bausmės laiką taip pat įskaitytinas A. K. laikiname sulaikyme nuo 2018-12-20 12.44 val., paleistas 2018-12-21 15.23 val. išbūtas laikas (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
R. K. civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 106,58 Eur žalos atlyginimo (b.l. 82-84, 92). Civilinis ieškovas buvo informuotas apie vyksiantį teismo posėdį. Teismas gavo civilinio ieškovo prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (1 t., t., b.l. 180). Todėl civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Teismas pažymi, jog civilinis ieškovas žalos patyrė būtent dėl kaltinamojo veiksmų, žalos dydis yra pagrindžiamas į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: alkūninis ramentas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai R. K. (1 t.,b.l. 63); vokas su garso ir vaizdo įrašais saugomas prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas saugoti prie bylos; pagalvės užvalkalas, paimtas 2018-12-20 atlikus įvykio vietos apžiūrą bute (duomenys neskelbtini) supakuotas į voką ir 2019-05-27 nutarimu pagal 2019-05-29 kvitą B serija BBB Nr. 2PK003647 priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, (1 t., b.l. 94, 95) įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintinas nukentėjusiajai R. K..
2018-12-21 nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini) , nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K. (1 t., b.l. 133) paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti A. K. (A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dal) ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir skirti 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 21 d. 02.55 val. iki 2018 m. spalio 22 d. 13.18 val. išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti visą 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmės laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams A. K. įpareigojant: 1) nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba (jo neturint) registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių – psichotropinių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu,75 straipsnio 2 dalies 6 punktu A. K. įpareigoti per 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 106,58 Eur turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su garso ir vaizdo įrašais saugomą prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos; pagalvės užvalkalą, paimtą 2018-12-20 atlikus įvykio vietos apžiūrą bute(duomenys neskelbtini) , supakuotą į voką ir 2019-05-27 nutarimu pagal 2019-05-29 kvitą B serija BBB Nr. 2PK003647 priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti nukentėjusiajai R. K..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.