- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2-164-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- I. R., A. R.
- Ieškovas
- UAB „AV grupė“
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „AV grupė“ patikslintą ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „AV grupė“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų I. R. ir A. R. 40032 Eur skolos, 10000 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Pradinė ieškovė UAB „Bugvilė“ ir A. R. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pirkti, o atsakovas parduoti jam ir jo sutuoktinei I. R. bendrąja nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė papildomai įsipareigojo ir antstoliui sumokėjo 36300,00 Eur sumą už atsakovų turimus įsiskolinimus, kuri turėjo būti įskaityta į pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties turto pardavimo kainą. Suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Atsakovai taip pat negrąžino ieškovei jos į antstolio sąskaitą už atsakovų įsiskolinimus pervestos pinigų sumos.
Šalies argumentai
3. Pirminiame ieškinyje ieškovė UAB „Bugvilė“ nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. antstolei E. M. už atsakovus atliko 3 mokėjimus bendrai 36300,00 Eur sumai (14000 Eur; 14000 Eur; 8300 Eur). Antstolei pateikus į bylą 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą dėl informacijos pateikimo tapo aišku, kad 2017 lapkričio 10 d. ieškovė atliko du papildomus mokėjimus (3360,00 Eur ir 372,00 Eur), mokėdama už varžytinių dalyvio mokestį. Kaip matyti iš antstolės paaiškinimo, minėtas varžytinių mokestis nebuvo grąžintas ieškovei, o buvo paskirstytas atsakovų skolai mažinti ir antstolio išlaidoms dengti. Iš esmės atsakovų skolos suma dėl ieškovės atliktų mokėjimų sumažėjo 3732,00 Eur (3360,00 Eur + 372,00 Eur), o vėliau ieškovei sumokėjus 36300,00 Eur, vykdomosios bylos buvo nutrauktos visiškai atsiskaičius su antstole pagal vykdomuosius dokumentus.
4. 2018 m. sausio 26 d. ieškovė UAB „Bugvilė“ ir atsakovas A. R. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė iki 2019 m. balandžio 1 d. sudaryti atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 0,3000 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su pastatu-tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitu inžineriniu statiniu-šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1,1600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo juridinis faktas buvo išviešintas įregistravus ją VĮ „Registrų centras“.
6. Sutarties 2.2 p. buvo sulygta, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kaina yra 42800 Eur. Pagal Sutarties 3.1 p. ieškovė per 5 dienas, nuo sutarties pasirašymo dienos antstolei E. M. turėjo sumokėti 36300,00 Eur už atsakovų įsiskolinimus į antstolės asmeninę banko sąskaitą. Šis mokėjimas turėjo būti įskaičiuotas į atsakovų ieškovei parduodamo nekilnojamojo turto kainą, kai bus sudaryta pagrindinė nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis.
7. Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. 2018 m. sausio 31 d. ieškovė antstolei E. M. atliko 3 mokėjimus bendrai 36300,00 Eur sumai. Mokėjimų paskirtyse buvo nurodyta, jog ieškovė moka už atsakovų skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
8. 2017 lapkričio 9 d. ieškovė UAB „Bugvilė“ už atsakovus antstolei papildomai sumokėjo 3732,00 Eur, kurie buvo paskirstyti atsakovų skolai ir antstolės išlaidoms dengti.
9. Atsakovas vengė laiku įvykdyti savo įsipareigojimus. Suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas siekė terminą pratęsti. Ieškovė, pagrįstai tikėdamasi sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei pasitikėdama atsakovų sąžiningumu, sutiko pratęsti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą net 5 kartus, t. y. (1) 2019 m. balandžio 1 d. priedu Nr. 1 šalys pratęsė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2019 m. liepos 31 d.; (2) 2019 m. liepos 29 d. priedu Nr. 2 terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 17 d.; (3) 2019 m. rugsėjo 12 d. priedu Nr. 3 terminas pratęstas iki 2019 m. lapkričio 18 d.; (4) 2019 m. lapkričio 18 d. priedu Nr. 4 terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 18 d.; (5) 2019 m. gruodžio 18 d. priedu Nr. 5 terminas pratęstas iki 2020 m. vasario 18 d. Visi sutarties priedai buvo registruojami VĮ „Registrų centras“.
