Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria panaikinta teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1096-368/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų eilių panaikinimo (byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Automagija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šančių autoservisas“ ir Ko).

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TOMADAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę konkurso „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste“ (toliau – ir konkursas) 1, 2, 3, 5 pirkimo dalyse ir įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka, nustatyti naują konkurso laimėtoją.

Ieškovas UAB „TOMADAS“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę to paties konkurso 4 pirkimo dalyje, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su konkurso 4 pirkimo dalies laimėtoju UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1096-368/2014 pagal ieškovo UAB „TOMADAS“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų eilės 1, 2, 3, 5 pirkimo dalyse panaikinimo ir civilinę bylą Nr. 2-1128-440/2014 pagal ieškovo UAB „TOMADAS“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę 4 pirkimo dalyje panaikinimo sujungė į vieną bylą, kurios Nr. 2-1096-368/2014.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi išspręsdamas keletą procesinių klausimų, taip pat patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su konkurso „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste“ 4 dalies (Raseinių rajonas) laimėtoju UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti jos dalį, kuria nuspręsta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskiruoju skundu atsakovas prašė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino to paties teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovui iki teismo sprendimo civilinėje byloje įteisėjimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su konkurso „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste“ 4 dalies (Raseinių rajonas) laimėtoju UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.

Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį (ginčas kilęs dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymo), atsakovo atskirojo skundo turinį ir kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį gautą medžiagą, iš kurios matyti, jog ieškovas šiuo metu analogiškas perkamoms paslaugas teikia netgi pigiau nei pasiūlė ginčo konkursą laimėjęs tiekėjas, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl panaikino savo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas UAB „TOMADAS“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste“ 4 dalies (Raseinių rajonas) laimėtoju UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko.

Teismas klaidingai ir nepagrįstai nustatė, kad konkurso būdu perkamas analogiškas paslaugas ieškovas teikia atsakovui pigiau nei pasiūlė pirkimo 4 dalies laimėtojas. Ieškovas pagal su atsakovu sudarytą analogiškų paslaugų teikimo sutartį paslaugas teikia pagal skirtingą kainos sudedamosios dalies skaičiuoklę. Be to, atsakovas ankstesniu viešuoju pirkimu pirko tik transporto priemonės 1 km transportavimo įkainį bei (atitinkamai) vienos paros transporto priemonės saugojimo paslaugos įkainį. Ginčo konkurso atveju viena iš sudedamųjų dalių yra perkamas transporto priemonės transportavimo paslaugos (kaip tokios) įkainis, t. y. kaip vienas vienetas, nepriklausomai nuo pravažiuojamų kilometrų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų viešojo intereso apsaugą.

Apelianto UAB „TOMADAS“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2014 m. lapkričio 14 d.

UAB „TOMADAS“ 2014 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties papildymo, kuriame prašo tenkinti UAB „TOMADAS“ atskirąjį skundą, taip pat taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui vykdyti sudarytą viešojo pirkimo sutartį su pirkimo 4 dalies (Raseinių rajonas) laimėtoju UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko. Pareiškime apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui dar neišsiuntus civilinės bylos medžiagos į apeliacinės instancijos teismą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad dar galiojant teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovas sudarė viešojo pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria šis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu, panaikino savo 2014 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (uždrausta atsakovui iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo konkurso 4 dalies laimėtoju UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko), ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar egzistuoja ieškovui palankaus sprendimo priėmimo tikimybė. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. CPK 423⁷ straipsnyje nustatytos specialiosios taisyklės, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2014).

Iš esančių duomenų matyti, kad ši civilinė byla dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „TOMADAS“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra išnagrinėta. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė (V t., b. l. 180-186). Tokia dabartiniu metu esanti aplinkybė pagal pirmiau šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką yra vienas iš kriterijų konstatuojant, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ieškovui tikėtinai palankaus galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai leidžia daryti išvadą, kad nėra realios grėsmės ieškinio reikalavimų įvykdymui. Taigi nesant prielaidų konstatuoti išankstinę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, įtvirtintą CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismui sprendimu nustačius, kad ieškovo UAB „TOMADAS“ ieškinys yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Be to, pažymėtina, kad CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė, kaip tiekėjo interesų gynimo priemonė, gali būti taikoma tuo atveju, jei viešojo pirkimo sutartis dar nėra sudaryta. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikti duomenys, kad atsakovas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2014 m. lapkričio 13 d. pasirašė sutartį dėl „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste“ 4 dalies (Raseinių rajonas) (VI t., b. l. 40). Pirkimui pasibaigus pirkimo sutarties sudarymu, išnyksta teisinis pagrindas taikyti įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje . Nr. 2-1937/2014, 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-868/2013). Ši byloje nustatyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, apeliantas po atskirojo skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui ir jo priėmimo, pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties papildymo (pareiškimas pateiktas po to, kai terminas atskirajam skundui paduoti buvo pasibaigęs (V t., b. l. 15, VI t., b. l. 37)). Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 302, 312, 322, 338 straipsniai). Nežiūrint to, kad apeliantas pareiškimą įvardijo kaip atskirojo skundo papildymą (kuomet skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs), tačiau iš pareiškimo turinio matyti, jog apeliantas juo ne tik pildo atskirąjį skundą, bet ir prašo taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodytos CPK nuostatos draudžia pildyti atskirąjį skundą pasibaigus jo padavimui terminui, taip pat skunde kelti naujus reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo ir teisėtumo nesprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptarinėja pareiškime dėl atskirojo skundo papildymo išdėstytų argumentų ir nesprendžia dėl prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.