Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria B. Š. skundas netenkintas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. 2016 m. liepos 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 1 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo 2004 m. gamybos techniškai netvarkingą automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Instrumentiniais matavimais nustatyta, kad buvo viršijami teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Išmetamosiose dujose nustatytas 1,03 proc. CO kiekis, kai leistina 0,3 proc. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtinto Aplinkos apsaugos ministro normatyvinio dokumento LAND 14-2015 6.4. punktą. Tokie B. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 82 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu B. Š. nubaustas pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį 42 Eur bauda. Dėl šio nutarimo B. Š. padavė skundą Palangos miesto apylinkės teismui.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi B. Š. skundas netenkintas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliktas galioti. Dėl šios nutarties B. Š. padavė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui. Apeliaciniu skundu B. Š. prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o byloje surinktus įrodymus pripažinti abejotinais, surinktais nesilaikant nustatytos tvarkos.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.

Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi konstatavo, kad byloje nėra pakankamų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų B. Š. versiją, jog reido metu matavimai buvo atliekami nesilaikant nustatytos matavimo tvarkos, bei paneigtų faktą, kad B. Š. vairuojamas automobilis 2016 m. liepos 1 d. apie 11.30 val. į aplinką išmetė daugiau teršalų nei leistina pagal teisės aktus. Taigi Palangos miesto apylinkės teismas B. Š. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nepakeistą.

B. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas preziumavo, jog normatyvinio dokumento LAND 14-2015 7.5.2.-7.5.4. papunkčiai paneigia to paties dokumento 7.1. punkto reikalavimą, kad prieš atliekant matavimus variklis turi būti įšilęs.

Anot apelianto, teismas rėmėsi institucijos atstovų normatyvinio dokumento LAND 14-2015 aiškinimais, kurie prieštarauja tame pačiame dokumente nustatytai tvarkai. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji specialistė S. M. teigė, jog atliekant matavimus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dalyvavo darbuotojai iš Jūrinių tyrimų departamento, ji asmeniškai nedalyvavo, tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau teismo nutartyje teigiama, kad matavimai buvo atliekami jai dalyvaujant. Taip pat S. M. teigė, kad „automobilis buvo akivaizdžiai techniškai netvarkingas“, t. y. dar prieš atliekant matavimus turėjo išankstinę nuostatą, todėl galima abejoti jos objektyvumu. Apelianto tvirtinimu, S. M. apibūdinta įvykių seka netiksli – ji teigė, kad dokumentų policijos pareigūnai paprašė tik atlikus matavimą, tačiau pateikti dokumentus policijos pareigūnai prašė iš karto sustabdžius automobilį, o matavimas buvo atliktas tuo metu, kai pareigūnai jau tikrino pateiktus dokumentus.

