Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2016-08-23 nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. Š. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad matavimas atliktas nesilaikant tvarkos. Jis vairavo automobilį Subaru Legacy, važiavo iš Sodų g., ir, įsukus į Kretingos g., jį sustabdė pareigūnai, vykdantys reidą, kurio metu buvo matuojamas automobilio išmetamųjų dujų kiekis. Kol vienas pareigūnas tikrino dokumentus, kitas pareigūnas informavo, kad išmetamųjų dujų kiekis yra viršytas. Vėliau jis susivokė, kad automobilis buvo tik ką užvestas, pravažiavęs tik 200 metrų, todėl neįšilęs. Paklausė pareigūnų, ką daryti, kad automobilio variklis dar šaltas. Kadangi nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, vienas pareigūnų leido grįžti pasiimti dokumentus, ir tuo tarpu įšils ir variklis, po ko matavimai bus pakartoti. Tačiau kai grįžo su dokumentais, pareigūnė jau buvo pusiau baigusi pildyti protokolą ir atsisakė pakartoti matavimus. Vėliau susiradęs matavimo tvarką, sužinojo, kad pagal 7.1 p., variklis turi būti įšilęs, pagal 7.5.3, 7.5.4 p. – matuojant turi būti atliekama veiksmų seka – padidinamas-sumažinamas apsisukimų dažnis, po to matuojama su zondu. Tačiau matavimu metu jis sėdėjo keleivio pusėje, nes po eismo įvykio neatsidaro vairuotojo pusės durelės, todėl jis išlipo pro keleivio pusę, ir tokių veiksmų negalėjo atlikti. Termostato duomenų niekas nežiūrėjo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad reido metu jų funkcija buvo sustabdyti automobilį judrioje vietoje, kad būtų galima atlikti išmetamųjų dujų kiekio matavimus, tačiau paties tikrinimo duomenų nefiksavo. Jei nustatydavo pažeidimą, nurodydavo automobilį sustabdyti kelkraštyje. Neatsimena kad šiuo atveju būtų kilę klausimų dėl matuojamo automobilio įšilimo, ar kad būtų leidęs vairuotojui atsivežti dokumentus. Tarnybiniuose pranešimuose jų pavardės nurodytos todėl, kad pildomas reidalapis, kuriame nurodomi dalyvaujantys asmenys.

