Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pžeidimo bylą pagal B. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria B. Š. skundas netenkintas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Š. 2016-07-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-07-01 11.30 val. Kretingos gatvėje, Palangoje, vairavo 2004 m. gamybos techniškai netvarkingą automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Instrumentiniais matavimais nustatyta, kad buvo viršijami teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Išmetamosiose dujose nustatytas 1,03 proc. CO kiekis, kai leistina 0,3 proc. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-03-08 įsakymu Nr. 89 patvirtinto Aplinkos apsaugos ministro normatyvinio dokumento LAND 14-2015 6.4 punktą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 82 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu B. Š. nubaustas pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį 42 Eur bauda. Dėl šio nutarimo B. Š. padavė skundą apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, jog iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. To paties įstatymo 5 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse, be kita ko, numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK (2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (3 dalis); kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (4 dalis).

B. Š. nubaustas už pažeidimą, padarytą iki 2017-01-01, ir jo veika kvalifikuota pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį. ATPK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ANK 307 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Tačiau šiuo atveju ANK 307 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, kadangi ATPK 82 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė tiek minimali, tiek maksimali nuobauda – bauda (nuo 28 Eur iki 57 Eur) – negu ANK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje (nuo 60 Eur iki 300 Eur), atitinkamai mažesnis ir nuobaudos vidurkis. Todėl B. Š. veika pagal ANK neperkvalifikuotina, apeliacinis skundas nagrinėtinas pagal ATPK, galiojusį iki 2017-01-01.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar B. Š. teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybė pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį, be kita ko, numatyta už transporto, kurių išmetamų teršiančių medžiagų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog naudotojai privalo eksploatuoti tik tokius mobilius taršos šaltinius, kurie neviršytų Aplinkos ministerijos nustatytų leistinų taršos dydžių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 buvo patvirtintas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015“ (toliau – Normatyvinis dokumentas). Šio Normatyvinio dokumento 6.4 punkte, be kita ko, nustatyta, jog išmetamųjų dujų sudėtyje esantis anglies monoksido (CO) kiekis neturi viršyti 0,3 proc. ribinės vertės (taikoma automobiliui, kurio pirmosios registracijos data nuo 2002 m. liepos 1 d).

To paties Normatyvinio dokumento 7.1 punkte numatyta, jog atliekant matavimus išmetamosiose dujose, automobilio variklis turi būti įšilęs, paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta; 7.5 punkte numatyta, jog matavimai vykdomi tokia tvarka: „<...> 7.5.2 paleidžiamas variklis; 7.5.3 apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15–20 sekundžių; 7.5.4 apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 sekundžių dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo <...>“.

B. Š. viso proceso metu teigė, jog atliekant matavimus jo automobilio išmetamosiose dujose, be kita ko, nebuvo laikomasi Normatyvinio dokumento 7.5.3 bei 7.5.4 punktuose numatytų reikalavimų. Teismas, atmesdamas šį pažeidėjo argumentą, rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2016-08-17 raštu Nr. (5.5)-A4-8365 (b. l. 17), kuriame nurodyta, kad matavimai buvo atliekami analizatoriumi KANE Nr. 122512340, laikantis LAND 14-2015 matavimo metodinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šis Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2016-08-17 raštas Nr. (5.5)-A4-8365 buvo atsakymas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-07-29 paklausimą Nr. (5)-LV4-1942 (b. l. 15). Šiame paklausime, be kita ko, buvo klausiama, ar matavimo metu buvo keičiamas variklio apsisukimų dažnis, kaip tai numatyta matavimo tvarkoje, tačiau Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2016-08-17 rašte Nr. (5.5)-A4-8365 į šį klausimą neatsakyta, abstrakčiai nurodant, kad matavimai buvo atliekami analizatoriumi KANE Nr. 122512340, laikantis LAND 14-2015 matavimo metodinių reikalavimų. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į B. Š. skundo motyvus, privalėjo šiuos neaiškumus ir abejones pašalinti, tačiau teismo posėdyje nebuvo apklaustas nė vienas pareigūnas, reido metu atlikęs matavimus (reido metu dalyvavę pareigūnai nurodyti tarnybiniame pranešime, b. l. 16).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Normatyvinio dokumento 8.1 punkte nurodyta, kad matavimo prietaisai turi būti įtraukti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir turėti galiojantį valstybinės patikros sertifikatą. Tačiau byloje nėra analizatoriaus, kuriuo buvo atliktas matavimas, patikros sertifikato, kuris leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog matavimai buvo atlikti tinkamu prietaisu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas išnagrinėjo B. Š. skundą ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Esant nustatytoms aplinkybėms, B. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.