10. 2020 m. vasario 18 d. suėjus sutarties priedu Nr. 5 sulygtam pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Atsakovai visą laiką nepagrįstai vengė sudaryti šią sutartį. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą vykdyti sutartį, tačiau atsakovas ieškovę ėmė ignoruoti, neatsakinėti į ieškovės telefoninius skambučius. Nurodytas atsakovo elgesys ieškovei kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo sąžiningumo ir leidžia spręsti, kad atsakovai apskritai neketina ir nuo pat pradžių neketino sudaryti pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir parduoti ieškovei sutartyje sulygto nekilnojamojo turto. Atsakovai pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
11. Ieškovė yra įvykdžiusi atsakovų piniginę prievolę, t. y. už atsakovų įsiskolinimus yra sumokėjusi antstolei E. M. į asmeninę banko sąskaitą 40032,00 Eur sumą. Šias aplinkybes patvirtina mokėjimo pavedimo kopijos, kurių paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog mokėjimas yra už atsakovų skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovei perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovais.
12. Atsakovai šiuo atveju neįvykdo sutartimi ieškovei prisiimtų įsipareigojimų, t. y. suėjus sutartyje numatytam terminui, pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove nesudarė ir, tikėtina, net neketino jos sudaryti bei negrąžina ieškovei sumos, kurią ieškovė, kaip trečiasis asmuo, sumokėjo antstolei E. M., įvykdydama atsakovų prievolę.
13. Šalių derybos buvo toli pažengusios, šalys susitarė dėl sutarties esminių sąlygų (t. y. dėl konkrečioje vietoje esančio konkretaus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo už 42800,00 Eur kainą). Šalių suderinta valia buvo pasiektas aiškus susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to šalys sutartyje sulygo ir dėl savo prievolių įvykdymo užtikrinimo.
14. Sutarties 3.2 p. numatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 p. nustatyto termino, t. y. iki 2020 m. vasario 18 d., nebus sudaryta dėl pardavėjo/atsakovo kaltės, tai pardavėjas/atsakovas privalo per 3 kalendorines dienas nuo termino sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį datos grąžinti pirkėjai/ieškovei iš jos gautą avansą (jei jis buvo sumokėtas) ir sumokėti ieškovei/pirkėjai 10000,00 Eur baudą (netesybas).
15. Sutartis šiuo atveju buvo sudaryta su vienu iš sutuoktinių, t. y. atsakovui, tačiau sutarties pagrindu ieškovė sumokėjo 36300,00 Eur sumą už abiejų atsakovų įsiskolinimus, taigi preliminariosios nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas bei aplinkybės buvo žinomos ir atsakovei. Kitaip tariant, piniginė prievolė buvo vykdoma už abu atsakovus, todėl abu atsakovai sutartimi įsipareigojo ieškovei parduoti jiems bendrąja nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudarydami pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
16. Atsižvelgiant į kasacinio teismo aiškinimą, šiuo atveju preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo teisinės pasekmės pagal sutarties 3.2. p. tenka abiem atsakovams.
17. Ieškovė tinkamai atliko savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. dar 2018 m. sausio 31 d. už atsakovų įsiskolinimus antstolei E. M. į asmeninę sąskaitą sumokėdama 36300,00 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovai sutartinių įsipareigojimų nėra įvykdę, nors ieškovė, pasibaigus sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, vadovaudamasi sutarties šalių santykiuose galiojančiu bendradarbiavimo principu, sutiko šį terminą pratęsti net 5 kartus. Atsakovams iki šiol nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindinę nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis sutarties 3.2. p. sąlygomis, atsakovams kyla prievolė ieškovei sumokėti sutartines netesybas.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 str. 1 d., sutarties 3.2. p. nuostatomis bei teismų praktika, ieškovei iš atsakovų priteistina 10000,00 Eur baudos suma; 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
19. Atsakovai A. R. ir I. R. su ieškiniu nesutinka. Byloje yra nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje buvo vykdomos dvi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35050,45 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovų išieškotojos AB SEB bankas naudai, parduodant įkeistą atsakovų nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).