Liudytoja S. M. parodė, kad tarnybinio pranešimas buvo surašytas remiantis faktinėmis aplinkybėmis. Įvykio metu vyko numatytas reidas – Kretingos g. buvo matuojama ar pravažiuojančių automobilių išmetamųjų dujų kiekis neviršija normų. Dalyvavo policijos pareigūnai, Jūrinių tyrimų departamento 2 laboratorijos darbuotojai ir ji su kolega D. P.. Policijos pareigūnai sustabdydavo automobilį, Jūrinių tyrimų departamento laboratorijos darbuotojai patikrindavo išmetamųjų dujų kiekį įkišę zondą, o ji su kolega, nustačius pažeidimą, surašydavo protokolą. B. Š. protokolas buvo surašytas, nes laboratorijos tyrimo duomenimis išmetamųjų dujų kiekis buvo 1,03 proc., t.y. viršijo 0,3 proc. ribą. Visi automobiliai buvo stabdomi važiuojantys keliu ir tikrinami sustojus, kaip ir B. Š. automobilis. Kada tas automobilis pradėjo važiuoti, neklausė, o B. Š. nesakė kad automobilis buvo tik pajudėjęs. Niekas neprašė pakartoti matavimą. Kai nustatė, jog B. Š. padarė pažeidimą, norėjo jam įteikti šaukimą, tačiau jis paprašė rašyti protokolą vietoje, nes yra nevietinis. Tuo metu policijos pareigūnai jo paprašė dokumentų, tačiau jis jų neturėjo, todėl išvažiavo atsivežti, tuo metu ji pradėjo rašyti protokolą. Kai rašė paaiškinimą, B. Š. parašė, jog variklis nebuvo įšilęs. Kartoti matavimų nebuvo pagrindo, nes kol jis buvo išvažiavęs, galėjo automobilį susitvarkyti. Akivaizdžiai matėsi, jog automobilis techniškai netvarkingas – neatsidarė vairuotojo durelės, jis laipiojo pro keleivio pusę. Reido metu buvo sustabdyta apie 20 automobilių, nustatytas tik vienas pažeidėjas.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matavimai buvo atliekami pagal nustatytą matavimų tvarką – tuščia eiga. Nėra reikalavimo fiksuoti variklio temperatūros, jis turi būti tik minimaliai įšilęs variklis. Be to, aplinkos temperatūra buvo aukšta, todėl varikliai greičiau įšyla. Reidas buvo atliekamas ne prie stovėjimo aikštelės, o judrioje vietoje, kad automobiliai būtų jau pakankamai važiavę. B. Š. nepasakė, jog buvo ką tik pajudėjęs, pats išvažiavo namo atsivežti dokumentų, o grįžęs prašė pakartoti matavimus. Iš visų 25 matavimų tik vienas ženkliai viršijo normas. 7.1 p. reikalauja įjungti variklį, užgesintu varikliu automobiliams matavimų neatlieka. Jei variklis buvo užgesintas, prieš matavimą paprašo šiek tiek padidinti variklio apsukas, po to, apsukoms nusistovėjus, atliekamas matavimas. Matavimai atliekami tuščia eiga. Darbuotojai yra pasiruošę, jų kompetencija nėra pagrindo abejoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, su juo kartu pradėtas taikyti ir 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas), kurio 3 str. 1 d. nurodo, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 4 str. 2 d. nurodo, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str. 8 d., bei atsižvelgiant į tai, kad B. Š. veiksmus kvalifikuojantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 str. 1 d. numato griežtesnę administracinę atsakomybę, nei ATPK 82 str. 1 d. (ANK 307 str. 1 d., užtraukia baudą nuo 60 EUR iki 300 EUR, o ATPK 82 str. 1 d. nuo 28 EUR iki 57 EUR) B. Š. veika neperkvalifikuotina ir byla nagrinėjama taikant ATPK.

ATPK 301 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs B. Š. skunde bei Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą ir ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad B. Š. atžvilgiu priimtas 2016-08-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nors B. Š. nepripažįsta savo kaltės padarius pažeidimą, tačiau jo kaltę pagrindžia ne tik teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, bet ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD) Palangos miesto agentūros vyresniosios specialistės S. M. 2016-07-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2016-07-01 Kretingos gatvėje, Palangoje buvo vykdomas reidas kartu su Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų specialistais ir policijos pareigūnais. Reido metu buvo nustatyta, kad B. Š. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai netvarkingas viršijami teršalų išmetimo į aplinką normatyvai, išmatuotas CO kiekis 1, 03 %, kai leistina 0,3 % (b.l. 16).

Iš Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2016-08-17 pateiktos informacijos matyti, kad ja patvirtinama, jog B. Š. vairuojamo automobilio matavimai buvo atlikti dujų analizatoriumi KANE Nr.12251230, laikantis LAND 14-2015 matavimo metodinių reikalavimų. Atspausdinus matavimo rodmenis, B. Š. informavo, kad tik išvažiavo iš kiemo ir automobilio variklis nėra įšilęs. Matavimams naudojamas analizatorius nematuoja variklio įšilimo temperatūros, tad šis parametras negali būti įvertinamas prieš atliekant teršalų matavimą Remiantis LAND 14-2015 matavimo metodiniais reikalavimais, matavimas atliekamas tik vieną kartą, nepriklausomai nuo rezultatų. Prieš užpildant administracinio teisės pažeidimo protokolą B. Š. informavo pareigūnus, kad paliko namuose dokumentus ir išvažiavo jų pasiimti, užtruko apie 15 minučių ir grįžęs nesutiko su matavimo rezultatais (b. l. 17).