Skunde nurodoma, jog normatyvinio dokumento LAND 14-2015 7.1. punkte numatyta, kad automobilio „variklis turi būti įšilęs“, o ne „tik minimaliai įšilęs“ ar „įsivažiavęs“, nėra numatyta atskira matavimo eiga sustabdytiems važiuojantiems automobiliams veikiančiu varikliu, stovintiems aikštelėse ar panašiai. Normatyviniame dokumente LAND 14-2015 nenustatyta, kad matavimai turi būti atliekami tik vieną kartą. Institucijos atstovai teigia, jog pats vairuotojas turėtų informuoti pareigūnus, jog ką tik pradėjo važiuoti ir variklis dar nėra įšilęs. Anot apelianto, tokios pareigos vairuotojams nėra numatyta jokiame teisės akte. Vadovaudamiesi normatyviniame dokumente LAND 14-2015 nustatyta tvarka, prieš atlikdami matavimus, patys pareigūnai turėtų įsitikinti, kad automobilio variklis įšilęs, o ne remtis prielaidomis, kad automobilis buvo sustabdytas važiuojantis, taip pat turėtų laikytis visų normatyviniame dokumente numatytų procedūrų, o iškilus abejonių dėl matavimo rezultatų, pakartotinai atlikti matavimą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog institucijos atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad per laiko tarpą, kol buvo pristatytas vairuotojo pažymėjimas (apie 15 min.), įmanoma pakoreguoti automobilio variklio veikimo parametrus, jog jie atitiktų nustatytas normas, ir tuo motyvavo pareigūnų atsisakymą atlikti pakartotinį matavimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų (pvz., gamintojo autorizuoto serviso ar kitos kompetentingos įstaigos patvirtinimo), kad konkrečiam automobiliui, atsižvelgiant į modelio specifiką, tai atlikti būtų įmanoma per minėtą laiko tarpą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad iš reido vietos B. Š. pasišalino ne savo iniciatyva, o vykdydamas pareigūno duotus nurodymus nuvykti pasiimti vairuotojo pažymėjimo, tokiu būdu sušildant automobilio variklį, ir sugrįžus atlikti matavimą įšilusiam varikliui.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja A. G. teigė, kad abejoti darbuotojų, atlikusių matavimus, kompetencija nėra pagrindo, tačiau taip pat patvirtino, jog jie prieš atlikdami matavimus automobilio variklio įšilimo netikrina, nors to reikalauja normatyvinio dokumento LAND 14-2015 7.1. punktas. Teismas teigia, kad matavimus atlikusių darbuotojų kompetenciją patvirtina faktas, kad iš 25 reido metu patikrintų automobilių tik vieno iš jų CO norma buvo viršyta, tačiau šios dvi aplinkybės negali būti tiesiogiai susijusios.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą ir B. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Departamento nuomone, B. Š. neteisingai supranta Matavimo metodiką ir joje išdėstytą matavimo tvarką. Matavimo metodikos 7.1. punkte nurodyta, jog atliekant matavimus išmetamosiose dujose, automobilio variklis turi būti įšilęs, paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta. Tuo tarpu automobilis, kurį vairavo apeliantas buvo sustabdytas važiuojantis, reidas buvo vykdomas judrioje gatvėje, ne stovėjimo aikštelėje ar gyvenamųjų namų kvartale, tuo tikslu, kad automobiliai būtų jau pakankamai važiavę, o varikliai įšilę. Tyrimo metu buvo gauti duomenys iš Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento apie tai, jog jų naudojamas prietaisas nematuoja variklio įšilimo temperatūros, tačiau ir pačioje Matavimo metodikoje nėra nurodytas variklio įšilimo laipsnis ir įpareigojimas matuoti, kiek jis įšilęs. Atsiliepime atkreipiamas teismo dėmesys, jog B. Š. tik nustačius viršijimą pareiškė, jog variklis yra neįšilęs.

Matavimo metodikos 7.5. punkte nurodyta matavimo tvarka, tačiau akivaizdu, kad nurodyto eiliškumo privalu laikytis, kai automobilio variklis prieš matavimą buvo išjungtas. Šiuo atveju apeliantas buvo sustabdytas reido metu ir iškart atliktas matavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga bei esant minimaliam apsisukimų dažniui, kaip ir numatyta 7.5.5. papunktyje. Duomenų apie tai, jog B. Š. reido metu prieš atliekant matavimą buvo išjungęs variklį nebuvo gauta, o pats B. Š. teigia to neprisimenąs.

Departamento nuomone, pareigūnai atliko veiksmus, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, pagal jiems priskirtas pareigines funkcijas, o Matavimo tvarkoje, nustatant anglies monoksido kiekį automobilių išmetamosiose dujose, nepriklausomai nuo matavimo rezultatų, nėra numatyta pakartotinio matavimo sąlygų bei aplinkybių, ypač po pasitraukimo iš vykdyto reido vietos.