20. 2017 m. lapkričio 10 d. pradinė ieškovė UAB „Bugvilė“, kurios ūkinė komercinė veikla yra susijusi ir su nekilnojamojo turto prekyba, dalyvavo varžytynėse (duomenys neskelbtini) dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, ir atitinkamai įmokėjo 3360 Eur ir 372 Eur varžytynių dalyvio mokestį.
21. 2017 m. gruodžio 1 d. buvo priimti antstolės patvarkymai dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, kadangi abi varžytynes laimėjusi pradinė ieškovė nesumokėjo pinigų sumos, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytinių dalyvio mokesčio skirtumui. Todėl abiejose vykdomosiose bylose pradinės ieškovės sumokėtas varžytynių dalyvio 3360 Eur ir 372 Eur mokestis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 753 str. nustatyta tvarka buvo paskirstytas atsakovų skolai ir vykdymo išlaidoms dengti pagal vykdomuosius dokumentus.
22. 2018 m. sausio 26 d. pradinė ieškovė UAB „Bugvilė“ ir atsakovas A. R. sutarė dėl tiesioginio atsakovų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Tą pačią dieną pradinė ieškovė parengė ir pateikė atsakovui pasirašyti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1. punktą pirkėja (pradinė ieškovė) ir pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 1 d. sudaryti pardavėjui (atsakovui) bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. 2018 m. sausio 3 d. pradinė ieškovė 36300 Eur sumą trimis bankiniais mokėjimais (14 000 Eur; 14 000 Eur; 8 300 Eur) pervedė į antstolės E. M. depozitinę banko sąskaitą pagal preliminariosios sutarties 3.1 punktą.
23. Vėliau pradinė ieškovė parengė bei pateikė pasirašyti atsakovui penkis preliminariosios sutarties priedus, kuriais vis buvo pratęsiamas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Paskutiniu penktuoju priedu, sudarytu 2019 m. gruodžio 18 d., pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. vasario 18 d.
24. 2020 m. vasario 19 d. pradinė ieškovė pateikė ieškinį, kurio pagrindu buvo pradėta ši civilinė byla.
Šalies argumentai
25. Ieškovė ieškinį grindžia melagingais teiginiais, kad „Atsakovas vengė laiku įvykdyti savo įsipareigojimus“ ir, kad „Atsakovai visą laiką nepagrįstai vengė sudaryti šią sutartį“. Šie teiginiai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neįrodyti.
26. Pradinė ieškovė nesilaikė savo pačios parengtoje preliminarioje sutartyje nurodytų sąlygų dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Priešingai negu teigia pradinė ieškovė, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo, bet dėl pačios pradinės ieškovės (pirkėjos) kaltės. Pradinė ieškovė pati pasiūlė preliminariosios sutarties sąlygas, primetė jas atsakovui, kaip silpnesnei sutarties šaliai, realiai pati jos nevykdė, o tik atidėjinėjo pagrindinės sutarties sudarymą ir nesiekė preliminariąja sutartimi numatyto tikslo – pagrindinės sutarties sudarymo preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
27. Tai, kad pradinė ieškovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtina šios faktinės aplinkybės: (i) iš pradinės ieškovės pusės nebuvo pasiūlytas ir derinamas notarinės formos pagrindinės sutarties projektas; (ii) pradinė ieškovė nenurodė ir nekomunikavo su jokiu notaru dėl notarinio veiksmo atlikimo – pagrindinės sutarties patvirtinimo – laiko ir vietos; (iii) iš pradinės ieškovės nebuvo jokių realių veiksmų, kurie įrodytų, kad būtų ketinama iš tikrųjų įvykdyti preliminariąją sutartį, sudarant notarinę pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vien tai, kad preliminarioji sutartis buvo pratęsiama penkis kartus, papildomai įrodo, kad pati pradinė ieškovė nebuvo suinteresuota realiu preliminariosios sutarties įvykdymu, sudarant pagrindinę sutartį.