2016-07-25 paaiškinime B. Š. nurodė, kad nesutinka su jo vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktu išmetamųjų dujų matavimu, nes matavimas atliktas nesilaikant LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos tvarkos taisyklių (b.l. 18).

Iš 2016-07-01 išmetamųjų dujų tyrimo protokolo matyti, kad CO norma išmetamosiose dujose buvo viršyta (b.l. 21).

Iš 2016-07-18 sąskaitos-faktūros matyti, kokie remonto darbai reikalingi atlikti automobiliui „Subaru Legacy“ (b. l. 76)

Iš patikros sertifikato matyti, kad dujų analizatorius KANE Automative Nr. 122512340 atitinka teisės aktų reikalavimus, jo patikros sertifikatas patikrinimo metu galiojo (b. l. 91).

ATPK 82 str. 1 d. numato atsakomybę už transporto ir kitų judamų priemonių bei įrengimų, kurių išmetamų teršiančių medžiagų kiekis, taip pat veikimo metu keliamas triukšmas viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą.

ATPK 82 str. 1 d., yra blanketinė norma, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

B. Š. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 str. 2 d., kuri nurodo, kad gamintojai, vežėjai, importuotojai ir naudotojai privalo gaminti, importuoti ir eksploatuoti tik tokius mobilius taršos šaltinius, kurie neviršytų Aplinkos ministerijos nustatytų leistinų taršos dydžių.

Aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinį dokumento „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015“ (toliau – LAND 14–2015), 6.4 p. numato automobiliams leistinus išmetamųjų dujų sudėtyje esančius anglies monoksido (CO) kiekius. Čia numatyta, kad automobilio, kurio pirmosios registracijos data nuo 2002 m. liepos 1 d. varikliui veikiant tuščiąja eiga, esant minimaliam apsisukimų dažniui, anglies monoksido (CO) ribinė vertė, tūrio procentais negali viršyti 0,3 proc. B. Š. automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data yra 2004-10-19 (b. l. 76), todėl taikomi šie reikalavimai.

Kaip matyti iš 2016-07-01 išmetamųjų dujų tyrimo protokolo CO norma išmetamosiose dujose buvo viršyta 1 proc. (b.l. 21).

LAND 14–2015 nustato ir matavimo tvarką. Nurodoma, kad atliekant matavimus išmetamosiose dujose, automobilio variklis turi būti įšilęs, paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta (7.1 p.); automobilio dujų išmetimo sistema turi būti sandari, joje privalo būti visi gamintojo numatyti elementai (7.2. p.); matuojama varikliui veikiant tuščiąja eiga (be apkrovos), esant minimaliam variklio alkūninio veleno apsisukimų dažniui (7.3. p.).

7.5.1. dujų analizatorius paruošiamas matavimams pagal gamintojo pateiktą analizatoriaus naudojimo instrukciją;

7.5.2. paleidžiamas variklis;

7.5.3. apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15–20 sekundžių;

7.5.4. apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 sekundžių dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo;

7.5.5. nustatoma anglies monoksido (CO) kiekio vertė varikliui veikiant tuščiąja eiga ir esant minimaliam apsisukimų dažniui;

7.5.6. automobiliuose, kuriuose yra įrengta trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema su lambda (?) vertės kontrole, papildomai matuojama ir lambda vertė, kai variklis veikia be apkrovos, esant gamintojo reglamentuotam apsisukimų dažniui (tačiau ne mažesniam kaip 2000 min-1);

7.5.7. automobiliuose, kurie turi keletą išmetimo sistemos atvamzdžių, matavimai atliekami kiekviename atvamzdyje atskirai. Galutinis rezultatas yra maksimali gautoji matavimo rezultatų vertė.

