Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-723-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-21
Bylos Nr.
2S-723-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB ,,Piliuona“
Ieškovas
UAB ,,Chedas“
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-723-56/2010

Teisėja R. Vansevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;110.2;

121.14;121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo UAB ,,Chedas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,Piliuona“ ir dėl Vilniaus miesto 2010 m. sausio 11 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo UAB ,,Piliuona“ prašymas dėl nuostolių atsirasiančių taikant laikinąsias apsaugos priemones užtikrinimo, pagal ieškovo UAB ,,Chedas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Piliuona“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Chedas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB ,,Piliuona“ priteisti 45 081 Lt skolos, 20 000 Lt baudą (viso 65 081,00 Lt), bei 12,70 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, pavedant surasti ir aprašyti areštuotiną turtą antstoliui ir iš areštuoto turto leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Chedas“.

Nurodė, kad su atsakovu 2008 m. vasario 7 d. buvo sudaryta preliminari nepastatyto ir nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS-B38, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir ieškovui perduoti butą name Eišiškių pl. 45, Vilniuje. Atsakovui buvo sumokėta 15 procentų preliminarios buto kainos, 45 081 Lt (sutarties 5.1 p.). Pagrindinių namo darbų pabaiga sutartyje nurodyta 2008 m. gruodžio 31 d., o pagrindinės sutarties sudarymo terminas nenumatytas. Atsakovas 2008 m. gruodžio 30 d. ieškovui atsiuntė pranešimą Nr. 081230-51 kuriuo pranešė apie pagrindinių statybos darbų pabaigą. Ieškovas nuvykęs apžiūrėti buto pamatė, kad darbai iš tikrųjų baigti nebuvo, o ieškovo atstovas paaiškino, kad darbai bus baigti vėliau ir pranešimas buvo siųstas formaliai. Ieškovas 2009 m. gegužės 14 d. gavo atsakovo pranešimą dėl tinkamo įsipareigojimų vykdymo ir pagrindinės sutarties pasirašymo, kuriame ieškovui buvo priekaištaujama dėl nevykdomos preliminarios sutarties. Ieškovas buvo įspėtas, kad nepasirašius statybos darbų atlikimo akto, preliminari sutartis 2009 m. gegužės 25 d. bus nutraukta. Nuvykęs apžiūrėti buto, ieškovas pamatė, kad butas neatitiko tarp šalių suderinto buto išplanavimo, o kitas butas pastatytas nebuvo, todėl atsakovui neįvykdžius preliminarios sutarties sąlygų 2009 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pareikalavo iš atsakovo, gražinti sumokėtą avansą ir sumokėti netesybas. Atsakovas gražinti pinigų nesutiko bei nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, vengimo pasirašyti buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl avansas liko pas atsakovą (sutarties 9.2.3 p. ir 9.4 p.). Kadangi atsakovas elgėsi nesąžiningai, nepastatė buto pagal šalių suderintą išplanavimą ir negražino avanso, prašė teismo priteisti 45 081 Lt sumokėto avanso, remiantis preliminarios sutarties 9.2.4 punkto sąlyga, priteisti 20 000 Lt baudą bei 12,70 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas kategoriškai atsisakius gražinti avansą, teikus klaidingus paaiškinimus bei įvertinus, kad skolos suma didelė, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymnas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Areštuotas atsakovui UAB „Piliuona“, nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, uždrausta disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuotos pinigines lėšas ir turtines teises. Iš areštuoto turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių leista atsiskaityti su ieškovu. Bendra areštuoto atsakovo turto vertės ir piniginių lėšų suma turėjo atitikti 65081,00 Lt ieškinio kainą. Turtą surasti ir aprašyti pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui, teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, atsakovas gera valia prievolės nevykdė, prievolės įvykdymo terminas suėjęs (CPK 144 str.), todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuotinos piniginės lėšos ir turtinės teisės. Leidžiant iš areštuoto turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių atsiskaityti tik su ieškovu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėtas apie tai nepranešant atsakovui. Kadangi šios nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą buvo pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris įpareigotas nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str., CPK 148 str. 4d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas UAB ,,Piliuona“ atskiruoju skundu prašo pirmos instancijos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti; priimti pateiktus naujus įrodymus, kaip turinčius svarbią reikšmę sprendžiant bylą bei patvirtinančius atsakovo finansinę padėtį.

Nurodo, kad teismo priimta nutartis nemotyvuota, joje remiamasi tik vienu argumentu, atsakovo vengimu atsiskaityti su ieškovu, tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių mąstas, įvykdymo tvarka ir būdas, nenurodami teisės aktai kuriais rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą nutartį bei nenurodoma, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 148 str. 4 d. 3 p.; 291 str.). Pirmos instancijos teismas taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones turėjo įsitikinti ar yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, tačiau teismas tokios pareigos neįvykdė. Ieškovas pateikdamas ieškinį nuslėpė esminius įrodymus bei aplinkybes, bei nenurodė, kad preliminari sutartis buvo atsakovo vienašališkai nutraukta nuo 2009 m. gegužės 25 d. dėl ieškovo kaltės ir reikalavimo teisės ieškovas neturi, todėl abstrakti teismo nuoroda į atsakovo vengimą atsiskaityti su ieškovu nepagrįsta. Atsakovas didelė, veikianti įmonė, dalyvaujanti vykdant ir administruojant nekilnojamojo turto investicinius projektus. Atsakovo balanse už 2009 metų III ketvirtį nurodyto turto bendra balansinė vertė 20 209 832 Lt, ilgalaikio turto vertė 3 546 995 Lt, o trumpalaikis turtas 16 662 837 Lt. Atsakovui priklausačio turto bendra vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ nustatytą vertę sudaro 36 399 418,00 Lt, nuosavybės teise valdomos komercinės patalpos sudaro 1 948,77 kv. m. iš patalpų nuomos gaunamos apie 900 000 Lt dydžio pajamos per metus. Be to, atsakovas valdo 8 923 kv.m. gyvenamosios paskirties plotą nekilnojamojo turto projekte ,,Burbiškių kalva“, todėl pagrindo abejoti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu nebuvo, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui teismas pažeidė teisingumo ir pusiausvyros principus ir nesant realios grėsmės apribojo atsakovo teises. Teismas netinkamai įvertino skolos dydžio sumą, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos esan didesnei nei 100 000 Lt sumai (ApT 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-676/2007; ApT 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651/2007), tuo tarpu atsakovo skolos dydis sudaro 65 081,00 Lt sumą, todėl teismas neturėjo pagrindo nurodytos sumos pripažinti didele. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimą, nepranešė atsakovui, nes įstatymas leidžia nepranešti tik esant realiai grėsmei, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kuriuos šiuo atveju nebuvo.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Chedas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Nurodo, kad atsakovo argumentai prieštaringi, vienoje skundo dalyje nurodoma, kad teismas priėmė neargumentuotą nutartį, kitoje dalyje nurodoma, kad teismas rėmėsi vieninteliu argumentu, atsakovo vengimu atsiskaityti. Teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas turtinis reikalavimas, atsakovo vengimas vykdyti prievolę bei prievolė įvykdymo termino pasibaigimas, todėl teismo išvados pagrįstos ir padaryta išvada, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, teisinga. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas neįvertino realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškinyje nurodomos priežastys ir pateikiami įrodymai dėl atsakovo nepagrįsto vengimo atsiskaityti. Aplinkybė, kad atsakovas nepripažįsta ieškinio, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra gera, nes pateikti įrodymai apie jo finansinę būklę, parengti paties atsakovo, todėl negali būti pripažinti atitinkančiais realią padėtį. Be to, atsakovas nenurodė, kad beveik visas jo turtas yra įkeistas, nepateikia duomenų apie turto suvaržymus, jo atžvilgiu teismuose pradėtas bylas. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik ginčo sumai viršijant 100 000 Lt, nes tokios nuostatos teismų praktikoje nėra suformuota.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Piliuona“ teismui pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtiktinimo ir prašė įpareigoti ieškovą UAB ,,Chedas“ įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 25 000 Lt sumą skirtą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-27392-734/2009.

Nurodė, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą - negyvenamąsias patalpas-4 sandėliukus, dėl to atsakovas negali įvykdyti įsipareigojimų klientams pagal preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis už kurias jau gavo avansinius mokėjimus ir sudaryti pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių. Parduodamas turtas, sandėliukai yra pastatytame gyvenamajame name, todėl atsakovas negalėdamas jų parduoti dabartiniams pirkėjams, vėliau pirkėjų neras, todėl sudarytų preliminariųjų sutarčių neėvykdymas dėl uždėto arešto atsakovui sukels nuostolius. Atsižvelgiant į preliminarių sutarčių pirkėjo ir pardavėjo susitartas sąlygas, atsakovas galėjo patirti 25 000 Lt dydžio nuostolius.

IV. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas. Ieškovas UAB „Chedas“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigotas įnešti į teismo depozitinę sąskaitą Nr. 827044060000294860, 25000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Ieškovas įspėtas, kad neįvykdžius teismo nutarties, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Teismas pažymėjo, kad antstolis vykdydamas teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovui priklausantį turtą, keturias negyvenamąsias patalpas-sandėliukus, esančius gyvenamajame name Eišiškių pl.43, Vilniuje bei transporto priemonę Mersedes Benz S300, bendrai aprašytų daiktų vertei 65100 Lt. Atsakovui pateikus rašytinius įrodymus bei skaičiavimus apie ketinamas sudaryti sutartis ir jų kainą su minėtų patalpų pirkėjais, kurių bendra vertė 25 200 Lt, teismas pripažino atsakovo reikalavimą pagrįstu, bei konstatavo, kad atsakovui gali kilti nuostoliai dėl turtui uždėto arešto, todėl, siekiant ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui ir kad šios laikinosios apsaugos priemonės nebūtų nepagrįstos ir užtikrintų taip pat ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą, teismas padarė išvadą, jog tikslinga įpareigoti ieškovą per 10 d. nuo nutarties įsiteisėjimo, įnešti į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo paskaičiuotų galimų nuostolių sumą.

V. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas UAB ,,Chedas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atmesti.

Nurodo, kad prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo turi būti įrodytas, tačiau atsakovas įrodymų apie galimą nuostolių atsiradimą ir jų dydį, nepateikė. Nepagrįsta teismo išvadą, kad atsakovas įsipareigojo parduoti turto už 25 200 Lt ir negalėdamas areštuoto turto parduoti pažeis sutartinius įsipareigojimus kas sukels jo nuostolius. Sudarydamas 2009 m. gruodžio 27 d. (Nr. 6), 2009 rugsėjo 1 d. (09/09/01), 2009 m. lapkričio 12 d. (Nr. 2) preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nurodytas turtas, antstolio 2009 m. gruodžio 28 d. aprašu buvo aprašytas, atsakovas įsipareigojo parduoti turto už 19 001 Lt, o ne už 25 200 Lt. Kitos atsakovo pateiktos teismui 2009 m. lapkričio 17 d. preliminari sutartys Nr. 4 ir 2009 m. gruodžio 2 d. preliminari sutartis Nr. 5 dėl nekilnojamojo turto objektų pardavimo, neįtrauktos į antstolio 2009 m. gruodžio 28 d. apyrašą, todėl jose nurodytos sankcijos už sutarties nevykdymą, atitinkamai 10 000 Lt ir 15 000 Lt neturi reikšmės nagrinėjamu atveju. Be to, preliminariose sutartyse, kuriose nurodytas areštuotas turtas nenurodyti pagrindinių sutarčių sudarymo terminai. Tik 2009 m. rugsėjo 1 dienos sutartyje nustatytas pagindinės sutarties sudarymo terminas, per 10 dienų nuo pardavėjo (atsakovo) pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Sudarytose sutartyse atsakovas nesulygo dėl nuostolių ar baudos sumokėjimo nevykdant sandorio. Taip pat nepateikti įrodymai, kad asmenų ketinančių įsigyti nekilnojamojo turto objektus ketinimai rimti, nepateikti įrodymai, kad nuostoliai galėtų sudaryti 25 000 Lt. Atsakovas turėjo teisę laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimui, pateikti ieškovui kitą turtą, kuris nebūtų areštuotas, tačiau oficialaus pasiūlymo nepakeitė. Ieškovo turimo turto balansinė vertė 1 206 296,00 Lt, todėl ieškovas būtų pajėgus atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, tačiau šiuo metu stokoja apyvartinių lėšų, bei dėl įsipareigojimų lizingo bendrovėms patiria dideles išlaidas (2010 kovo mėnesiui 23 500 Lt). Įmokėjęs į teismo sąskaitą 25 000 Lt ieškovas susidurtų su mokumo problema ir dėl to patirtų papildomų nuostolių bei išlaidų, todėl 25 000 Lt sumos į teismo sąskaitą įmokėti negali.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Piliuona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog nebuvo pateikti įrodymai, dėl galimų nuostolių, nes teismui pateiktos preliminarosios pirkimo-pardavimo sutartys įrodo, kad yra ruošiamasi sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir pagal sutartis Nr. 2 ir Nr. 6, kurių bendra vertė 18 000 Lt, atsakovas yra gavęs 3000 Lt, todėl jų nepardavus atsirastų tiesioginiai atsakovo nuostoliai, nes nekilnojamojo turto objektai turi būti perduoti savininkams iki 2010-01-31. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog preliminariose sutartyse nenurodyti jų įvykdymo terminai, nes antstoliui areštavus ketinamus parduoti nekilnojamojo turto objektus, Nekilnojamojo turto registras neišduoda nekilnojamojo turto perleidimui būtinų pažymų. Norėdamas paneigti ieškovo argumentą, jog asmenų ketinančių įsigyti areštuotą turtą ketinimai yra rimti, atsakovas pateikia teismui raštą apie su pirkėjais vykdomas derybas dėl pagrindinių sutarčių sudarymo terminų nukėlimo. Be to, atsakovo nuostoliai gali kilti ir iš 2009 m. rugsėjo 1 d. preliminariosios sutarties Nr. 09/09/10, pagal kurią klientai teisinės registracijos atlikimui įmokėjo 2 000 Lt, tačiau areštavus turtą pagal nurodytą sutartį atsakovas neteko galimybės jos įvykdyti, o klientas įgijo teisę reikalauti gražinti jo įmokėtus pinigus, todėl atsakovo reikalavimas yra pagrįstas ir naikinti teismo priimtos nutarties nėra pagrindo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimtos nutartys yra teisėtos bei pagrįstos ir naikinti jų atskiruosiuose skunduose nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties taikyti atsakovui UAB ,,Piliuona“ laikinąsias apsaugos priemones.

Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Chedas“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Piliuona“ dėl avanso gražinimo 45 081 Lt skolos, 20 000 Lt baudą (viso 65 081,00 Lt), bei 12,70 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovas gavęs avansą ir sudaręs preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, jos sąlygų neįvykdė, neperdavė ieškovui sutartimi Nr. PS-B38 sulygto buto.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, rėmėsi tik vienu argumentu, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu bei nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant sumai ne mažesnei nei 100 000 Lt.

Su tokiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš pirmos instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino ne tik atsakovo vengimą atsiskaityti, tačiau įvertino ir ieškovo reikalavimą, priteisti 65081,00 Lt pinigų sumą, t.y piniginį reikalavimą. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Didelė pinigų suma yra vertinamoji kategorija, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, juridiniam asmeniui, klausimą, ypatingai būtina atsižvelgti į atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą, juridinio asmens įstatinį kapitalą, jei jis yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą, jo gaunamas pajamas. Tuo atveju kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal turimo turto vertę, jo gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui grėsmę, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

Atsakovas į bylą pateikė 20009 metų III ketvirčio balansą, kuriame nurodoma, kad turto bendra balansinė vertė 20 209 832 Lt, ilgalaikio turto vertė 3 546 995 Lt, o trumpalaikis turtas 16 662 837 Lt. Atsakovui priklausačio turto bendra vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ nustatytą vertę sudaro 36 399 418,00 Lt. Pateikė pelno (nuostolio) ataskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad iš nuomos gaunamos apie 900 000 Lt dydžio pajamos per metus, nurodė, kad valdo 8 923 kv.m. gyvenamosios paskirties plotą nekilnojamojo turto projekte ,,Burbiškių kalva“.

Iš atsakovo į bylą pateiktos pelno (nuostolio) ataskaitos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovo finansinė ir investicinė veikla ( -392571), įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) (-285726), grynas pelnas (-366785), tuo tarpu įmonės pelnas 2007 metais siekė 122 811 Lt, vadinasi atsakovo finanasinė būklė per metus pablogėjo, kadangi pelno nuostolio ataskaitos duomenys rodo pelno mažėjimą ir nuostolius, kas tikrai gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo vykdymą. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie valdomo turto būklę, jo suvaržymus, todėl apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti ar teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas, ar net taps neįmanomas, jei laikinosios apsaugos priemonės taikomos nebus. Kaip minėta anksčiau, laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kurią teismas taiko ieškinio reikalavimų užtikrinimui ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kuriuos įvertins išsprendęs ginčą ir primdamas galutinį sprendimą byloje.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs atsakovui nes jokio pavojaus, kad turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip paslėptas nebuvo. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 328 straipsniu iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip seka iš atskirąjame skunde (b.l. 119-123) atsakovo pateikto prašymo priimti naujus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį (CPK 314), teisui priimant skundžiamą nutartį nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl klausimas pagrįstai spręstas, nepranešus atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priimdamas 2009 m. gruodžio 8 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į jų paskirtį civiliniame procese, tinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nutarties naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties kuria patenkintas atsakovo UAB ,,Piliuona“ prašymas galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimui ir iš ieškovo pareikalauta į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 25000 Lt.

Atsakovas UAB ,,Piliuona“ pateikė teismui prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir prašė teismo įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 25 000 Lt galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimui. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus patenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą pinigų sumą.

Civilinio procso kodekso 147 straipsnyje įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę atsakovui pareikšti prašymą dėl nuostolių galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsugos priemones užtikrinimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas, kai yra neaiški jo turtinė padėtis ir nesuteikus jam teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. Užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą ieškovas gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas į bylą pateikė 2009 m. gruodžio 27 d. (Nr. 6), 2009 rugsėjo 1 d. (09/09/01), 2009 m. lapkričio 12 d. (Nr. 2) preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, kurios aprašytas antstolio 2009 m. gruodžio 28 dienos turto aprašu bei nurodė, kad dėl nurodytų sutarčių neįvykdymo atsakovas patirs 25 200 Lt nuostolius.

Atskirajame skunde, ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo į bylą pateiktas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose areštuoto turto vertė ne 25 200 Lt, o 19001 Lt.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str., 145 str.) ir areštuoti atsakovo turto 65 081 Lt sumai, tuo tarpu atsakovas turėdamas teisę reikalauti galimų nuostolių užtikrinimo 65 081 Lt sumai, pagrįsdamas savo argumentus rašytiniais įrodymais (CPK 177 str., 178 str.) pareikalavo tik tos dalies reikalavimų užtikrinimo, dėl kurių sudarytos preliminarios sutartys ir kurių neįvykdymas gali sukelti atsakovui nuostolius, nors užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pareikalaudamas ieškovo sumokėti 25 000 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas reglamentuojančias reikalavimus dėl galimų nuostolių užtiktinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones bei nepažeidė įstatyme nustatytų teisingumo kriterijų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos teismo nutarties teisėjų kolegija neturi.

Kiti atskirojo skundo argumentai nereikšmingi ir neįtakoja teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Nurodytais argumentais atskirieji skundai atmestini.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo UAB ,,Chedas“ ir atsakovo UAB ,,Piliuona“ valstybės naudai priteistina po 3,73 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,Piliuona“ ir 2010 m. sausio 11 d. nutartį dėl galimų nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones užtikrinimo, pagal atsakovo UAB ,,Piliuona“ prašymą, palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Chedas“ juridinio asmens kodas 224250270 ir atsakovo UAB ,,Piliuona“ juridinio asmens kodas 122652732, valstybės naudai po 3,73 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė