Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos atstovei pagal įstatymą D. A. (nuotoliniu būdu), pareiškėjos atstovei advokatei G. M. (nuotoliniu būdu),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š., atstovaujamos globėjos D. A., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo N. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos globėja D. A. ir advokatė G. M. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos globėja papildomai paaiškino, kad V. Š. yra jos ir suinteresuoto asmens N. Š. sesuo, jų mama yra ta pati, tačiau tėvai skirtingi. Mirus mamai, ji pradėjo globoti seserį. Kadangi po mamos mirties liko nesutvarkyti V. Š. neveiksnumo dokumentai, ji ėmėsi šiuos dokumentus tvarkyti, tam reikėjo laiko. Iš pradžių buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, tvarkomi kiti dokumentai, todėl visa tai lėmė, kad terminas buvo praleistas. Visas turtas mamos testamentu buvo paliktas broliui N. Š., kitų įpėdinių nėra. Brolis neprieštarauja, kad pareiškėjai tektų dalis mamos turto. Siekdami išspręsti šį klausimą, jie visi trys, t. y. ji, sesuo ir brolis, buvo nuėję į notarų biurą, tačiau ten buvo paaiškinta, jog yra reikalinga atlikti veiksmus, kuriuos ji dabar atlieka. Kol mama buvo gyva, V. Š. gyveno su ja, kartais ją prižiūrėdavo ir ji pati. Savo turto ir pajamų pareiškėja neturi.

Suinteresuotas asmuo N. Š. įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teisme 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu gautas N. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo N. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. Š. yra J. Š. dukra. Nustatyta, kad J. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, mirusiosios J. Š. palikimą pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarytą testamentą 2019 m. birželio 6 d. priėmė suinteresuotas asmuo N. Š. Pareiškėjos globėja 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimu kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą su pranešimu, kuriuo informavo, jog V. Š. yra neįgali nuo gimimo, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį, taip pat nurodė, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra pradėtas procesas dėl V. Š. pripažinimo neveiksnia ir dėl to prašė sustabdyti paveldėjimo pagal testamentą procedūrą. Iš bylos duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia visų turtinių santykių srityse, nekilnojamojo turto neturi, palikimo atsiradimo metu jos gaunamas pajamas sudarė tik valstybės mokamos socialinės išmokos. Pareiškime teigiama, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo išlaikoma mamos. Teismo posėdžio metu pareiškėjos globėja patvirtino, kad jokio turto pareiškėja neturi. Vadinasi, būdama J. Š. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat pretenduodama į privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu, pareiškėja yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl CK 5.50 straipsnyje nustatyto palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu atveju šį klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos J. Š. palikimo atsiradimo diena laikoma (duomenys neskelbtini), todėl terminas palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja V. Š. yra neįgali. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse, įskaitant ir paveldėjimo teisinius santykius (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), jos globėja paskirta jos sesuo D. A. Šiame teismo sprendime, be kita ko, nurodoma, kad V. Š. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl to ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas, įskaitant ir tas, kurios yra susijusios su paveldėjimo teisiniais santykiais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. sveikatos būklės, pati pareiškėja negalėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo ar privalomosios palikimo dalies priėmimo.

Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja nebuvo pripažinta neveiksnia, globėjas jai nebuvo paskirtas, todėl pareiškėja neturėjo galimybės savo teisių realizuoti per kitą asmenį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos sesuo D. A. 2019 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu dėl V. Š. pripažinimo neveiksnia. Teismo sprendimas dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia ir globėjos jai paskyrimo priimtas 2020 m. gegužės 13 d., įsiteisėjo – 2020 m. birželio 13 d. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. spalio mėnesį pareiškėjos globėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuri pareiškėjai buvo suteikta 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme gautas 2020 m. gruodžio 21 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjos globėja D. A. paaiškino, jog 2020 m. vasarą dėl savo darbo pobūdžio fiziškai neturėjo galimybių spręsti šio klausimo, tačiau tvirtino, jog visą laikotarpį buvo atliekami veiksmai tvarkant pareiškėjos dokumentus, šie klausimai taip pat buvo derinami su užsienyje gyvenančiu broliu, jam grįžus, jie visi kartu buvo nuvykę pas notarę ir bandė išspręsti šį klausimą. Nors nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėję jau beveik dveji metai, tačiau šiuo laikotarpiu buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, globėjo jai paskyrimo, buvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjos teisės nebuvo realizuojamos dėl nepateisinamo delsimo ar atsainaus požiūrio į savo subjektinių teisių įgyvendinimą.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos globėjos teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, jų pagrindu byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju palikimą priėmęs suinteresuotas asmuo N. Š. 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu informavo teismą, kad su pareiškimu sutinka. Teismo posėdyje jis nedalyvavo, prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo teismui neteikė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju galėtų pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Esant nurodytoms aplinkybės, pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos mamos J. Š. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl teismo leidimo neveiksnios pareiškėjos vardu priimti palikimą ir (ar) privalomąją palikimo dalį išdavimo, nebuvo įrodinėjamos šiam klausimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl šis klausimas nespręstinas. Išaiškintina, kad pareiškėjai (jos globėjai) nusprendus realizuoti pareiškėjos teisę į palikimą ir (ar) privalomąją palikimo dalį, ji turi kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo šiems veiksmams atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos D. A., praleistą terminą priimti J. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.