Departamento nuomone, B. Š. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 82 straipsnio 1 dalis atitinka ANK 307 straipsnio 1 dalį (Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimas). Švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). ANK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((60 + 300) / 2 = 180) yra 137,5 Eur didesnis nei baudos, numatytos ATPK 82 straipsnio 1 dalyje ((28 + 57) / 2 = 42,5). Kadangi konstatuojama, jog ANK 307 straipsnio 1 dalies normoje nėra įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 82 straipsnio 1 dalyje, kaip jau teisingai buvo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartyse, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, priimtas sprendimas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, kadangi Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (5.5)-A4-8365 neatsakyta į klausimą, ar matavimo metu buvo keičiamas variklio apsisukimų dažnis, kaip tai numatyta matavimo tvarkoje, o buvo tik abstrakčiai nurodyta, kad matavimai atlikti analizatoriumi KANE Nr. 122512340, laikantis LAND 14-2015 matavimo metodinių reikalavimų, be to nustatyta, kad byloje nėra analizatoriaus, kuriuo buvo atliktas matavimas reido metu, kuomet užfiksuota, kad B. Š. 2016 m. liepos 1 d. 11.30 val. vairavo techniškai netvarkingą automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato, kuris leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog matavimai buvo atlikti tinkamu prietaisu. Taigi apygardos teismas, vertindamas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia įvertina, ar buvo pašalintos abejonės, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Jau Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartyje buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. D1-734 redakcija) patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose Normos ir matavimo metodai. LAND 14-2015“ (toliau – Normatyvinis dokumentas) 8.1. punkte nurodyta, jog matavimo prietaisai turi būti įtraukti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir turėti galiojantį valstybinės patikros sertifikatą. Iki šios nutarties priėmimo byloje nebuvo analizatoriaus, kuriuo atliktas matavimas, patikros sertifikato, kuris leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog matavimai buvo atlikti tinkamu prietaisu. Aplinkybė, kad B. Š. 2016 m. liepos 1 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo 2004 m. gamybos techniškai netvarkingą automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išmetamosiose dujose nustatytas 1,03 proc. CO kiekis, kai leistina 0,3 proc., buvo konstatuota atlikus instrumentinius matavimus, kuriems naudota matavimo priemonė dujų analizatorius KANE Automotive Nr. 122512340. Šiuo metu byloje yra pateiktas Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 0288526, kuris patvirtina, kad dujų analizatorius KANE, kuriuo buvo užfiksuotas B. Š. pažeidimas, atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodyta, kad sertifikatas galioja iki 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. sertifikatas, kuris patvirtina, kad matavimo priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus, pažeidimo padarymo dieną – 2016 m. liepos 1 d. – buvo galiojantis (sertifikatas išduotas 2016 m. gegužės 30 d.) (b. l. 91). Taigi Palangos miesto apylinkės teismas, prieš priimdamas 2017 m. gegužės 22 d. nutartį, pašalino abejones, kad B. Š. vairuojamo automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu galėjo būti naudojama matavimo priemonė, kuri neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.

ATPK 82 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto ir kitų judamųjų priemonių bei įrengimų, kurių išmetamų teršiančių medžiagų kiekis, taip pat veikimo metu keliamas triukšmas viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą. Tačiau ši kodekso norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. B. Š. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad gamintojai, vežėjai, importuotojai ir naudotojai privalo gaminti, importuoti ir eksploatuoti tik tokius mobilius taršos šaltinius, kurie neviršytų Aplinkos ministerijos nustatytų leistinų taršos dydžių. Normatyvinio dokumento 6.4. punktas numato automobiliams leistinus išmetamųjų dujų sudėtyje esančius anglies monoksido (CO) kiekius. Čia numatyta, kad automobilio, kurio pirmosios registracijos data nuo 2002 m. liepos 1 d. varikliui veikiant tuščiąja eiga, esant minimaliam apsisukimų dažniui, anglies monoksido (CO) ribinė vertė, tūrio procentais negali viršyti 0,3 proc. B. Š. automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data yra 2004 m. spalio 19 d. (b. l. 76), todėl taikomi šie reikalavimai. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 1 d. išmetamųjų dujų tyrimo protokolo CO norma išmetamosiose dujose buvo viršyta (b. l. 21). Normatyvinis dokumentas nustato ir matavimo tvarką, kuri apelianto tvirtinimu, atliekant jo automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrą 2016 m. liepos 1 d., buvo pažeista.

