Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-785-1138/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
1-785-1138/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10134-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
V. C.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-785-1138/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10134-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.5.3.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

RaseiniaiŠiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,kaltinamajam V. C., jo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2012 m. balandžio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. 80 parų arešto, 2013 m. liepos 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo, pagal BK 310 str. 2 MGL (260 litų) bauda, 2014 m. birželio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. 80 parų arešto, 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. C. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. 2022 m. kovo 11 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai įgijo, t. y. iš A. K. piniginės pagrobė bekontaktę kortelę „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB „S.“ banko, priklausančią A. K., kurią neteisėtai laikė su savimi, kol 2022 m. kovo 11 d., 19.31 val., šia svetima elektronine mokėjimo priemone AB „S.“ bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją. Šiais savo veiksmais V. C. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus ir jo naudotojo patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti t. y. 2022 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 17.05 val. iki 17.08 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. vardu banko AB „S.“ išduota elektronine mokėjimo bekontakte kortele „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodu), neteisėtai save pristatydamas kaip teisėtą šios banko mokėjimo kortelės naudotoją, minėta kortele ir jos PIN kodu neteisėtai prisijungdamas prie A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), joje neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, t. y. peržiūrėjo sąskaitos likučio balansą ir išgrynino pinigus – 20 eurų, bankomate AB „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. C. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, V. C. kaltinamas tuo, kad neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus ir jo naudotojo patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti t. y. 2022 m. kovo 11 d., 19.31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. vardu, banko AB „S.“ išduota elektronine mokėjimo bekontakte kortele „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodu), neteisėtai save pristatydamas kaip teisėtą šios banko mokėjimo kortelės naudotoją, minėta kortele ir jos PIN kodu, neteisėtai prisijungdamas prie A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), joje neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. išgrynino pinigus – 200 eurų, bankomate AB „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. C. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 11 d. 17.05 val. iki 2022 m. kovo 11 d. 19.31 val., turėdamas vieningą tyčią ir tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – A. K. priklausančius pinigus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. mokėjimo bekontakte kortele „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota AB „S.“ banko, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodu), neteisėtai save pristatydamas kaip teisėtą šios banko mokėjimo kortelės naudotoją, minėta kortele ir jos PIN kodu neteisėtai prisijungdamas prie A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), joje atliko tris finansines operacijas, vieną kartą atliko sąskaitos likučio balanso peržiūrą, bei du kartus išgryninęs 20 eurų ir 200 eurų bankomate AB „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pasisavino 220 eurų sumą, t. y. apgaulės būdu savo naudai įgijo A. K. priklausančius 220 eurų ir padarė jam tokio dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. C. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis V. C. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo girtas ir neatsimena aplinkybių. Jam davė mokėjimo kortelę, davė kodą ir nuėjo nupirkti butelį alkoholio ir dar nuėmė 200,00 Eur. 220,00 Eur pasiėmė, už 20,00 Eur nupirko alkoholio, kurį išgėrė. Sutinka su visomis kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. A. K. jam draugas, gailisi, kad taip pasielgė. Ieškinį pripažįsta, po truputį atiduos. Kur kortelę padėjo, neatsimena. Gyvena (duomenys neskelbtini), prižiūri neįgalų senuką, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Anksčiau buvo teistas už vagystes, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, neturi paso, yra pametęs.