- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- II-19-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01372-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos
- Kategorijos
- 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. ANN-1661 „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje“, panaikinimo..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) 2022 m. rugpjūčio 9 d. gavo pareiškėjos pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. V. G. individualios įmonės (toliau – Įmonė) darbuotojai, vykdydami žemės kasimo (tvoros tvėrimo) darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje šalia žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją P302–ĮAS3021 (toliau – KL), nuosavybės teise priklausančią ESO, kad nebuvo išduotas sutikimas leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose (toliau – leidimas žemės kasimo darbams), kad ESO darbuotojas nebuvo kviečiamas parodyti ESO tinklus. Dėl KL pažeidimo ESO padaryta 739,07 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Pranešime buvo pateikta pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą administravimo forma Nr. 4780.ESO.E ir 2022 m. gegužės 19 d. pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą (toliau – Pranešimas apie nusižengimą). Pranešime apie nusižengimą asmeniu, galimai padariusiu administracinį nusižengimą, buvo nurodytas Įmonės savininkas V. G. (toliau – Asmuo).
Žemesnės instancijos teismas
2. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas J. M. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. ANN-1661 administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas) nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal aukščiau minėtą pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
3. Teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašo teismo panaikinti Nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja skunde nurodo, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 19 d. Įmonės darbuotojas, atlikdamas tvoros tvėrimo darbus, šalia Sklypo 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją P302-ĮAS3021. Pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą V. G. nurodė, kad tveriant tvorą pažeistas 0,4 kV kabelis, tarp SKS-302-10 ir SKS-302-11 bei nurodė, kad kabelį pažeidė E. P. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo pareiškėja kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Rangovas), kuri atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė 2022 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-2206536 (toliau – Aktas) 707,50 Eur (be PVM) sumai. Bendrovė raštu „Prašymas atlyginti žalą (4708.ESO.E)“ (toliau – Raštas) kreipėsi į Įmonę, nurodydama 2022 m. gegužės 19 d. įvykį ir jo aplinkybes bei Bendrovės paskaičiuotą materialinę žalą – 739,07 Eur. Raštu pareiškėja paprašė per 30 kalendorinių dienų nuo Rašto gavimo dienos apmokėti padarytą žalą, vietinį mokėjimą atliekant į vieną iš Bendrovės nurodytų banko sąskaitų. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu 4780.ESO.E kreipėsi į Tarybą, kuri pradėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 323 straipsnį. Taryba paprašė pateikti rašytinius paaiškinimus tiek ESO, tiek Įmonės atstovus. Taryba nutarime nurodė, kad pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog įmonė neturėdama pareiškėjos leidimo žemės kasimo darbams, žemės kasimo darbus vykdė 54 cm už Sklypo ribos, KL apsaugos zonoje, ir nurodė, kad nuo Portale pažymėtos KL trajektorijos pažeidimo padarymo vieta nutolusi 26 cm. Taip pat pateikė pažeidimo vietos bei Sklypo ribos schemą su pažymėtais tiksliais atstumais. Įmonė ir Sklypo savininkai savo paaiškinimuose įrodinėja, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi Sklypo ribose. Taip pat Taryba papildomai įvertino portale pažymėtą KL vietą ir, sulyginusi su ESKO šioje byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad portale pažymėta KL vieta akivaizdžiai skiriasi nuo faktinės KL įrengimo vietos. Mano, kad Taryba, ištyrusi įrodymus, nepagrįstai suformavo išvadą, jog negalima teigti, kad asmuo yra atsakingas už KL pažeidimą. Teritorinio skyriaus specialistas tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad: 1) ESO Pranešimą pateikė tik po KL remonto, kurio metu KL galėjo būti patraukta į kitą vietą (pastebėtina, kad ginčytina KL pažeidimo vieta skiriasi tik keliasdešimt centimetrų) ir Taryba nebeturėjo galimybių apžiūrėti įvykio vietos pažeidimo metu bei nustatyti tikslios pažeidimo vietos; 2) pranešime nurodytos pažeidimo vietos koordinatės skiriasi nuo vėliau pateiktų; 3) KL remonto metu KL atkasta neproporcingai daug (pagal ESO pateiktas fotonuotraukas matyti, kad KL pažeidimo vieta sujungta tik viena mova, o atkasta KL daug daugiau, nei buvo būtina atkasti remontui), todėl KL galėjo būti patraukta į vieną ar į kitą pusę; 4) Portale pažymėta KL trajektorija akivaizdžiai skiriasi nuo faktinės KL įrengimo vietos net ir po remonto (KL įrengta visai šalia Sklypo ribų, kai pagal Portale esantį nužymėjimą KL turi būti nutolusi nuo Sklypo minimaliai 80 cm). Taryba vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, Teritorinio skyriaus specialistas pasiūlė Tarybos pirmininko pavaduotojui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Pranešimą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė Nutarimą, su kuriuo pareiškėja kategoriškai nesutinka.