Protokolo surašymo metu (b.l. 12-14) ir teismo posėdyje B. Š. nurodė, kad su matavimo rezultatais nesutinka, nes matavimas atliktas esant šaltam varikliui, nesilaikyta LAND 14–2015 7.5.3 ir 7.5.4 p. nustatytos matavimo tvarkos.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas 2016-08-17 pateikė paaiškinimą, jog B. Š. vairuojamo automobilio matavimai buvo atlikti dujų analizatoriumi KANE Nr.12251230, laikantis LAND 14-2015 matavimo metodinių reikalavimų. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja S. M., kuri dalyvavo atliekant matavimus, bei Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja A. G.. Pastaroji nurodė, kad reikalavimo fiksuoti variklio temperatūrą nėra nustatyta, o variklis turi būti tik minimaliai įšilęs, dėl to reidas buvo atliekamas ne prie stovėjimo aikštelės, bet judrioje vietoje, kad automobiliai būtų važiavę. Be to, B. Š. nepasakė, jog buvo ką tik pajudėjęs. Matavimus paprašė pakartoti tik po to, kai grįžo į reido vietą maždaug po 15 min., paėmęs iš namų dokumentus.

B. Š., nors ir tvirtino, kad automobilis nebuvo įšilęs, nes jis tik ką buvo išvažiavęs iš stovėjimo aikštelės, vis dėl to neneigė, jog automobilis buvo tikrinamas po to, kai buvo įsivažiavęs, kai sustojo, variklio neužgesino, jis veikė. Matavimo tvarkoje LAND 14-2015 nurodoma, kad variklis turi būti įšilęs (7.1 p.), tačiau nėra nurodoma kiek automobilis turi būti važiavęs, kad variklis būtų įšilęs pakankamai, nėra nurodomas ir įšilimo laipsnis, taigi, svarbu, kad automobilio variklis apskritai būtų veikęs. Tokia išvada darytina ir iš 7.5.2.-7.5.4. p., kur nurodoma, kad variklis turi būti paleistas, apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15–20 sekundžių, po to apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 sekundžių dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo. Kaip paaiškino teismo posėdyje Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja A. G., ši tvarka yra taikoma kai automobilis prieš matavimą stovėjo išjungtu varikliu. Vadinasi, pakanka, jog variklis būtų veikęs apie minutę. Be to, A. G. patvirtino, kad abejoti darbuotojų, atlikusių matavimus, kompetencija nėra pagrindo, jie yra tinkamai pasiruošę atlikti matavimus. Tokia išvada darytina ir iš to, kad iš visų reido metu patikrintų 25 automobilių, tik vieno jų CO norma išmetamosiose dujose buvo viršyta (b. l. 93). Patikra buvo atlikta teisės aktų reikalavimus atitinkančiu dujų analizatoriumi KANE Automative Nr. 122512340, turinčiu galiojančią patikrą (b. l. 91). B. Š. matavimus paprašė pakartoti tik po to, kai grįžo į patikrinimo vietą, maždaug po 15 min. Per šį laikotarpį vairuotojas galėjo pats sureguliuoti kuro padavimą ir taip pasiruošti matavimui, todėl kartoti matavimų nebuvo tikslinga, nes matavimas jau nebūtų netikėtas, o rezultatai – objektyvūs.

Taigi, byloje nėra jokių pakankamų, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų B. Š. versiją, jog reido metu matavimai buvo atliekami nesilaikant nustatytos matavimo tvarkos, bei paneigtų faktą, kad B. Š. vairuojamas automobilis 2016-07-01 apie 11.30 val. į aplinką išmetė daugiau teršalų nei leistina pagal teisės aktus. Dėl šių priežasčių teismas B. Š. argumentus vertina tik kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą ir atmeta.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais, konstatuotina, kad Institucija pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodomais motyvais bei administracinę bylą nutraukti, nėra pagrindo, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-08-23 nutarimas Nr. AM-KLAN-69624383-16 paliekamas nepakeistas, o B. Š. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 82 str. 1 d., 300 str., 302 str. 1 d., 302⁴ str. teismas

nutarė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-69624383-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Palangos miesto apylinkės teismą.