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju V. C. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas, psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. Jis apie 4 metus gyvena pas E. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 11 d. jis nuo ryto gėrė alkoholį. Po pietų mieste sutiko pažįstamą A. K.. Norėjo dar išgerti alkoholio, todėl pasiūlė A. K. kartu išgerti. Jis iš karto A. K. pasakė, kad pinigų neturi. Tada A. K. pasakė, kad jis nupirks alkoholio. Prie (duomenys neskelbtini), „K.“ parduotuvėje A. K. nupirko degtinės butelį, 0,7 L talpos „B.“, dar nupirko šiek tiek maisto. Už prekes A. K. atsiskaitė banko mokėjimo kortele. Tada jis su A. K. parėjo pas jį į namus. Ten jau jų laukė E. B.. Jis dėl girtumo neprisimena, ar su jais buvo jo pažįstamas N. U.. Visi vartojo alkoholį. Išgėrus A. K. nupirktą degtinės butelį, norėjo dar gerti. A. K. pasisiūlė nupirkti degtinės butelį. A. K. pats iki parduotuvės tingėjo eiti, todėl jo paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti dar degtinės butelį. A. K. jam padavė savo banko mokėjimo kortelę ir ant popieriaus užrašė tos kortelės PIN kodą. Prisipažįsta, kad A. K. jam sakė, grynų pinigų nuo kortelės neimti, o už prekes parduotuvėje atsiskaityti jo banko mokėjimo kortele. Tačiau jis jo nepaklausė. Nuėjo į bankomatą, kuris yra lauke, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prekybos centro „M.“ pastate. Iš bankomato nusiėmė 20 eurų pirkiniams. Tada nusprendė pasinaudoti situacija ir dar nusiimti grynųjų, bet jau savo reikmėms. Prisipažįsta, kad jis neturėdamas teisės, atliko kaip nurodyta įtarime dvi finansines operacijas – jis, pirma, pažiūrėjo A. K. banko sąskaitos likutį. Jam atrodo, jo sąskaitoje buvo 700 ar 800 eurų. Po to išgrynino A. K. priklausančius pinigus - 20 eurų. Šiuos pinigus pasiliko sau, apie tai A. K. neplanavo sakyti. Suprato, kad nuėmęs šiuos pinigus - daro nusikalstamą veiką. Tada nuėjo į parduotuvę „K.“, ir už pirmą kartą nuimtus iš banko kortelės 20 eurų - nupirko degtinės butelį ir cigarečių. Grįžęs namo, atidavė A. K. jo banko kortelę. Apie tai, kad pasinaudojo jo banko kortele ir pažiūrėjo kiek jo sąskaitoje yra likutis, bei nusiėmė sau 20 eurų – jis jam nesakė. Vėl visi gėrė degtinę ir A. K. užmigo, neprisimena, kiek tuo metu buvo tiksliai valandų. Dėl išgerto didelio kiekio alkoholio neprisimena tiksliai įvykio aplinkybių. Mato iš įtarimo, kad tą pačią dieną 19.31 val. jis vėl iš A. K. banko mokėjimo kortelės išgrynino pinigus – 200 eurų. Nors savo šiuos veiksmus dėl girtumo ir sunkiai prisimena, tačiau sutinka, kad tai galėjo padaryti. A. K. banko mokėjimo kortelės PIN kodą žinojo, be to jam labai reikėjo pinigų, o žinojo, kad jo sąskaitoje jų yra. Todėl pripažįsta, kad apie 19 val. pagrobė iš A. K. banko mokėjimo kortelę, neprisimena tik kokiomis aplinkybėmis tai padarė, ir bankomate vėl išgrynino A. K. priklausančius pinigus - šį kartą nusiėmė sau 200 eurų. Jų A. K. neatidavė ir apie tai jam neužsiminė. Nusiėmęs pinigus, ėjo toliau gerti pas sesę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) soduose, (duomenys neskelbtini) mieste. Grįžo sekančią dieną namo. Prisimena, kaip A. K. ieškojo savo piniginės. Jis tą piniginę rado už fotelio ir jam dar padavė. A. K. piniginėje nerado banko mokėjimo kortelės. Jis turbūt paskutinį kartą nusiėmęs iš jo banko kortelės pinigus, 200 eurų, su ta banko kortele išėjo pas sesę ir ta banko kortelė kokiu tai momentu iškrito iš jo kišenės, jis ją pametė. Todėl pateikti tyrėjai jos negali. Prisipažįsta dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, kurios nurodytos įtarime, įvykio aplinkybes nurodė savo apklausoje. Pripažįsta, kad neturėjo teisės pažiūrėti A. K. banko mokėjimo kortelės likučio, po to ir nusiimti iš jos 20 eurų. Dar vėliau nusiėmė iš jo kortelės 200 eurų. Suprasdamas, kad daro nusikaltimą, prisipažįsta dėl visų nusikalstamų veikų, kurios nurodytos įtarime, padarymo. Savo tokiais veiksmais padarė A. K. 220 turtinę žalą. Artimiausiu metu susisieks su A. K. ir jam atlygins arba susitars atlyginti žalą per kelis artimiausius mėnesius. Yra geri draugai, mano, jis sutiks pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 101-104).