28. Pradinės ieškovės nurodyti teiginiai, esą atsakovas nesirūpino pagrindinės sutarties sudarymu, yra nepagrįsti, nes tokia pareiga su visomis neigiamomis pasekmėmis tenka pačiai pradinei ieškovei.
29. Būtent pati pradinė ieškovė, o ne atsakovas nesilaikė sutarties privalomumo ir vykdytinumo, neketino išsaugoti preliminariosios sutarties ir, vienašališkai nutraukdama preliminariąją sutartį, nesant atsakovo kaltės, pažeidė favor contractus principą, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma.
30. Pradinės ieškovės teiginiai esą „Ieškovas ne kartą ragino atsakovą vykdyti Sutartį, tačiau atsakovas ieškovą ėmė ignoruoti, neatsakinėti į ieškovo telefoninius skambučius“ taip pat yra melagingi ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pradinė ieškovė nesąžiningai nutyli, kad atsakovas dirbo su pradine ieškove susijusioje įmonėje (duomenys neskelbtini) tose pačiose patalpose, tame pačiame kabinete, ir su tais pačiais asmenimis, t. y. su pradinės ieškovės UAB „Bugvilė“ buvusiu direktoriumi ir esamu akcininku – G. N., kuris ir pasirašė pradinės ieškovės vardu preliminariąją sutartį, bei pradinės ieškovės UAB „Bugvilė“ direktore – E. A., kuri pasirašė pradinės ieškovės vardu visus preliminariosios sutarties pakeitimus dėl termino pratęsimo.
31. Pradinė ieškovė, dar nesibaigus preliminariosios sutarties įvykdymo terminui (2020-02-18), užuot tinkamai bendradarbiavusi ir kooperavusi su atsakovu, dėjusi pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, kreipėsi į teisininkus dėl ieškinio parengimo, tai patvirtina pačios pradinės ieškovės į bylą pateikti dokumentai: 2020-02-18 žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Nr. 1137, 2020-02-18 perįgaliojimas, 2020-02-18 PVM sąskaita faktūra STR Nr. 002601 už teisines paslaugas ir šios sąskaitos 2020-02-18 apmokėjimo dokumentas Nr. 1136 . Šios aplinkybės parodo, kad būtent pradinė ieškovė yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes vietoj to, kad siektų sudaryti pagrindinę sutartį ir bendradarbiautų su kita sutarties šalimi, ji nesąžiningai kreipėsi dėl ieškinio parengimo dar net nepasibaigus preliminariosios sutarties įvykdymo terminui.
32. Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad „<...> Jei pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1 punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl būsimojo Pirkėjo kaltės, tai šiame punkte nurodyta suma [36300 EUR + 5500 EUR] lieka Pardavėjui kaip bauda.“
33. Kadangi preliminariąją sutartį savo veiksmais (neveikimu) nutraukė pradinė ieškovė, laikoma, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pradinės ieškovės kaltės (neparengė ir nepateikė pagrindinės sutarties projekto, nepasirūpino notaru ir nesuderino pagrindinės sutarties sudarymo laiko ir vietos, kreipėsi dėl ieškinio parengimo dar nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui), todėl pradinė ieškovė yra visiškai atsakinga už preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo teisines pasekmes, kurios pagal sutarties 3.1 punktą tenka būtent pradinei ieškovei.
34. Pradinė ieškovė yra verslininkė, o pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, verslininkui yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl pradinė ieškovė privalėjo dėti maksimalias pastangas įvykdyti savo prievoles pagal preliminariąją sutartį bei įvertinti su preliminariosios sutarties vykdymu ir pagrindinės sutarties sudarymu susijusią riziką. Šiuo konkrečiu atveju prievolę užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį pažeidusi pradinė ieškovė (verslininkė) pati atsako už kaltais veiksmais (neveikimu) sukeltas pasekmes ir negali reikalauti jų perkelti atsakovams.
35. Akivaizdu, kad pradinės ieškovės veiksmai ir elgesys, (1) dar nesibaigus terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo iš anksto parengti pradinį ieškinį; (2) paskutinę termino dieną (2020-02-18) sumokėti žyminį mokestį ir už teisines paslaugas dėl pradinio ieškinio pateikimo ir civilinės bylos pradėjimo; (3) jau kitą dieną po termino pabaigos (2020-02-19) pateikti pradinį ieškinį teismui, pažeidė CK 6.38 str. įtvirtintą bendradarbiavimo principą, pradinė ieškovė nesilaikė įstatyme nurodytos pareigos kooperuotis, todėl pati pradinė ieškovė pripažintina kalta dėl preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ir nepagrįsto preliminariosios sutarties nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
36. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė sutartis nurodytais terminais nebuvo sudaryta dėl pradinės ieškovės (pirkėjos) kaltės, pagrįstai laikoma, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį jau yra pasibaigusi, o preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta suma (36300 Eur + 5500 Eur) lieka pardavėjui, kaip bauda.
37. Preliminariosios sutarties sudarymas ir vėlesnis jos nutraukimas pačios pradinės ieškovės iniciatyva galimai buvo ne kas kita, kaip pradinės ieškovės planas neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad tuo metu atsakovo finansinė padėtis priklausė nuo gaunamo atlyginimo iš darbdavio (duomenys neskelbtini), susijusio su pradine ieškove. Byloje esantys Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, kad G. N. nuo 2015-02-03 yra UAB „Bugvilė“ vienintelis akcininkas ir laikotarpiu nuo 2017-09-26 iki 2018-04-09 buvo UAB „Bugvilė“ vadovas, o nuo 2006-03-03 yra (duomenys neskelbtini) vadovas bei vienintelis akcininkas.
38. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas A. R. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėjo (duomenys neskelbtini), atitinkamai padidėjo atlyginimas, tačiau darbdavys dalį oficialaus atlyginimo, nurodyto atsakovo darbo sutartyje, išmokėdavo atsakovui bankiniais pavedimais, o likusią darbo užmokesčio dalį, neoficialią ir buhalteriškai neapskaitomą dalį, išmokėdavo grynaisiais pinigais.
39. Pažymėtina, kad A. R. kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-01-31 grynaisiais pinigais grąžino pradinei ieškovei UAB „Bugvilė“ po 500 Eur, t. y. iš viso grąžino 12000 Eur. Nurodytą sumą (duomenys neskelbtini) direktorius išskaičiuodavo iš A. R. buhalteriškai neapskaitomos ir neoficialiai išmokamos darbo užmokesčio grynųjų pinigų dalies; to buhalteriškai neapskaitydamas, priimdavo pradinės ieškovės UAB „Bugvilė“ vardu, kaip atsiskaitymą už antstolei E. M. sumokėtą sumą pagal atsakovų vykdomąsias bylas.
40. Pradinė ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame teigia, kad į bylą antstolei E. M. pateikus dokumentus iš atsakovų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą dėl informacijos pateikimo, esą tapo aišku, kad pradinė ieškovė už atsakovus antstolei realiai yra sumokėjusi daugiau, nei nurodė pirminiame ieškinyje.
41. Pradinės ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos 3732 Eur (3360 Eur + 372 Eur) išlaidos niekaip negali būti siejamos su ginčo dalyku, nes jų prigimtis yra nesusijusi su pradinio ieškinio sumos teisine prigimtimi. Kaip nustatyta byloje, pradinio 46300 Eur dydžio ieškinio suma kilusi iš preliminariosios sutarties teisinių santykių, tuo tarpu 3732 Eur dydžio patikslinto ieškinio sumos padidėjimas kyla iš pačios UAB „Bugvilė“ įsipareigojimų nevykdymo varžytynių procese. Atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už pradinės ieškovės išlaidas, kurias ji patyrė dėl savo paties sprendimo pažeisti CPK 710 straipsnyje nustatytą pareigą varžytynių dalyviui per nustatytą terminą sumokėti visą turto kainą. Atsakovai jokiu būdu ir jokia forma nedalyvavo pradinės ieškovės ir varžytynes vykdžiusio antstolio santykiuose, todėl jeigu pradinė ieškovė siekia pareikšti reikalavimą dėl varžytynėse patirtų 3732 Eur (3360 Eur + 372 Eur) išlaidų, tai jį gali reikšti tik varžytynes vykdžiusiam antstoliui, o ne atsakovams.