Normatyvinio dokumento 7.1. punkte numatyta, jog atliekant matavimus išmetamosiose dujose, automobilio variklis turi būti įšilęs, paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta. 7.5. punkte numatyta, jog matavimai vykdomi tokia tvarka: „<...> 7.5.2. paleidžiamas variklis; 7.5.3. apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15–20 sekundžių; 7.5.4. apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 sekundžių dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo <...>“. Atsižvelgiant į aptartas teisės akto normas, tikrai negalima tvirtinti, kad Normatyvinio dokumento 7.5.2.-7.5.4. papunkčiai paneigia 7.1. punkto reikalavimą. Apeliaciniame skunde B. Š. nurodo pagrindinį argumentą, kad institucijos atstovų paaiškinimai prieštarauja Normatyviniame dokumente nustatytai tvarkai, kadangi Normatyvinio dokumento 7.1. punkte numatyta, jog automobilio „variklis turi būti įšilęs“, o ne „tik minimaliai įšilęs“ ar „įsivažiavęs“. Nors sutiktina su skunde dėstomu formaliu tvirtinimu, kad Normatyviniame dokumente nėra numatyta atskira matavimo eiga sustabdytiems važiuojantiems automobiliams veikiančiu varikliu, stovintiems aikštelėse ar panašiai. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog 7.5.2. papunktyje, prieš aprašant tolimesnę matavimo tvarką, yra numatyta, kad pirmiausia turi būti paleidžiamas variklis. Taigi, akivaizdu, jog toliau numatyta tvarka taikoma tais atvejais, kai variklis prieš tai buvo išjungtas. Esant įjungtam varikliui, nėra pagrindo iš pradžių didinti apsisukimų skaičių, o po to jį mažinti, nes variklis jau iki tol būna įšilęs. Taigi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnės ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus atstovės paaiškinimai neprieštarauja Normatyviniame dokumente nustatytai tvarkai. Nors tiesa, kad Normatyviniame dokumente nėra nustatyta atskira išmetamųjų dujų matavimo tvarka sustabdytiems važiuojantiems automobiliams ir stovintiems automobiliams, tačiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apsisukimų dažnis turi būti padidinamas, o po to sumažinamas tik tais atvejais, kai iš pradžių prieš tai reikia užvesti automobilio variklį, o jei automobilio variklis jau yra užvestas, t. y. jei automobilis važiuoja ir jį sustabdžius variklis neužgesinamas, tai svarbiausia yra, jog variklis būtų įšilęs. Analogiškai tvarką aiškino ir pareigūnai.

Liudytoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji specialistė S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad policijos pareigūnai sustabdydavo automobilį, Jūrinių tyrimų departamento laboratorijos darbuotojai patikrindavo išmetamųjų dujų kiekį įkišę zondą, o ji su kolega, nustačius pažeidimą, surašydavo protokolą. B. Š. protokolas buvo surašytas, nes laboratorijos tyrimo duomenimis išmetamųjų dujų kiekis buvo 1,03 proc., t. y. viršijo 0,3 proc. ribą. Visi automobiliai buvo stabdomi važiuojantys keliu ir tikrinami sustojus, kaip ir B. Š. automobilis. Kada tas automobilis pradėjo važiuoti, neklausė, o B. Š. nesakė, kad automobilis buvo tik pajudėjęs. Niekas neprašė pakartoti matavimą. Rašydamas paaiškinimą, B. Š. nurodė, jog variklis nebuvo įšilęs. Kartoti matavimą nebuvo pagrindo, nes kol jis buvo išvažiavęs, galėjo automobilį susitvarkyti (b. l. 94, 95, 96). Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matavimai buvo atliekami pagal nustatytą matavimų tvarką – tuščia eiga. Nėra reikalavimo fiksuoti variklio temperatūros, jis turi būti tik minimaliai įšilęs. Be to, aplinkos temperatūra buvo aukšta, todėl varikliai greičiau įšyla. Reidas buvo atliekamas ne prie stovėjimo aikštelės, o judrioje vietoje, kad automobiliai būtų jau pakankamai važiavę. B. Š. nepasakė, jog buvo ką tik pajudėjęs, pats išvažiavo namo atsivežti dokumentų, o grįžęs prašė pakartoti matavimus. 7.1. punktas reikalauja įjungti variklį, užgesintu varikliu automobiliams matavimai neatliekami. Jei variklis būna užgesintas, prieš matavimą paprašoma šiek tiek padidinti variklio apsukas, po to, apsukoms nusistovėjus, atliekamas matavimas (b. l. 103, 104). Taigi akivaizdu, kad pareigūnų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai atitinka Normatyviniame dokumente nustatytą matavimų tvarką ir patvirtina, kad, prieš atliekant matavimus, variklis privalo būti įšilęs.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateiktos informacijos matyti, jog matavimams naudojamas analizatorius nematuoja variklio įšilimo temperatūros (b. l. 17), tad šis parametras negali būti įvertinamas prieš atliekant teršalų matavimą. Taigi logiška, jog pareigūnai tikrina automobilius, kurie yra važiuojantys, o ne sustoję ir neužvesti, tai iš anksto suponuoja ir leidžia daryti išvadą, kad automobilio variklis yra įšilęs. Tuo labiau, kad Normatyviniame dokumente pareigūnams išties nėra tiesiogiai įtvirtinta pareiga fiksuoti tikrinamo automobilio variklio įšilimo temperatūrą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Normatyviniame dokumente nėra nurodoma, kiek automobilis turi būti važiavęs, kad variklis būtų įšilęs pakankamai, nėra nurodomas ir įšilimo laipsnis, taigi svarbu, kad automobilio variklis apskritai būtų veikęs. Teismo vertinimu, pareigūnai, matavimus atliekantys judrioje vietoje, vykstant intensyviam eismui (nagrinėjamu atveju reidas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje), pagrįstai gali daryti išvadą, kad automobilių, kurių matavimus atlieka, varikliai yra įšilę. Jei automobilis būtų sustojęs, variklis neužvestas, tuomet turėtų būti nuosekliai įgyvendinami reikalavimai, numatyti Normatyvinio dokumento 7.5.2.-7.5.4. papunkčiuose, kitu atveju, prieš atliekant matavimus, galima preziumuoti, jog variklis jau yra įšilęs. Taigi, jei, B. Š. manymu, jo automobiliu nuvažiuotas atstumas buvo per trumpas, kad variklis įšiltų, pirmiausia turėjo apie tai informuoti pareigūnus, atliekančius matavimą, o ne po matavimo tuo remtis kaip gynybine versija, neva įrodančia, kad pažeidimas nebuvo padarytas.