6. Nukentėjusysis A. K., prašęs bylą teisiamajame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 159), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, išgėręs iš bendradarbio ėjo namo. Gatvėje sutiko pažįstamą V. C., kuris jį pakvietė į svečius. Pirmiau jie dar užėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį, už kurį sumokėjo jis ir atsiskaitė savo banko kortele. Tada nuėjo pas V. C. į butą, kur jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Bute buvo senyvo amžiaus, kaip suprato minėto buto savininkas vardu E. ir dar vienas vyriškis apie 50 metų amžiaus vardu N.. Jie visi keturi išgėrė degtinės butelį ir nusprendė išgerti dar vieną. Jis buvo stipriai apgirtęs ir į parduotuvę pasiuntė V. C.. Jam davė savo banko kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą. Tiksliai prisimena, kaip jam dar pasakė, kad parduotuvėje atsiskaitytų už prekes jo kortele. Sakė, kad į bankomatą neitų ir grynųjų pinigų nenuėminėtų. Po kiek laiko V. C. grįžo, parnešė degtinės butelį ir jam grąžino banko kortelę. Jis minėtą banko kortelę įsidėjo į piniginę, o piniginę įsidėjo į kelnių kišenę. Jiems išgėrus dar butelį degtinės jis dėl girtumo užmigo, atsikėlė tik ryte. Pabudęs ryte, pasigedo piniginės. Ėmė jos ieškoti, tačiau niekur nerado. Namuose buvo E. ir N., kurie teigė, kad niekur iš namų nebuvo išėję ir jo piniginės nematė. Po keliolikos minučių į butą grįžo V. C., kuris teigė, kad buvo išėjęs pas seserį. Paklausė jo, kur jo piniginė, jis atsakė, kad nematė ir nežino. Jis iš karto paskambino žmonai, kuri užblokavo banko kortelę. Kadangi neturėjo pinigų, tačiau dar norėjo išgerti, jis pasiskolino pinigų iš pažįstamo ir jie visi keturi vėl girtavo. Kažkuriuo laiku, tikslaus laiko nepamena, V. C. jam padavė piniginę ir pasakė, kad ją rado užkritusią už lovos. Apžiūrėjęs piniginę joje pasigedo savo banko kortelės, nors tiksliai pamena, kad ją ten buvo įdėjęs. Po išgertuvių 2022 m. kovo 12 d., grįžo namo, kur jam žmona pasakė, kad iš bankomato 2022 m. kovo 11 d., buvo nuimta 20 eurų, po to vėl 20 eurų ir dar 200 eurų. Neatmeta galimybės, kad pinigus neteisėtai galėjo išgryninti V. C., nes jis jam padavė banko kortelę, pasakydamas jos PIN kodą, kad jis nupirktų degtinės butelį. Patikslina, kad jis V. C. dar pasakė, kad parduotuvėje atsiskaitytų už prekes banko kortele. Tačiau, kaip dabar jau žino, V. C. jo nepaklausė. Jam žinoma, kad V. C. nuėjęs pirkti į parduotuvę degtinės butelį – tris kartus išgrynino pinigus iš jo bankomato kortelės. Pirmą kartą 20 eurų, po to dar 20 eurų ir dar 200 eurų. Jis dėl pirmą kartą jo išgrynintų 20 eurų – jam pretenzijų neturi, kadangi jis už juos nupirko degtinės butelį. Tačiau turi pretenzijų dėl antro karto išgrynintų 20 eurų, bei dar vėliau, kuomet jis dėl girtumo jau užmigo ir jis galimai iš jo piniginės pagrobė banko kortelę ir vėl išgrynino pinigus – 200 eurų. Todėl jis dėl V. C. neteisėtų veiksmų patyrė 220 eurų turtinę žalą, tokiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį. Patikslina, kad piniginę jam V. C. grąžino, neva radęs užkritusią už lovos, joje nebuvo tik banko kortelės. Dėl kortelės turtinės žalos nepatyrė (b. l. 63-66).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju N. U. parodė, kad 2022 m. kovo 11 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) mieste ėjo kartu su V. C.. Einant mieste, (duomenys neskelbtini), sutiko iš matymo pažįstamą A. K.. Jis jiems pasiūlė kartu išgerti ir iš parduotuvės „D.“ nupirko degtinės butelį už kurį jis ir sumokėjo. Nupirktą alkoholį kartu su V. C. ir A. K. nusprendė nueiti ir išgerti pas pažįstamą E. B. adresu (duomenys neskelbtini), pas kurį gyvena V. C.. Išgėrus degtinės butelį, nusprendė nusipirkti dar vieną. A. K. padavė savo banko kortelę V. C. ir pasakė, kad jis nueitų ir nupirktų dar vieną degtinės butelį. A. K. ant lapuko užrašė savo banko kortelės PIN kodą ir padavė V. C.. Jis kartu su A. K. ir E. B. liko bute, o V. C. išėjo į parduotuvę. Po kurio laiko V. C. grįžo iš parduotuvės ir parnešė degtinės butelį. Jiems jį išgėrus V. C. dar kartą ėjo į parduotuvę pirkti degtinės. Jie vėl jo laukė minėtame bute. V. C. iš parduotuvės vėl parnešė degtinės butelį, tačiau A. K. banko kortelės parėjęs neatidavė. Jis iš paskutinio parnešto degtinės butelio išgėrė tris stikliukus ir išėjo į miestą, o minėtus asmenis paliko bute ir daugiau tą dieną ten nebegrįžo. Jam išeinant iš buto V. C. piniginėje matė po 50 ir 100 eurų kupiūras, kiek jų tiksliai buvo nematė. Iš kur jis gavo pinigų jis nežino (b. l. 78-81).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju E. B. parodė, kad jis yra įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą yra baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis parodo, kad tikrai neprisimena ir nieko negali paaiškinti apie įvykį, kuomet šių metų kovo mėnesį, pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo A. K. ir davęs savo banko kortelę V. C., kad šis nupirktų alkoholio – buvo apgautas. V. C. pasinaudojęs jo banko kortele nusiėmė sau pinigų. Kaip ir sakė, visiškai apie šį įvykį nieko nežino, apie jį girdi pirmą kartą. V. C. gyvena pas jį bute, kadangi neturi, kur gyventi. Pripažįsta, kad jo namuose yra girtaujama, ateina įvairūs asmenys. Jis su jais taip pat išgeria. Neatmeta, kad ir dėl girtumo šio įvykio jis neatsimena. A. K. jis pažįsta, neprisimena, kada paskutinį kartą jį matė. Su V. C. apie tai, kad jis būtų neteisėtai pasinaudojęs A. K. banko kortele – niekada nebuvo jokios kalbos. Jis yra neįgalus, pateiks tyrėjai neįgalumo pažymėjimą, kur nurodyta, kad yra didelių specialiųjų poreikių lygio ir yra visiškai nedarbingas. Jis sunkiai pavaikšto, iš namų neišeina. Juo rūpinasi ir prižiūri V. C.. Teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, dalyvauti negalės (b. l. 84-87).

9. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis bankomatas. Minėtu adresu matomas prekybos centro „M.“ pastatas. Šalia įėjimo į prekybos centro laukines duris, kairėje pusėje įmontuotas bankomatas su užrašu „L.“. Apžiūros metu bankomatas veikiantis, ant jo ir ant pastato sienos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 31-36).

10. 2022 m. kovo 31 d. AB „S.“ lydraščiu Nr. S/2537 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikiamas A. K. mokėjimo kortele 2022 m. kovo 11 d. atliktų operacijų sąrašas (b. l. 46-47).

11. 2022 m. balandžio 1 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas mokėjimo kortelės 2022 m. kovo 11 d. atliktų operacijų išrašas, AB „S.“ banko pateiktame A4 formato lape matyti laikotarpio 2022 m. kovo 11 d., 19:31:30 val. – 2022 m. kovo 11 d., 14:41:55 val., mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Iš išrašo matyti, kad bankomate esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 11 d., 19:31:30 val. buvo išgryninti 200 eurų. Tą pačią dieną 17:08:47 val. buvo išgryninti 20 eurų, taip pat 17:02:48 val. išgryninti 20 eurų. 2022 m. kovo 11 d., 14:41:55 val. maisto prekių parduotuvėje atsiskaityta šia banko kortele už 23,98 euro. Parduotuvės adresas bei pavadinimas nenurodyti (b. l. 48-50).

12. 2022 m. balandžio 25 d. AB „S.“ raštu Nr. S/3195 „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad A. K. sąskaita (duomenys neskelbtini) susieta su mokėjimo kortele -Bekontaktė D. M. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54.)

13. 2022 m. balandžio 1 d. UAB „W. L.“ lydraščiu Nr. 237 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikiamos nuotraukos, užfiksuotos UAB „W. L.“ bankomate, kurio terminalo ID (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai 2022 m. kovo 11 d. nuo 17:02 val. iki 17:08 val. buvo nuimta du kartus po 20 eurų, bei 2022 m. kovo 11 d. 19:31 val. buvo nuimta 200 eurų suma (b. l. 57).

14. 2022 m. balandžio 5 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima DVD-R laikmena, (UAB „W. L.“ pateiktos nuotraukos), 2022 m. balandžio 5 d., 10 val., įdėjus „T.“ CD-R laikmeną į kompiuterį ir ją atidarius viduje randama 12 nuotraukų. Atidarius nuotrauką Nr. (duomenys neskelbtini)_main_20220311170300_@69 matoma, kaip 2022 m. kovo 11 d., 17:03:00 val., policijai žinomas asmuo – V. C., gim. (duomenys neskelbtini), stovi priešais bankomatą, adresu (duomenys neskelbtini). Aplink jį pašalinių asmenų nėra. Kitose pateiktose nuotraukose matosi tas pats asmuo, tik kitokiose pozicijose. Paskutinėje nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini)_main_20220311193334_@69 2022 m. kovo 11 d., 19:33:34 val. matomas V. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris rankoje laiko galimai kažkokį raštelį ar lapelį (b. l. 58-60).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

15. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

16. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas, turtinės prievolės panaikinimas. Tuo tarpu baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalis numato privilegijuotą sukčiavimo sudėtį ir numato, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

18. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

19. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis V. C. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai įgijo, t. y. iš A. K. piniginės pagrobė bekontaktę kortelę „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB „S.“ banko, priklausančią A. K., kurią neteisėtai laikė su savimi, kol 2022 m. kovo 11 d., 19.31 val., šia svetima elektronine mokėjimo priemone AB „S.“ bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją. Taip pat, jog V. C. neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus ir jo naudotojo patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti t. y. 2022 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 17.05 val. iki 17.08 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. vardu banko AB „S.“ išduota elektronine mokėjimo bekontakte kortele „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodu), neteisėtai save pristatydamas kaip teisėtą šios banko mokėjimo kortelės naudotoją, minėta kortele ir jos PIN kodu neteisėtai prisijungdamas prie A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), joje neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, t. y. peržiūrėjo sąskaitos likučio balansą ir išgrynino pinigus – 20 eurų, bankomate AB „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat, kad neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus ir jo naudotojo patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti t. y. 2022 m. kovo 11 d., 19.31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. vardu, banko AB „S.“ išduota elektronine mokėjimo bekontakte kortele „D. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodu), neteisėtai save pristatydamas kaip teisėtą šios banko mokėjimo kortelės naudotoją, minėta kortele ir jos PIN kodu, neteisėtai prisijungdamas prie A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), joje neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. išgrynino pinigus – 200 eurų, bankomate AB „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 11 d. 17.05 val. iki 2022 m. kovo 11 d. 19.31 val., turėdamas vieningą tyčią ir tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – A. K. priklausančius pinigus, aukščiau aptartomis aplinkybėmis pasisavino 220 eurų sumą, t. y. apgaulės būdu savo naudai įgijo A. K. priklausančius 220 eurų ir padarė jam tokio dydžio turtinę žalą. Teismas taip pat pažymi, kad aprašant veikos aplinkybes, kaltinime netiksliai nurodytas A. K. vardas, t. y. turėtų būti A. K., todėl šis netikslumas, nors ir nėra esminis, ar keičiantis veikų kvalifikavimą, tikslintinas.

20. Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju V. C. padarė tris apysunkius nusikaltimas ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos esant tiesioginei tyčiai. V. C. yra pilnametis, nedirbantis (b. l. 124-125), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 126), turto neturi (b. l. 129-132), anksčiau teistas, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 110-118), baustas ir administracine tvarka (b. l. 119-123).

23. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 40 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirti 50 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirti 60 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas apimant paskirti subendriną bausmę – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 40 parų arešto.

24. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijose už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, taip pat į tai, kad padarytas nusikalstamas veikas skyrė reikšmingas laiko tarpas, taip pat į tai, kad veikos skiriasi ir pagal pavojingumą, bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Teismas be kita ko pažymi, kad parenka nežymiai griežtesnes bausmes nei prašė prokuroras, ypač atsižvelgdamas į kaltinamojo ankstesnį teistumą, tai, kad veikos padarytus neišnykus teistumui už tapačias nusikalstamas veikas.

25. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

26. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, numatyto BK 75 straipsnyje, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus arešto bausmės vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

27. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. C. nedirba, teistas, iš ankstesnio nuteisimo išvadų nepadarė, savo elgesio nekeitė, stipriais socialiniais ryšiais nėra susaistytas, nevedęs, todėl pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo teismas nenustatė. Teismo vertinimu, atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bausmės tikslai, įskaitant teisingumo principo įgyvendinimą, nebūtų pasiekti.

Dėl civilinio ieškinio

28. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

29. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas A. K. prašė iš V. C. priteisti 220,00 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 72-75).

30. Civilinis atsakovas V. C. su civiliniu ieškiniu bylos nagrinėjimo metu pilnai sutiko, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

31. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 105-109).

32. Nagrinėjamoje byloje esantis kompaktinis diskas su „W. L.“ skaitmeninėmis nuotraukomis, prisegtas voke prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

33. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kas lėmė ir greitesnį bylos nagrinėjimą, jo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nėra priteisiamos.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (20,00 Eur išgryninimas), ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (200,00 Eur išgryninimas), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę

V. C. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2, 4-6 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinio atsakovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo naudai 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 0 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su „W. L.“ skaitmeninėmis nuotraukomis, prisegtą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas