Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-651/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-04
Bylos Nr.
2-651/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
Skolininkas
V. R.
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Telšių melioracija“
Ieškovas
"Telšių melioracija" Vilijos Ramonienės ūkis
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-651/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. R. ūkio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-432-71/2007 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Telšių melioracija“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. R. ūkiui dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Telšių melioracija“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko V. R. ūkio: a) 241 129,84 Lt skolos; b) 81 611,82 Lt delspinigių; c) 7 622,49 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą. Kreditorius nurodė, kad skola yra didelė, skolininkas įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką, jis gali paslėpti savo turtą, todėl teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - areštavo skolininkui V. R. ūkiui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis už 332 190,06 Lt dydžio sumą.

Nutartyje nurodyta, kad siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymo galimybę, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą, todėl nutartį priėmė nepranešęs skolininkui. Teismas nurodė, jog kreditorius prašo priteisti iš skolininko V. R. ūkio 241 129,84 Lt skolos, 81 611,82 Lt delspinigių, 7 622,49 Lt palūkanų, 1 825,91 Lt žyminio mokesčio, todėl areštuotino turto suma negali viršyti 332 190,06 Lt.

Šalies argumentai

Skolininko V. R. ūkio atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui nepanaikinus skundžiamos nutarties, prašo įpareigoti kreditorių į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 Lt skolininko nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skolininko atstovas skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu ir laikinąsias apsaugos priemones parinkti taip, kad skolininkas nepatirtų nuostolių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje netikslingas.

2. Teismas, siųsdamas nutarties nuorašą tik hipotekos įstaigai ir kreditoriui, nepagrįstai siekė apriboti skolininko teisę apskųsti nutartį.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų V. R. ūkio savininkei V. R. taikymu. Siekiant užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, turi būti taikytas skolininko nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas.

4. Areštavus skolininko turtą, pinigines lėšas bei turtines teises bus sustabdyta skolininko veikla. Jis praras galimybę atsiskaityti už produktus ir paslaugas: elektrą, kurą, ryšio paslaugas ir pan., todėl gali būti taikytos ne tik piniginės sankcijos, bet ir nutrauktas šių paslaugų teikimas. Areštavus skolininko turtą, jis patirs didelius nuostolius, todėl teismas turi pareikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuris turėtų būti 500 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Telšių melioracija“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu skolininkui paliekama galimybė valdyti bei naudotis turimu turtu ir gauti pajamas. Reikalavimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes skola didelė, skolininkas ilgą laiką nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

2. Skolininkas nenurodė nei vienos ūkio veiklos srities, kurioje galėtų atsirasti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat kokio dydžio nuostoliai galėtų būti. Taikius skolininko prašomą nuostolių atlyginimo užtikrinimą, šalys atsidurtų nelygioje padėtyje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (žr. „Teismų praktika” Nr.17, psl. 217-223) nurodyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo (procesinio) sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo objektas yra tik Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto nurodytų argumentų, nesusijusių su minėta nutartimi.

Iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad kreditorius UAB „Telšių melioracija“ pareiškė reikalavimą dėl 241 129,84 Lt skolos, 81 611,82 Lt delspinigių bei 7 622,49 Lt palūkanų priteisimo iš skolininko V. R. ūkio (b.l. 1-2). Teisėjų kolegijos manymu, reiškiamų piniginių reikalavimų suma yra pakankamai didelė. Teisminėje praktikoje aplinkybė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės piniginės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006 ir kt.). Reikalavimų apimtis objektyviai gali padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą bei į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati, o tai garantuotų teismo (procesinio) sprendimo įvykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, nesutinka su apelianto argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje netikslingas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais skolininkui (atsakovui) nustatomais ribojimais ir visais atvejais sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai nedaro teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta, nes jų taikymu siekiama užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

Apeliantas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininkas patirs nuostolius, todėl siekiant užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, turi būti taikytas skolininko nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo (skolininko) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas ir vertinamas klausimas dėl skolininko nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti skolininko atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolininko nuostoliais, galinčiais atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 147, 302, 320, 338 str.). Teisėjų kolegija išaiškina apeliantui, kad esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jis gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Teismui atsisakius taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir teismo (procesiniu) sprendimu atmetus kreditoriaus reikalavimus, apeliantas turėtų pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu kreditoriui dėl nuostolių atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.). Be to, apeliantas turi teisę motyvuotai prašyti pirmosios instancijos teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba vietoje piniginių lėšų arešto nurodyti materialųjį turtą, kuris gali būti areštuojamas, arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimo raštą bei prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146, 150 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėGintaras Pečiulis