5. Taryba nurodė, kad jie nenustatė pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad Įmonės atsakingi asmenys vykdė žemės kasimo darbus už Sklypo ribų bei nesant galimybės šių prieštaravimų pašalinti, konstatuotina, kad Tarybos surinkti įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Įmonės atsakingi asmenys yra kalti dėl KL pažeidimo, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Pranešimą, nutrauktina. Su tokia Tarybos nuomone pareiškėja nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog Įmonės darbuotojai vykdė žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, tačiau tą darė neturėdami Žemės sklype esančių elektros tinklų savininko (ESO) leidimo - pažeisdami Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - SŽNSĮ) 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) 40 punkto bei kitus reikalavimus, ignoruodami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Net ir tokiu atveju, kai yra veikiama su ESO sutikimu, žemės kasimo darbai privalo būti atliekami laikantis griežtų išduotame sutikime nurodytų įpareigojimų.
6. Be kita ko, Taryba Nutarime nurodė, jog ESO Pranešimą pateikė tik po KL remonto, kurio metu KL galėjo būti patraukta į kitą vietą (ginčytina KL pažeidimo vieta skiriasi tik keliasdešimt centimetrų) ir Taryba nebeturėjo galimybių apžiūrėti įvykio vietos pažeidimo metu bei nustatyti tikslios pažeidimo vietos. Teigia, kad tokia Tarybos pozicija yra nepagrįsta, o faktinis reikalavimas, kurio pagrindu suformuluotas argumentas, prasilenkia su ESO veiklos vykdymo tikslais, kurie Tarybai, kaip reguliuojančiai institucijai yra žinomi. Pareiškėja yra valstybės valdoma energetikos įmonė, atliekanti tam tikras funkcijas. Siekiant užtikrinti patikimą ir kokybišką elektros energijos tiekimą 0,4 kV kabelinės linijos remonto darbus bendrovei reikėjo atlikti nedelsiant. Laukimas, kol bus išnagrinėtas administracinis nusižengimas, vertintinas kaip nepateisinamas bendrovės veiklos organizavimas. Taip pat ši 0,4 kV kabelinė linija buvo pradėta eksploatuoti 2012 m. spalio 3 d., kai buvusi oro linija buvo rekonstruota. Rangovas atlikęs 0,4 kV oro linijų L-100, L-200 iš transformatorinės P-302 keitimą į 0,4 kV elektros kabelių linijas, (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nužymėjimus atliko geodezininkas S. B..
7. Pažymėtina, kad Taryba Nutarime nurodo, jog Pranešime nurodytos pažeidimo vietos koordinatės skiriasi nuo vėliau pateiktų. Atkreiptinas dėmesys, jog ESO darbuotojams išmatavus kabelių linijos pažeidimo vietoje Įmonės darbuotojo iškastos duobės kraštuose esančio kabelio koordinates, nustatyta, kad kabelių linijos pažeidimo vieta patenka į geografinėse informacinėse sistemose pažymėtą kabelių linijos apsaugos zoną, kabelių linija dvejuose taškuose nuo apsaugos zonos vidurio (geografinėse informacinėse sistemose pažymėtos kabelių linijos trajektorijos) nutolsta 26 ir 14 cm, o nuo sklypo ribos yra nutolusi atitinkamai 54 ir 70 cm. Pažeidimo vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo kampo koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo riba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir apsaugos zonos riba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Elektros tinklu apsaugos taisyklėse nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, jose esančios žemės ir miško naudojimo sąlygos, veiklos plėtra ir apribojimai, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančių elektros energetikos objektus ir įrenginius teisės bei pareigos eksploatuojant, remontuojant, modernizuojant ir techniškai prižiūrint elektros tinklus, esančius kitų asmenų žemėje (įskaitant valstybinius žemės sklypus, taip pat žemės sklypus, kurie nėra suformuoti arba yra suformuoti atlikus preliminarius matavimus), bei žemės savininkų ir naudotojų, kitų trečiųjų asmenų teisės ir pareigos, vykdant veiklą elektros tinklų apsaugos zonose. Apsaugos zona - greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi pažeidimas padarytas KL apsaugos zonoje. Teigia, kad Įmonė, net nesiginčijo, jog buvo pažeista KL. Vadovaujantis Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1172 punktu: neleidžiama kasti žemės kasimo mašinomis arčiau kaip per metrą nuo kabelių, taip pat naudoti pneumatinių plaktukų, dalbų, kaplių gruntui virš kabelių smulkinti giliau kaip 0,3 m. Naudoti smūginius ir vibracinius gilinimo mechanizmus leidžiama ne arčiau kaip 5 m nuo kabelių.
8. Taryba Nutarime nurodo: KL remonto metu KL atkasta neproporcingai daug (pagal ESO pateiktas fotonuotraukas matyti, kad KL pažeidimo vieta sujungta tik viena mova, o atkasta KL daug daugiau, nei buvo būtina atkasti remontui), todėl KL galėjo būti patraukta į vieną ar į kitą pusę. Rangovas siekdamas taupyti lėšas KL pažeidimo vietą sujungė viena mova, nes tai techniškai buvo įmanoma. Taryba vietoj to, kad aiškintųsi kodėl Įmonė neturėdama tinklų savininko sutikimo atliko darbus, aiškinasi Rangovo iškastos duobės dydį, kuris neturėjo įtakos kabelio pažeidimui. Rangovas darbus atliko po pažeidimo, taip pat neaišku kokią įtaką Rangovo iškastos duobės dydis turi KL pažeidimui. Rangovai iškasė duobę tokią, kokią manė, jog yra reikalinga. Ir remonto darbų atlikimas neturėjo įtakos pažeidimui. Taryba Nutarime taip pat nurodė, jog Portale pažymėta KL trajektorija akivaizdžiai skiriasi nuo faktinės KL įrengimo vietos net ir po remonto (KL įrengta visai šalia Sklypo ribų, kai pagal Portale esantį nužymėjimą KL turi būti nutolusi nuo Sklypo minimaliai 80 cm). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl to, kad kabelių trasos yra nutiestos įvairiais laikotarpiais ir jų pririšimas prie koordinačių sistemos atliktas įvairiais prietaisais, kurių tikslumo klasė gali skirtis, ir gali susidaryti situacija, jog techniniuose dokumentuose nurodytos trasos nesutampa su faktiškai esančiomis trasomis. Todėl prieš vykdant žemės kasimo darbus svarbu ne tik gauti leidimą, bet ir 1802 iškviesti ESO atstovą, kuris faktiškai sutikslintų trasos vietą.
9. Pažymėtina, kad Įmonė yra savo srities profesionalas, verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo standartai. Įmonės veiklos sritis statyba, Įmonė veiklą vykdo jau 25 metus. Taigi, privalėdama veikti atidžiai bei rūpestingai, Įmonė turėjo numatyti ne tik tai, kad atliekant kasinėjimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje gali būti pažeistas atitinkamas elektros kabelis, bet ir tai, kad elektros kabelinės linijos pažeidimas gali sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek Įmonės darbuotojams, vykdžiusiems darbus, tiek aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Įmonė elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus vykdė, pažeisdamas įstatyminį reguliavimą, neįsitikinus tokių inžinerinių tinklų buvimu atitinkamoje vietoje. Taigi, Tarybai atlikus tyrimą, buvo nepastebėtos ir neįvertintos svarbios ir esminė faktinės aplinkybės – Įmonė atliko darbus neturėdama elektros tinklų savininko (ESO) leidimo. Tarybai atliktus administracinio nusižengimo tyrimą, turėjo ne tik peržiūrėti pateiktą šalių informaciją, bet ir patikrinti kur, kokie kabeliai pakloti ir kur yra dujotiekis, kokia esančių tinklų apsaugos zona, ar pažeista KL patenka į KL apsaugos zoną – t. y. atlikti išsamų potencialaus pažeidimo vietos ištyrimą. Įvertinus apsaugos zonas, aiškiai matosi, jog Įmonė kasė būtent apsaugos zonose - tą patvirtina pažeidimo tyrimui surinkti ir įvykį fiksuojantys faktiniai įrodymai, t. y. ESO atlikti matavimai, Portale esanti informacija, - vietovė, kurioje pažeistas 0,4 kV kabelių linija, buvo priskirtina elektros tinklų apsaugos zonai, o darbai buvo vykdomi neturint ESO leidimo. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, pripažintina, kad Taryba visiškai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio Pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo turinį sudarančių reikalavimų, tuo neleistinai peržengdama jai suteiktos diskrecijos išorines ribas, todėl Nutarimas turi būti naikintinas ir priimtas naujas nutarimas.
Atsiliepimas
10. Institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, kadangi skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini, o skundžiamas Nutarimas, kuriuo Taryba konstatavo, kad Tarybos surinkti įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Įmonės atsakingi asmenys yra kalti dėl 0,4 kV KL pažeidimo, todėl administracinio nusižengimo teiseną Taryba nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas.
11. Teigia, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai iš esmės atkartoja pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 22KR-SD-8304 (Tarybos reg. Nr. GAN-1588) (toliau – Raštas) Tarybai pateiktus argumentus, į kuriuos Taryba atsižvelgė ir kuriuos aptarė Nutarime, tačiau pareiškėja nurodytus argumentus kartoja ir teismui pateiktame skunde. Atsakydama į skundo 9 punktą nurodo, kad pareiškėjos teiginys visiškai nepagrįstas ir nepaneigia Tarybos Nutarime padarytų išvadų. Teigia, jog esant prieštaravimų tarp pareiškėjos ir Įmonės paaiškinimų (tyrimo metu nesurinkta pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Įmonės atsakingi asmenys vykdė žemės kasimo darbus už sklypo ribų) ir nėra galimybės šių prieštaravimų pašalinti. Atsakydama į skundo 13 punktą, atkreipia dėmesį, kad Nutarimo teiginio paneigimui pareiškėja tiesiog cituoja teisės aktus, nustatančius elektros tinklų apsaugos zonose vykdomai veiklai taikomą reglamentavimą, tačiau nepateikė neginčijamų asmens kaltės įrodymų.
12. Pažymi, jog vykdant administracinių nusižengimų tyrimo procedūras, ypatingas dėmesys skiriamas nusižengimo faktą patvirtinančių įrodymų surinkimui ir vertinimui – atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymai turi būti pakankami, objektyvūs ir nedviprasmiški. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone, abejotina informacija ar kitais neobjektyviais duomenimis. Vertinant tyrimo metu byloje surinktus įrodymus buvo vadovaujamasi in dubio pro reo principu, vertinant esančius prieštaravimus tarp ESO ir Įmonės paaiškinimų, ir Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad Tarybos surinkti įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Įmonės atsakingi asmenys yra kalti dėl KL pažeidimo. Be kita ko, Taryba atsakydama į pareiškėjos skundo 28, 32 ir 33 punktuose išdėstytus argumentus nurodo, kad pateikti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi būtent į nurodytų faktų nustatymą buvo nukreiptas Tarybos atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, tačiau atlikus visus įmanomus tyrimo veiksmus, šių aplinkybių nustatyti nepavyko. Nenustačius minėtų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Įmonės atsakingi asmenys vykdė žemės kasimo darbus už sklypo ribų, priimtas sprendimas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, konstatuojant kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
13. Apibendrindama nurodo, kad skundžiamame Nutarime Taryba konstatavo, kad yra prieštaravimų tarp ESO ir Įmonės paaiškinimų (tyrimo metu nesurinkta pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Įmonės atsakingi asmenys vykdė žemės kasimo darbus už sklypo ribų) ir kad nėra objektyvios galimybės šių prieštaravimų pašalinti. Todėl, Taryba, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi visų administracinio nusižengimo požymių.
14. Teismo posėdžio metu pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė J. J. skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Įmonė žemės darbus vykdė neturėdama ESO sutikimo vykdyti darbus kabelinių linijų apsaugos zonoje. Įmonės darbuotojai nurodė, kad faktinė kabelio vieta neatitinka portale kabelio pažymėtą trajektorija, tačiau jos įsitikinimu kabelis pateko į kabelių linijų apsaugos zonas. Be to, darbai buvo vykdomi už teritorijos ribos, nutolę apie 54 cm į kitą pusę. Apibendrindama nurodė, kad buvo pažeisti reikalavimai, nebuvo išimtas leidimas, sutikimas vykdyti žemės darbams, todėl Nutarimas turi būti naikintinas.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas M. V. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad faktas, jog buvo pažeista elektros kabelių linija yra neginčijamas. Gavus pareiškėjos pranešimą buvo remiamasi pateikta informacija ir papildomai bei įmanomai surinktais įrodymais. Pažeidus kabelio liniją Taryba negalėjo nustatyti kabelių linijos faktinės buvimo vietos pažeidimo metu, t. y. iš pateiktų nuotraukų buvo matyti, jog kabelio linija atkasta kaip ir minėta Nutarime bei atsiliepime. Kabelio linijos atkasimo vieta buvo plati, kabelis galėjo būti patrauktas, todėl nustatyti kabelio paklojimo vietos nebuvo įmanoma. Dėl šios priežasties visos abejonės buvo vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
16. Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu prašoma pradėti administracinę teiseną V. G. paaiškino, kad yra Įmonės savininkas. Įmonė turėjo užtverti tvorą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Buvo paruoštas projektas, išimtas architekto leidimas statybai. Kabeliui nebuvo suteikta apsaugos zona. Be to, tvora buvo tveriama į savininko sklypo pusę, todėl į ESO nesikreipė. Atkreipia dėmesį, kad kabelis buvo neteisingai nužymėtas ir pateko į žmogaus sklypą, o geodezisto nustatytos koordinatės buvo surašytos netiksliai. Nurodė, jog kabelio pažeidimo metu jam nebuvo suteikta apsaugos zona, ji suteikta tik šiemet. Pažeidus kabelį buvo iškviesta ESO. Prieš statant tvorą sklypas buvo sužymėtas riboženkliais. Šiuo atveju į ESO dėl leidimo išdavimo nesikreipė, kadangi kabelis ėjo už sklypo ribos, jam nebuvo suteikta apsaugos zona ir jis buvo už tvoros.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. S. paaiškino, kad dirba Taryboje, vyriausiuoju specialistu. Gavęs pranešimą, įvertinęs dokumentus į įvykio vietą nusprendė nevykti, nes ten nebuvo galima gauti daugiau informacijos nei buvo pateikta. Be to, atliekant tyrimą ne kartą bendravo su ESO specialistais, tikslinosi informaciją, bendravo su administracinėn atsakomybėn prašomu patraukti asmeniu. Visa šios bylos esmė, kad yra neaiški pažeidimo padarymo vieta. ESO pranešimai dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo veikos buvo gauti jau po remonto, t. y. suremontavus, užkasus ir viską sutvarkius. Esmė yra ta, kad laidas po taisymo galėjo būti užkastas įvairiai. Remontuojant jis yra perkerpamas ir sujungiamas atitinkama mova. Atkasus ir padarius sujungimą, laidas gali būti perstumtas visai į kitą pusę. Ypač tai galima padaryti atkasus daugiau žemės ploto, o paskutinėje fotografijoje būtent tai ir matyti, jog atkastas nelogiškai didelis žemės plotas. Taigi dėl šios priežasties buvo nutarta į įvykio vietą nevykti, nes paprasčiausiai nebebuvo prasmės. Nagrinėjamoje situacijoje labai svarbūs yra centimetrai, siekiant nustatyti kurioje konkrečioje vietoje buvo laidas. Pažymėjo, kad vykdant kasimo darbus apsaugos zonoje leidimą gauti reikia, tačiau jeigu laidai nepriregistruoti, žmogui leidimo gauti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
18. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
19. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. Įmonės darbuotojas, atlikdamas tvoros tvėrimo darbus, šalia Sklypo 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją P302-ĮAS3021. Pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą V. G. nurodė, kad tveriant tvorą pažeistas 0,4 kV kabelis, tarp SKS-302-10 ir SKS-302-11 bei nurodė, kad kabelį pažeidė E. P. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo pareiškėja kreipėsi į Rangovą, kuris atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė 2022 m. birželio 1 d. atliktų darbų Aktą 707,50 Eur (be PVM) sumai. Bendrovė Raštu kreipėsi į Įmonę, nurodydama 2022 m. gegužės 19 d. įvykį ir jo aplinkybes bei Bendrovės paskaičiuotą materialinę žalą – 739,07 Eur. Raštu pareiškėja paprašė per 30 kalendorinių dienų nuo Rašto gavimo dienos apmokėti padarytą žalą, vietinį mokėjimą atliekant į vieną iš Bendrovės nurodytų banko sąskaitų. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu 4780.ESO.E kreipėsi į Tarybą. Taryba 2022 m. rugpjūčio 9 d. gavo ESO Pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. Įmonės darbuotojai, vykdydami žemės kasimo (tvoros tvėrimo) darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje šalia Sklypo, pažeidė 0,4 kV KL, nuosavybės teise priklausančią ESO, kad nebuvo išduotas sutikimas leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, kad ESO darbuotojas nebuvo kviečiamas parodyti ESO tinklus. Dėl KL pažeidimo ESO padaryta 739,07 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Pranešime buvo pateikta pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą administravimo forma Nr. 4780.ESO.E ir 2022 m. gegužės 19 d. pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pranešime apie nusižengimą asmeniu, galimai padariusiu administracinį nusižengimą, buvo nurodytas Įmonės savininkas V. G. Taryba 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. SAN-(KLT)-1985 kreipėsi į Įmonę, prašydama nurodyti, koks konkretus Įmonėje dirbantis asmuo (įskaitant Įmonės vadovą, darbų vadovą, kasimo darbus vykdžiusį asmenį) turėjo užtikrinti elektros tinklo apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų įgyvendinimą ir yra atsakingas už minėtą KL pažeidimą (paprašyta nurodyti šio asmens vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, tel. numerį, el. pašto adresą bei pateikti šio darbuotojo paaiškinimą dėl minėto pažeidimo). Taryba tuo pačiu raštu taip pat prašė pagrįsti, kodėl laikytina, kad būtent šis asmuo yra atsakingas už minėtą pažeidimą, ir pateikti tokią atsakomybę patvirtinančių dokumentų kopijas, bei pateikti kitų Įmonės turimų dokumentų, susijusių su KL pažeidimu, kopijas. Taryba 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo Įmonės 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 1 (Tarybos Reg. Nr. GAN-1570), kuriame nurodyta, kad tvoros tvėrimo darbai buvo organizuojami ir vykdomi privataus Sklypo ribose, vadovaujantis statybos projektu, neišeinant už Sklypo ribų ir atmatavus Sklypo teritoriją, į Sklypo vidaus pusę buvo gręžiamos duobės stulpams, naudojantis 20 cm skersmens rankiniu žemės grąžtu. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad atsakingas už pažeidimą yra Asmuo, kuris dėl padaryto administracinio nusižengimo neprisipažįsta. Prieduose pateiktas statybos projektas ir Sklype bei šalia jo esančių elektros tinklų išpildomoji nuotrauka, kurie patvirtina Įmonės rašte minėtus teiginius. Taryba 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. SAN-(KLT)-1986 kreipėsi į ESO, prašydama pateikti paaiškinimus ir turimą informaciją apie KL pažeidimo aplinkybes: nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Įmonės darbuotojas nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pateikti tikslius brėžinius ir schemas, kuriuose matytųsi Sklypo ribos, pažeistos KL faktinė ir Lietuvos erdvinės informacijos portale „Geoportal“ (toliau – Portalas) nurodyta vieta bei tikslūs atstumai tarp jų, pateikti visą kitą ESO turimą, su nurodytu įvykiu susijusią informaciją ir dokumentus. Taryba 2022 m. rugsėjo 1 d. gavo ESO 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 22KR-SD-8304 dėl informacijos pateikimo (Tarybos reg. Nr. GAN-1588, toliau – Raštas). Rašte nurodoma, kad Įmonė, neturėdama ESO leidimo žemės kasimo darbams, žemės kasimo darbus vykdė 54 cm už Sklypo ribos, KL apsaugos zonoje, nes ESO patikslino pažeidimo padarymo vietą (Pranešime nurodytos kitos pažeidimo vietos koordinatės) ir nurodė, kad nuo Portale pažymėtos KL trajektorijos pažeidimo padarymo vieta nutolusi 26 cm. Taip pat pateikė pažeidimo vietos bei Sklypo ribos schemą su pažymėtais tiksliais atstumais. Tarybai ESO, Įmonė ir Sklypo savininkai pateikė papildomus dokumentus (Reg. Taryboje 2022 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. rugsėjo 2, 5, 6 d., Reg. Nr.: GAN-1575, GAN-1590, GAN-1593, GAN-1603), kuriuose ESO įrodinėja, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi už Sklypo ribų, o Įmonė ir Sklypo savininkai įrodinėja, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi Sklypo ribose. Taryba papildomai įvertino Portale pažymėtą KL vietą ir, sulyginusi su ESO šioje byloje pateiktais įrodymais (pažeidimo vietos schemomis, KL koordinatėmis, fotonuotraukomis), nustatė, kad Portale pažymėta KL vieta akivaizdžiai skiriasi nuo faktinės KL įrengimo vietos. Skundžiamu nutarimu buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Pranešimą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
20. Taigi, pareiškėja nesutinka su skundžiamu Nutarimu ir prašo jį panaikinti. Taryba laikosi pozicijos, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokių pagrįstų abejonių, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, priešingai – visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
22. Atsižvelgiant į minėtas ANK nuostatas, konstatuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9- 990/2006). Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).
23. Vertinant tyrimo metu byloje surinktus įrodymus ir priimant Nutarimą, buvo vadovaujamasi in dubio pro reo principu, vertinant esančius prieštaravimus tarp ESO ir Įmonės paaiškinimų, ir skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad Tarybos surinkti įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Įmonės atsakingi asmenys yra kalti dėl KL pažeidimo. Iš esmės tą patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų asmenų duoti parodymai.
24. Pareiškėja teigia, kad kabeliui buvo suteikta apsaugos zona, darbus vykdė Įmonė, kuri neturėjo ESO sutikimo tokių darbų vykdymui. Tačiau, kaip matyti, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, kabelis nepateko į apsaugos zoną, o be to, V. G. tvorą tvėrė vidinėje sklypo pusėje, todėl tam nereikėjo jokių leidimų. Be to, tokiems darbams Sklypui buvo paruoštas projektas, išimtas architekto leidimas statybai.
25. Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika sudaro jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).
26. Skundžiamu Nutarimu Taryba konstatavo, kad yra prieštaravimų tarp ESO ir Įmonės paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Įmonės atsakingi asmenys vykdė žemės kasimo darbus už sklypo ribų ir kad nėra objektyvios galimybės šių prieštaravimų pašalinti. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas taip pat negali padaryti neabejotinos išvados, kad žemės kasimo darbai buvo atliekami pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismo posėdžio metu asmuo, kuris atliko žemės kasimo darbus V. G. kategoriškai neigė, jog atliko žemės kasimo darbus apsaugos zonoje ir teigia tai daręs tik vidinėje žemės sklypo dalyje. Jis nurodė panašaus pobūdžio darbus atliekantis jau ne vienerius metus, pateikė savo žinias patvirtinančius rašytinius įrodymus. Liudytojas R. S. S. teismo posėdžio metu nurodęs, jog gavęs pranešimą ir įvertinęs dokumentus į įvykio vietą nusprendė nevykti, nes net ir nuvykęs nebūtų gavęs daugiau duomenų nei buvo pateikta. Kaip matyti, R. S. S. atlikdamas tyrimą bendravo tiek su ESO atstovais, tiek su žemės kasimo darbus atlikusiu V. G. Tyrimą atlikęs asmuo nenustatė tikslios pažeidimo padarymo vietos, nes ESO kreipėsi į Tarybą jau atlikusi remontą, o iš pateiktų rašytinių įrodymų nebuvo aišku kur tiksliai buvo laidas arba kur jis galėjo būti užkastas po remonto, nes po remonto jis yra perkerpamas ir sujungiamas atitinkama mova, todėl jo trajektorija galėjo pakisti. Be to, tyrimą atlikęs R. S. S. teismo vertinimu kėlė pagrįstą abejonę dėl iškastos žemės ploto remontuojant laidą, kur nurodė, jog buvo iškastas nelogiškai didelis žemės plotas, ko pasėkoje, laidas po remonto galėjo būti perstumtas.
27. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvavusių ir parodymus teikusių asmenų, daro išvadą, kad vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, kad iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, jog egzistuoja visi administracinio nusižengimo požymiai, skundžiamas Nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundo netenkinti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. ANN-1661 „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje“, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.