Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. T. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu nuo 2022 m. liepos 28 d., ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o šios pareigos laiku neįvykdęs pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-609-924/2024 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie FM 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškimą. Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.

Mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2022 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, VMI prie FM nuo 2023 m. vasario mėnesio vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 1) 2023 m. vasario 6 d. priimtas nurodymas nurašyti 11 520,93 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2023 m. kovo 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 93,82 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 3) 2023 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 11 550,75 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 4) 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 103,85 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 5) 2023 m. gegužės 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 100,50 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2023 m. gegužės 2 d. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Bendrovės vadovas nuo 2022 m. liepos 28 d. buvo D. T. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM nurodymus dėl mokestinės nepriemokos iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurašymo, D. T. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

1) Bendrovė nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko;

2) VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi;

3) VĮ „Regitra“ 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra;

4) Bendrovė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės;

5) Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis buvo vykdomas išieškojimas 11 550,75 Eur sumai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. T. procesiniai dokumentai, tai yra pareiškimas su priedais ir teismo šaukimas buvo įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. T. ir pareiškėjos VMI prie FM atstovas į posėdį neatvyko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatvykimo priežastys nežinomos, gautas Pareiškėjos prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta, teismas nutarė VMI prie FM pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

D. T. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo JANĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2024 m. gruodžio 5 d. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2023 m. gruodžio 5 d., kai VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovui išnyko pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas administracinei nuobaudai skirti nėra suėjęs.

Tam, kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – ir susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Pasisakant dėl Bendrovės nemokumo momento, teismo vertinimu, būtina išanalizuoti ir įvertinti bankroto procese priimtus procesinius sprendimus, nes tai svarbu nustatant D. T. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eB2-609-924/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 27 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 11 995,50 Eur, iš jų: gyventojų pajamų mokestis – 11 171,59 Eur; delspinigiai – 823,91 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2022 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko išieškojimo veiksmus: 1) 2023 m. vasario 6 d. priimtas nurodymas nurašyti 11 520,93 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2023 m. kovo 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 93,82 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 3) 2023 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 11 550,75 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 4) 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 103,85 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 5) 2023 m. gegužės 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 100,50 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau veiksmai buvo nerezultatyvūs.

Taigi akivaizdu, jog D. T. žinodamas Bendrovės turimus įsipareigojimus, jam vadovaujant surašytus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, galėjo ir turėjo suvokti kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, t. y. kad Bendrovė iš esmės yra nemoki, bei tuo remiantis turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui įmonei ir VMI prie FM interesų pažeidimui.

Darytina išvada, jog D. T. nuo 2022 m. liepos 28 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o šios pareigos laiku neįvykdęs pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. T. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą. Nėra abejonių, kad D. T. padarė administracinį nusižengimą, todėl teismas atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, į padaryto nusižengimo pobūdį, sprendžia, jog teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės minimumas, tai yra – 1400 Eur dydžio bauda, kuri teismo vertinimu yra pakankamo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

D. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.