42. Tai, kad pradinė ieškovė civilinėje byloje buvo pateikusi savo reikalavimą dėl skolos ir netesybų priteisimo dėl 50032 Eur sumos, o vėliau šį reikalavimą tariamai pardavė naujajai ieškovei pagal 2020-10-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį vos už 20000 Eur, tik patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Visiškai neįtikima, kad pradinė ieškovė, kaip pelno siekianti įmonė, būtų sudariusi tokį akivaizdžiai nuostolingą reikalavimo perleidimo sandorį.
43. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas reikalavimo teisės perleidimas buvo įgyvendintas pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nustatytas sąlygas, įskaitant atsiskaitymą už reikalavimo teisės perleidimą, o tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio realumo.
44. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, o ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškiniu nesąžiningai reikalaudama priteisti iš atsakovų tariamą skolą ir baudą. Pagal CPK 95 straipsnį teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovės atžvilgiu taikyti CPK 95 str.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
45. Teismas nustatė, kad pradinė ieškovė UAB „Bugvilė“ ir atsakovas A. R. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys sutarė parduoti nekilnojamąjį turtą. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. vasario 18 d., tačiau atsakovai jos nesudarė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir baudos priteisimo.
46. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
47. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
48. Nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Teismas sprendžia, kad atsakovai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.
49. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
50. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).
51. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad šalys buvo toli pažengusios su derybomis dėl pagrindinės sutarties sudarymo – buvo 5 kartus pratęstas terminas sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas sprendžia, kad per tokį pakankamai ilgą terminą atsakovai turėjo galimybę apsispręsti, ar jie ketina parduoti nekilnojamąjį turtą pradinei ieškovei.
52. Atsakovai nesudarė pagrindinės sutarties su pradine ieškove, todėl atsirado pagrindas iš atsakovų priteisti skolą ir preliminarioje sutartyje numatytas netesybas. Atsakovas A. R. nurodė, kad yra atsiskaitęs su pradine ieškove, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pradinės ieškovės pateikti buhalteriniai dokumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad iš atsakovo A. R. buvo atliekamos išskaitos. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog kas mėnesį buvo nuskaičiuojama po 500 Eur skolos. Teismas daro išvadą, jog atsakovų teiginiai, kad iš atsakovo atskaitomos sumos buvo įformintos kaip neteisėti pinigai, negali būti laikomi pagrįstais įrodymais. Teismas negali ginti nesąžiningų atsakovų, kurie patys pažeidė įstatymus.
53. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 66, 67 punktus).
54. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas teismo procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 68 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
55. Teismas daro išvadą, kad baudos suma, kuri numatyta preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje (10000 Eur), yra aiškiai per didelė, vertinant pačios skolos dydį. Spręstina, kad protinga ir sąžininga baudos suma sudarytų 5000 Eur.
56. Tenkinant ieškinį, iš atsakovų priteisiamos palūkanos, kurios sudaro 5 procentus ir skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
57. Ieškinys iš esmės tenkinamas, todėl iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „AV grupė“ (įmonės kodas 302818401, buveinė (duomenys neskelbtini) iš atsakovų I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 40032 Eur skolos, 5000 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo (2020-02-19) iki sprendimo įvykdymo ir 2660,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje dėl baudos priteisimo ieškinį atmesti.
Grąžinti atsakovei I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių apygardos teismo 100 Eur avansinio mokėjimo už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovų I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 37,11 bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.