Būtina pažymėti, kad iš pradžių B. Š. teigė, jog iškart po matavimo pareigūnams nurodė, jog automobiliu nuvažiavo tik netolimą atstumą, todėl variklis dar neįšilęs (b. l. 46), tačiau vėlesnio posėdžio apylinkės teisme metu jau nurodė, kad, būdamas šiek tiek pasimetęs, ne iš karto suprato, jog automobilio dujų išmetimo norma yra viršyta, nes automobilis buvo ką tik pradėjęs važiuoti, o dėl atlikto matavimo pareigūno paklausė tuomet, kai jau grįžo atsivežęs dokumentus, t. y. apie pakartotinį matavimą, su protokolą surašiusia pareigūne, B. Š. kalbėjo tik sugrįžęs su dokumentais (b. l. 95). Taigi matyti, kad pats B. Š. arba teikia prieštaringus parodymus, arba tiksliai nepamena visų įvykio detalių. 2016 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė R. T. nurodė, jog pažeidėjas paaiškino, kad variklis yra neįšilęs, kai jau buvo nustatytas pažeidimas, o tai galėjo pasakyti prieš matavimą (b. l. 47), taip pat ir liudytoja S. M. 2017 m. balandžio 20 d. posėdžio metu patvirtino, kad pokalbio apie tai, jog B. Š. automobilis yra ką tik pajudėjęs, nebuvo (b. l. 96). Tuo labiau, jog pareigūnai atlikę matavimą, net ir žinodami B. Š. pateiktą informaciją, kad jo automobilis yra nuvažiavęs trumpą atstumą ir dėl to variklis galbūt dar neįšilęs, tos informacijos objektyviai patikrinti negalėjo, nes tik pats B. Š. iš tikrųjų žino, kokį atstumą buvo nuvažiavęs iki patikrinimo.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Normatyvinis teisės aktas nenumato pakartotinio matavimo atlikimo tvarkos ir nenustato atvejų, kada toks pakartotinis patikrinimas turėtų būti atliekamas. Tuo labiau, kad pakartotinio patikrinimo atlikimas po to, kai pažeidėjas buvo pasišalinęs iš patikrinimo vietos, būtų neobjektyvus. Nors B. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog jis šiuo konkrečiu atveju, pasišalinęs iš patikrinimo vietos atsivežti pareigūnų reikalaujamų pateikti dokumentų, galėjo pakoreguoti automobilio variklio veikimo parametrus, tačiau toks jo tvirtinimas yra visiškai nepagrįstas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji specialistė S. M. taip pat patvirtino, kad tokios galimybės esama, t. y. atlikti pakartotinį matavimą, kai žmogus buvo išvažiavęs ir galėjo susitvarkyti automobilį, nėra pagrindo (b. l. 96). Pareigūnai neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių tokią galimybę, kadangi tai yra logiška išvada, atsižvelgiant į faktines įvykio aplinkybes – B. Š., norėdamas pasiimti vairuotojo pažymėjimą, iš patikrinimo vietos buvo pasišalinęs su automobiliu ir nutolęs ne porą metrų, t. y. B. Š. su dokumentais grįžo maždaug po 15 minučių. Taigi savaime suprantama, kad visi faktoriai galimai nebebūtų identiški, t. y. tokie, kokie buvo pirmo patikrinimo metu, ir nebūtų objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti, kurių aplinkybių pasikeitimas nulėmė skirtingus rezultatus tuo atveju, jei, atlikus pakartotinį matavimą, B. Š. automobilio išmetamų į aplinką teršalų kiekis būtų nustatytas kitoks, nei pirminio patikrinimo metu.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog liudytoja S. M. buvo iš anksto neigiamai nusiteikusi ir neobjektyvi, kadangi nurodė B. Š. automobilį esant techniškai netvarkymą (b. l. 96), būtina papildomai pažymėti, jog tai tik pareigūnės išsakyta nuomonė, o ne išankstinė neigiama nuostata pažeidėjo atžvilgiu. Liudytoja S. M., pabrėždama, jog B. Š. automobilis buvo blogos techninės būklės, išsakė savo nuomonę ir požiūrį, kad ši aplinkybė tik patvirtina, jog ir išmetamų į orą teršalų kiekis gali būti viršijantis leistiną normą, ką patvirtino ir atlikto matavimo rezultatai. Dėl apelianto tvirtinimo, kad S. M. netiksliai apibūdino įvykių seką, kadangi teigė, jog pareigūnai paprašė dokumentų tik atlikus matavimą (b. l. 96), pažymėtina, kad pats B. Š. pasimetė parodymuose, nes matavimas buvo atliekamas tuo pačiu metu tikrinant transporto priemonės dokumentus, tačiau po atlikto matavimo B. Š. buvo išvykęs pasiimti vairuotojo pažymėjimo (b. l. 46-47, 95). Taigi S. M. įvykių seką nurodė teisingai.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, išvados dėl B. Š. kaltės padarytos remiantis įrodymų visumos vertinimu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog reido metu matavimai buvo atliekami nesilaikant nustatytos tvarkos, bei paneigtų faktą, kad B. Š. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 1 d. 11.30 val. į aplinką išmetė daugiau teršalų nei leistina pagal teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.