- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-1336-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-02010-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“, J. Ž.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, J. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnėnas G. Ž..
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J.. Testamento ji nepaliko. A. J. mirė būdama našle, jos sutuoktinis A. J., su kuriuo A. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką, mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų A. J. neturėjo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad A. J. vardu VĮ Registrų centre registruotas nekilnojamasis turtas: 15/18 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,18 ha, esantis (duomenys neskelbtini), bei sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai; 2,22 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra mirusios A. J. sūnėnas, tai yra jos sesers J. Ž. sūnus. Jų giminystę patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie K. ir S. O. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusią dukterį A. (taip dokumente), bei A. A. santuokos su A. J. liudijimą. Taip pat pareiškėjas pateikė savo mamos J. O. gimimo liudijimą ir santuokos su S. Ž. liudijimą, savo gimimo liudijimą, kurie įrodo giminystės ryšius. Pareiškėjo mama ir mirusi A. J. dar turėjo brolį A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl po tetos mirties pradėjo rūpintis visu likusiu turtu, tai yra prižiūrėjo pastatus, žemės sklypus, mokėjo su namo eksploatavimu susijusius mokesčius. Dokumentais palikimo priėmimo fakto įrodyti neturi galimybės. Teismui pateikia tik duomenis apie tai, kad mokėjo mokesčius už elektrą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nors ji yra mirusios A. J. sesuo ir aukštesnės eilės įpėdinė, tačiau turinti neįgalumą ir pasirūpinti sesers turtu neturėtų sveikatos. Nurodė, kad mirusiosios turtu rūpinosi būtent jos sūnus Gintautas. Prašo tenkinti pareiškimą, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
7. Liudytojai J. J. ir L. A. patvirtino, kad po A. J. mirties likusį jos turtą tvarko ir valdo jos sūnėnas G. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. Ž. yra J. Ž. ir S. Ž. sūnus – pagal gimimo liudijimo duomenis. Iš santuokos liudijimo matyti, kad S. Ž. ir J. O. (po santuokos Ž.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš gimimo liudijimo matyti, kad J. O., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai K. O. ir S. G.. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenų matyti, kad pagal pažymą (duomenys neskelbtini) K. O. ir S. G. gimė dukra A. (pagal dokumentus), taip pat jie turėjo sūnų A. O.. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. A. (po santuokos sudarymo J.), gimusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką su A. J.. A. J. miręs (duomenys neskelbtini), A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gyventojų registro pažymos matyti, kad A. J. mirė būdama našlė, duomenų apie vaikus nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad A. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 15/18 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,18 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2009 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KR1241 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. 73/09-0142; pastatas-gyvenamasis namas, UN (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, UN (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, UN (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1989 m. vasario 28 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 330 ir 2008 m. birželio 5 d. Seniūnijos pažymėjimą Nr. 7-207; 2,22 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006 m. gegužės 2 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-4941; 0,50 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006 m. gegužės 2 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-4941. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad A. J. nebuvo sudariusi testamento, nėra duomenų, kad būtų pareiškimų dėl palikimo atsisakymo, nėra pareiškimų dėl palikimo priėmimo ne palikimo atsiradimo vietos notarų biure, taip pat neregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.
9. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po A. J. mirties būtų jos vaikai ir sutuoktinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjos sutuoktinis miręs, o vaikų ji neturėjo. Kaip nurodo pareiškėjas, jis po A. J. mirties prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nes gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Iš CK 5.11 straipsnio matyti, kad pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). Suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta J. Ž. nurodė atsiliepimu, kad ji priklausytų aukštesnės eilės, t.y. ketvirtos eilės, įpėdiniams, tačiau dėl sveikatos problemų mirusios sesers turtu pasirūpinti negalėtų. Palikėja turėjo ir brolį A. A., tačiau jis miręs. Palikėjos turtą, kaip ir nurodyta pareiškime, perėmė valdyti ir juo disponavo palikėjos sūnėnas G. Ž.. Tai patvirtina pareiškime nurodytos aplinkybės, liudytojų paaiškinimai, į bylą pateikti mokėjimai už elektrą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo G. Ž. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad jis po palikėjos A. J. mirties perėmė jos turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.
10. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
11. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
12. Pareiškėjas nurodė, kad jis po tetos A. J. mirties rūpinosi jos turtu, nes gyvena tame pačiame kaime kaip mirusi palikėja. Daugiau įpėdinių, kurie galėtų pasirūpinti mirusiosios turtu nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą įtraukti rašytiniai įrodymai, suinteresuoto asmens atsiliepimas, liudytojų parodymai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. G. Ž. po A. J. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
13. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėjas, palikėja savo vaikų neturėjo, o sutuoktinis miręs (duomenys neskelbtini), daugiau santuokų nebuvo sudariusi. Iš aptarto laikytina, kad G. Ž. kaip palikėjos sūnėnas perėmė, pradėjo turtą valdyti, juo naudotis ir prižiūrėti, kuris priklausė palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)
14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes G. Ž. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. J. mirties. Pareiškėjas G. Ž. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad G. Ž. po A. J. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.