- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- eI3-1789-931/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00477-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. A. pateikė teismui skundą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. DP-146 „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. nušalinimo“; 2) įpareigoti atsakovę, nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalinta nuo pareigų, taip pat delspinigius, kurį dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras; 3) priteisti iš atsakovės neturtinę žalą, kurią simboliškai vertina 1 Eur.
Nurodo, kad pareiškėja užima Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigas, yra valstybės tarnautoja. Seniūnas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui. Pareiškėjos tiesioginis vadovas – Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir Administracijos direktorius), metų pradžioje pareiškėjos kompetencijas įvertino aukščiausiais galimais balais (5) ir netgi aukštesniais, negu reikalaujama seniūno pareigybei užimti; jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją taip pat įvertino maksimaliais balais (po 3), tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir padidino pareiškėjai darbo užmokestį.
Pareiškėja buvo pakviesta pas Administracijos direktorių ir jo pavaduotoją. Susitikimo metu jai leista suprasti, kad ji turi išeiti iš (duomenys neskelbtini) seniūno pareigų Plungės rajono savivaldybės mero A. K. (toliau – ir meras) pageidavimu. Pareiškėjai savo noru iš pareigų nepasitraukus, meras žodžiu nurodė pasitraukti pareiškėjai iš Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigų ir apie tai informuoti iki 2024 m. balandžio 12 d. Meras pasakė neturintis priekaištų dėl tarnybinių pareigų vykdymo, tačiau nurodė trauktis iš pareigų „dėl kitų priežasčių“. Manytina, kad tos priežastys yra politinės.
Meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, tačiau neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos seniūnų priėmimo į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, atleidimo iš pareigų ar pan. Pagal atsakymą merui, Administracijos direktorius pradėjo tyrimą dėl savo pavaduotojos galimai vykdyto psichologinio smurto pareiškėjos atžvilgiu.
Pareiškėja kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl patirto psichologinio smurto darbe. 2024-04-24 Valstybinė darbo inspekcija informavo pradėjusi tyrimą pagal Pareiškėjos skundą.
Atitinkamus veiksmus savo kompetencijos ribose pradėjo Lietuvos generalinė prokuratūra, kuri disponavo įtarimais, jog po pareiškėjos nesutikimo su mero nurodymu trauktis iš pareigų, neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu gali pradėti vykdyti politine priklausomybe su meru susieti Plungės rajono savivaldybės administracijos vadovai. 2024 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimu Nr. BV-56 pareiškėja pripažinta pranešėja dėl Plungės rajono savivaldybėje galimai vykdomų pažeidimų.
Pareiškėjai nesutikus pasitraukti iš valstybės tarnautojo pareigų, 2024 m. gegužės 10 d. 7.57 val. jai paskambino Administracijos direktorius ir pranešė atvykstantis į jos darbo vietą – (duomenys neskelbtini) seniūniją. Atvykus, pareiškėja 2024 m. gegužės 9 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DP-146 „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. nušalinimo“ (toliau – ir skundžiamas Įsakymas) buvo nušalinta nuo pareigų. Jokio žodinio paaiškinimo dėl skundžiamo Įsakymo motyvų pareiškėjai nebuvo pateikta.
Nors Plungės rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos reikalavimai numato, kad darbuotojai su dokumentais supažindinami per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“, pareiškėja su įsakymu, kurį Administracijos direktorius pasirašė 2024 m. gegužės 9 d., iki nušalinimo per minėtą dokumentų valdymo sistemą nebuvo supažindinta.
Administracijos direktoriui atvykus į pareiškėjos darbo vietą, ji buvo supažindinta, kad jos atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl neva jos vykdyto psichologinio smurto prieš darbuotoją.
Skundžiamas įsakymas, kurį priėmė Administracijos direktorius, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra priimtas nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų bei Viešojo administravimo principų ir yra šališkas, pernelyg griežtai ir neadekvačiai įvertinta situacija, dėl kurios nepagrįstai pritaikyta griežta priemonė – nušalinimas nuo valstybės tarnautojo pareigų.
Nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti administracinio akto negaliojimo pagrindai. Įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeisti objektyvumo ir skaidrumo principai bei pažeistos esminės procedūros.
Pareiškėja nuo pareigų nušalinta neva dėl vykdomo tarnybinio nusižengimo tyrimo, kuris pradėtas pagal 2024 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos buvusios darbuotojos žodinį pranešimą dėl jos neva taikyto psichologinio smurto darbe.
Nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki nušalinimo nuo pareigų, t. y. iki 2024 m. gegužės 10 d., atsakovė su pranešėja neinicijavo jokio pokalbio, aplinkybių patikslinimo ar pan. dėl gauto žodinio pranešimo.
Pareiškėja nebuvo supažindinta su buvusios darbuotojos žodiniu pranešimu, lėmusiu nušalinimą nuo pareigų, todėl jai nėra žinoma, kuo ji yra kaltinama ir nėra suprantama, ką buvusi darbuotoja, su kuria pareiškėja palaikė gerus santykius, galėjo pasakyti, kad tai galėjo sąlygoti jos nušalinimą nuo pareigų.
Ginčijamame Įsakyme pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė Administracijos direktoriaus sprendimą būtent nušalinti Pareiškėją nuo pareigų, o ne imtis kitų priemonių vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą Pareiškėjos atžvilgiu.
Tai, kad Administracijos direktorius, pats galimai dalyvavęs situacijoje, kurioje galimai buvo taikomas psichologinis smurtas prieš pareiškėją, sulaukęs raginimo nusišalinti, nenusišalino pats, o pasinaudodamas valdingais įgaliojimais prieš pareiškėją, nušalino ją nuo pareigų, patvirtina, kad buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
Pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bet tokio tyrimo pradėjimas savaime nesuteikia galimybės šalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – būtina sąlyga nušalinimui įvykdyti yra asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, trukdymas tarnybinio nusižengimo tyrimui ar siekis paveikti tyrimą, jo eigą ar rezultatus. Tokių duomenų prie skundžiamo Įsakymo argumentų nenurodyta, o jų nėra ir negali būti, kadangi ji negalėjo trukdyti tam, apie ką ji nežinojo.
Kadangi pareiškėja iki informacijos apie nušalinimą nuo valstybės tarnautojo pareigų pateikimo, nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtą ir vykdomą tarnybinio nusižengimo tyrimą, teisinis skundžiamo įsakymo argumentas, kad pareiškėja trukdo (esamasis laikas) tarnybiniam patikrinimui, negali būti teisėtas ir lėmė neteisėtą skundžiamo Įsakymo priėmimą.
Visi tariami pažeidimai kildinami iš buvusios darbuotojos žodinio pranešimo, tad dvejotinai vertinamas ne tik paties pradėto ir vykdomo tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumas, bet ir pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal buvusio darbuotojo žodinį pranešimą dėl pareiškėjos psichologinio smurto. Ši darbuotoja seniūnijoje nebedirba, prevencija jos atžvilgiu nereikalinga.
Pareiškėjai nėra žinoma, į kokį tarnybinį patikrinimą Administracijos direktorius atsižvelgė priimdamas skundžiamą įsakymą – pareiškėjo atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas. „Patikrinimas“ ir „tyrimas“ yra dvi skirtingos sąvokos. Tarnybiniai patikrinimai atliekami statutinėje tarnyboje ir kt., o seniūno darbo santykius reglamentuoja valstybės tarnyba.
Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl padarė pareiškėjai neturtinę žalą: atsakovė žinojo ir negalėjo nežinoti, kad pareiškėjos nušalinimą nuo pareigų atlieka netinkamai ir šališkai, todėl parengė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą Įsakymą ir nepagrįstai paskyrė nušalinimą nuo pareigų, už nušalinimo laikotarpį nemokant darbo užmokesčio.
Kadangi nušalinimas nuo valstybės tarnautojo pareigų nėra dažna priemonė darbo santykiuose, Plungės rajonas yra mažas ir dėl to informacija apie nušalinimą pasklido itin plačiai, kilo žiniasklaidos susidomėjimas, daliai visuomenės, manytina, suformuota nuomonė, kad pareiškėja dėl savo kaltų veiksmų sulaukė tokios griežtos priemonės taikymo.
Pareiškėjai po atsakovės veiksmų sušlubavo sveikata, prireikė medikų pagalbos, jai dėl prastos savijautos suteiktas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų ji patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities. Pareiškėjai nėra konkrečiai žinoma, kiek laiko truks nušalinimas nuo pareigų. Jai nežinoma, kokių dar neteisėtų veiksmų gali imtis atsakovės ar susiję asmenys, todėl pareiškėja, nesiekdama turtinės naudos dėl patirtos neturtinės žalos, prašo teismo priteisti iš atsakovės simbolinę neturtinę žalą, kurią simboliškai vertina 1 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti.
V. T. (buvusi Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (toliau – seniūnija) raštvedė kuri išdirbo seniūnijoje apie 4 mėnesius, iš darbo išėjo 2024 m. balandžio 23 d.) (toliau ir – pranešėja, V. T.) Administraciją žodžiu informavo apie galimą S. A. psichologinio smurto darbe taikymą seniūnijos darbuotojų atžvilgiu. Tą pačią dieną, apie seniūnės galimą psichologinį taikymą darbe, darbuotojų atžvilgiu, Administracijai žodžiu informaciją pateikė ir buvusi seniūnijos darbuotoja S. G. (toliau ir – S. G.), kuri seniūnijoje išdirbo apie 7 mėnesius (iš darbo išėjo 2023 m. spalio mėnesį). Buvusios darbuotojos papasakojo, kad seniūnė darbo vietoje tranko duris, bendrauja pakeltu tonu, šaukia ant darbuotojų, ignoruoja (konkrečiai darbuotoją vyr. specialistę D. V. (toliau ir – D. V.) nesisveikina. Taip pat informavo, kad seniūnė kartu su kita darbuotoja A. J., buvo išsivežusios S. G. pas seniūnę į namus ir pavėsinėje jos abi neva ,,auklėjo“ minėtą darbuotoją ir galimai darė psichologinį spaudimą darbuotojai dėl jos atliekamų darbo funkcijų bei kitų darbe kilusių problemų. V. T. taip pat nurodė, kad D. V. atžvilgiu seniūnė elgiasi netinkamai, nuolatos ją ignoruoja, nesisveikina, grasino, jog kitais metais įvertins darbuotoją nepatenkinamai, nesidalina reikiama informacija su darbuotoja, o tai sukelia nuolatinį stresą darbe, nes minėta darbuotoja yra pavaduojantis seniūnę asmuo, pastarajai nesant darbe, o nevaldant informacijos, nei kur seniūnė yra, nei kada grįš ir t. t. patiria nuolatinį stresą bendraudama su (duomenys neskelbtini) žmonėmis įvairiais seniūnijos reikalais. Buvusios darbuotojos pateikė ir kitos informacijos, kuri šiuo metu yra tikrinama atliekant tarnybinį patikrinimą. Buvusios darbuotojos teigia, jog dėl seniūnės tokio nuolatinio elgesio, seniūnijoje yra susidariusi slogi, psichologiškai sunkaus darbo mikroklimato, įtempta darbui netinkama atmosfera.
Per pastaruosius metus dėl kilusių įvairių konfliktų seniūnijoje, tarp jų ir dėl darbuotojų nusiskundimų dėl seniūnės elgesio, Administracijos direktorius, jo pavaduotoja, Plungės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meras ir vicemeras, mažiausiai tris kartus buvo nuvažiavę į seniūniją siekdami padėti išspręsti susidariusias problemas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad jau ne kartą buvo sprendžiamos problemos su seniūne žodžiu, geranoriškais pokalbiais, ir įsivertinus tai, jog pareiškėjos pateikta informacija sukėlė įtarimų, jog seniūnė nesureagavo į jau minėtus aukščiau įvykusius pokalbius su ja, dėl jos elgesio, bei galimai taiko psichologinį smurtą mažiausiai prieš vieną seniūnijos darbuotoją, buvo nuspręsta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės psichologinio smurto darbe bei išsiaiškinti pateiktų faktinių aplinkybių tikrumą arba paneigti jas. Tyrimas pradėtas sudarius komisiją (toliau – komisija) 2024 m. gegužės 2 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DE-281.
2024-05-09 komisija įvertino V. T. garso įraše pateiktą informaciją, taip pat gautą informaciją apie tai, kad su seniūne jau buvo ne vienas savivaldybės vadovybės pokalbis atliktas dėl galimai netinkamo jos elgesio ir (arba) siekiant išsiaiškinti kilusių konfliktų tarp jos ir pavaldžių seniūnijos darbuotojų bei kitais asmenimis ((duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininke, (duomenys neskelbtini) kultūros centro vadove ir kt.).
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. DE-1109 patvirtintoje Plungės rajono savivaldybės administracijos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje (toliau – ir politika) nustatyta, kad viena iš prevencijos priemonių yra ta, jog turi būti išklausomi darbuotojų nuogąstavimai. Taip pat pagal politiką gali būti taikomos kraštutinės priemonės smurtautojui (politikos 22.8 papunktis) Seniūnei nei viena iš politikos kraštutinių priemonių dar nebuvo taikyta, tačiau savivaldybės vadovybė jau buvo atlikusi veiksmus nustatytus politiko 22.8.2 papunktyje – objektyviai buvo išklausytos abi pusės (darbuotojai, kiti asmenys ir seniūnė), taip pat atliktas neformalus pokalbis su seniūne. Todėl komisija raštu Nr. A20-1384 pasiūlė Administracijos direktoriui, tiesioginiam seniūnės vadovui, seniūnės atžvilgiu taikyti šią prevencinę priemonę: S. A., tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui, nušalinti nuo Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigų, nemokant jai darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu.
Administracijos direktorius nušalindamas seniūnę nuo darbo vadovavosi VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes nušalinimo sprendimo priėmimo momentu buvo duomenų, kad seniūnė prieš darbuotojus galimai naudoja grasinimo būdus, t. y. grasino D. V., kad kitais metais ją įvertins nepatenkinamai, V. T., sužinojusi, kad pastaroji pateikė pareiškimą išeiti iš darbo pasakė ,,(duomenys neskelbtini)“, S. G. darbo metu buvo išsivežusi į savo pavėsinę galimai darė psichologinį spaudimą darbuotojai dėl jos atliekamų darbo funkcijų bei kitų darbe kilusių problemų, siekė išsiaiškinti, kodėl S. G. jos bijo bei ,,paauklėti“ ją ir t. t. Visi pareiškėjos galimai padaryti veiksmai, tiek komisijai, tiek ir Administracijos direktoriui sukėlė pagrįstų įtarimų, kad seniūnė galimai jau taikiusi psichologinį smurtą darbe, sužinojusi, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, tikėtina, taikys dirbantiems darbuotojams tokias poveikio priemones kaip psichologinį spaudimą, siekdama įbauginti ar kitaip paveikti, jog darbuotojai nekalbėtų, neteiktų jai nenaudingos informacijos tyrimą atliekančiai komisijai (jeigu tokios būtų).
Atsakovas sutinka su tuo, kad VTĮ 29 str. 2 dalyje nustatyta formuluotė (valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus) suformuota taip, jog valstybės tarnautoją galima nušalinti nuo pareigų tada kai jis jau konkrečiai trukdo ar siekia paveikti tyrimo eigą, t. y. atlieka tam tikrus veiksmus. Tačiau atkreiptinas dėmesys yra į tai, jog pagal VTĮ pats darbuotojo nušalinimo veiksmas yra nukreiptas į galimų daryti veiksmų prevenciją. Tyrimas atliekamas dėl galimai daromo psichologinio smurto darbe ir ne dėl vienetinio atvejo, o galimai sistemingų veiksmų. svarbiausia laiku bus pašalinta realiai kilusi grėsmė darbuotojų psichiniam ir fiziniam nesaugumui.
Atsakovė yra įsitikinusi, jog nors seniūnė ir nežinojo (iki to momento kol jai buvo įteiktas pranešimas dėl pradėto tyrimo ir įsakymas dėl nušalinimo), kad jos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, galimai sistemingas psichologinio smurto darbe taikymas, šio atsiliepime išvardyti seniūnės veiksmai, grasinimai, turi būti traktuojami kaip atliekami veiksmai tyrimo trukdymui, nes seniūnė galimai darė viską, kad tik darbuotojai nesiskųstų.
Pagal politikos įtvirtintas nuostatas (konkrečiai – politikos 3 priede) smurtas ar priekabiavimas įskaitant psichologinį smurtą ir kt. kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ir darbo vietoje laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą). Tarnybinis tyrimas pradėtas būtent dėl tokių seniūnės galimai padarytų veiksmų, kurie pagal minėtos politikos nuostatas gali būti identifikuojami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
Seniūnės galimi pažeidimai yra specifinio pobūdžio, t. y., galimai psichologinio smurto darbe, sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, taikymas. Administracijos direktorius privalo reaguoti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, politika bei kitais teisės aktais rūpintis ne tik seniūnės tinkamomis darbo sąlygomis, bet ir kitų seniūnijoje dirbančių darbuotojų gerove, todėl atsakovė yra visiškai įsitikinusi, kad sprendimas dėl S. A. nušalinimo nuo pareigų atliekamo tyrimo laikotarpiui, gavus realios informacijos dėl galimo psichologinio smurto darbe taikymo, siekiant užtikrinti objektyvų tyrimo atlikimą bei kitų darbuotojų saugą darbe (tinkamą psichologinę atmosferą taip užtikrinant psichologinę jų sveikatą) ir kt., yra priimtas racionaliai, proporcingai ir teisėtai.
Gyvai įteikus dokumentą, o ne per DVS, nesikeičia dokumento turinio esmės. Pareiškėjai įteikti dokumentą gyvai buvo nuspręsta dar ir dėl atliekamo tyrimo bei jos galimai padarytų pažeidimų specifikos (galimai daromo psichologinio smurto darbe pavaldžių darbuotojų atžvilgiu). Jeigu dokumentas būtų buvęs pateiktas per DVS, iki tol kol į (duomenys neskelbtini) seniūniją atvyks Administracijos direktorius ir kitos seniūnijos seniūnas darbų perėmimui, seniūnei susipažinus su skundžiamu įsakymu DVS sistemoje būtų buvę laiko paveikti darbuotojus su jais kontaktuojant tiesiogiai.
Nepasitvirtinus aplinkybėms dėl kurių seniūnė buvo nušalinta nuo pareigų, seniūnė ir be prašymo Teismui bus grąžinta į jos anksčiau eitas pareigas vadovaujantis VAĮ 29 straipsnio 8 dalimi.
Pareiškėja oficialaus skundo nei dėl Administracijos direktoriaus, nei dėl pavaduotojos neteikė, todėl jokių įrodymų, kad Administracijos direktorius taikė ar dalyvavo taikant psichologinį smurtą pareiškėjos atžvilgiu, nėra.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. DP-146 „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. nušalinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas, darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį buvo nušalinta nuo pareigų, delspinigių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja S. A. ėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigas.
Pareiškėja 2024 m. balandžio 15 d. raštu Plungės rajono savivaldybės merui pateikė atsakymą į mero žodinį nurodymą pasitraukti iš pareigų, kuriame nurodė, jog mero nurodymo nevykdys ir toliau tęs valstybės tarnautojo pareigas.
Plungės rajono savivaldybės meras 2024 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A20-1304 atsakė į pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. raštą. Informavo pareiškėją, kad dėl mero neteisėtų veiksmų gali kreiptis į Plungės rajono savivaldybės tarybos sudarytą Etikos komisiją; dėl direktoriaus veiksmų gali pateikti oficialų skundą merui (direktoriaus tiesioginiam vadovui); dėl pavaduotojos veiksmų informavo, kad pareiškėjos raštas perduotas sudarytai komisijai, kuri artimiausiu metu atliks tyrimą teisės aktų nustatyta tvarka ir pateiks pareiškėjai tyrimo išvadas.
Pareiškėja 2024 m. balandžio 30 d. raštu kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administracijos Smurto ir priekabiavimo darbe nagrinėjimo komisijos pirmininką bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių ir pateikė savo vertinimą dėl jos 2024 m. balandžio 15 d. rašto pagrindu inicijuoto tyrimo dėl administracijos direktoriaus pavaduotojos galimai taikyto psichologinio smurto pareiškėjos atžvilgiu.
2024 m. gegužės 10 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus patarėja atvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir pateikė pareiškėjai susipažinti 2024 m. gegužės 9 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-1, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. DP-146 „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. nušalinimo“ ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. DE-281 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“. Plungės rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų susipažinimui nesutikimo pasirašyti 2024 m. gegužės 10 d. aktas Nr. 1 patvirtina, kad pareiškėja atsisakė pasirašyti, patvirtinti, kad susipažino su minėtais dokumentais, tačiau susipažino juos perskaitydama prie Plungės rajono savivaldybės administracijos ir Plungės socialinių paslaugų centro darbuotojų.
Plungės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2024 m. gegužės 9 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-1 pareiškėja informuojama, kad yra pradėtas tyrimas dėl jos galimo tarnybinio nužengimo – psichologinio ir fizinio smurto darbe taikymo. Pranešime nurodoma, kokias Plungės rajono savivaldybės administracijos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos, Plungės rajono savivaldybės administracijos veiklos dokumentų valdymo tvarkos aprašo ir Plungės rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių nuostatas pareiškėja galimai pažeidė. Pareiškėjai buvo suteikta teisė iki 2024 m. gegužės 17 d. pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.
Komisija 2024 m. gegužės 4 d. pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą dėl prevencinių priemonių taikymo tarnybinio tyrimo atlikimo metu – tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui pareiškėją nušalinti nuo Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigų nemokant jai darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu.
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. DP-46 „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. nušalinimo“ (administracijos direktoriaus pasirašytu 2024 m. gegužės 9 d. 16.58 val.), vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais ir 7 dalimi bei atsižvelgdamas į Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. DE-281 sudarytos Komisijos 2024 m. gegužės 9 d. rašte Nr. A20-1384 pateiktą pasiūlymą ir į tai, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai daromo psichologinio smurto darbe jai pavaldžių darbuotojų atžvilgiu bei siekiant užtikrinti kitų seniūnijoje dirbančių darbuotojų darbo saugą (tinkamą psichologinę aplinką), tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalino nuo 2024 m. gegužės 10 d. tarnybinio patikrinimo laikotarpiui Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę S. A. nuo Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigų (Įsakymo 1 punktas); pavedė Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui R. Š., jo sutikimu, eiti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas seniūnės S. A. nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (Įsakymo 2 punktas); įpareigojo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę S. A. suteikti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui R. Š. prieigą prie darbui skirto kompiuterio ir perduoti visus darbo atlikimui reikalingus dokumentus, priemones bei informaciją (Įsakymo 3 punktas); nurodė Plungės rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui neskaičiuoti nušalintai seniūnei darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (Įsakymo 4 punktas); nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2024 m. gegužės 10 d. (Įsakymo 5 punktas).
Plungės rajono savivaldybės administracijos Komisija 2024 m. birželio 11 d. pateikė pareiškėjai 2024 m. gegužės 9 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-1 papildymą/patikslinimą.
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. DP-46 „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės S. A. nušalinimo“.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad Įsakymą laiko neteisėtu, nes nebūdama iš anksto supažindinta su vykdomu tyrimu, ji negali trukdyti ar siekti paveikti jo eigos ar rezultatų. Pareiškėjos įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas apkalbų pagrindu, o skundžiamas Įsakymas nebuvo tinkamai jai įteiktas.
Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti; nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui), tarnauti išimtinai visuomenės interesams; padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas; pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, žmogaus teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (VTĮ (nuo (2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 4 straipsnio 2 dalis).
Remiantis VTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Pagal VTĮ 23 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
VTĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) su tarnybinių pareigų atlikimu susijęs valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties valstybės tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) piktnaudžiavimas tarnyba; 4) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas; 5) dalyvavimas su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 7) buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą; 8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.
Remiantis VTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas) (2 punktas); tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas) (3 punktas).
Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės tarybos sprendimu.
Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (VTĮ 29 straipsnio 4 dalis).
Remiantis VTĮ 29 straipsnio 6 dalimi, pasibaigus nušalinimo nuo pareigų terminui, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (nuo 2024 m. sausio 13 d. galiojanti redakcija, toliau – Aprašas), 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Kaip matyti iš Aprašo 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tik ištyrus tarnybinį nusižengimą, gali būti priimta motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kurioje, be kita ko, nurodoma, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.
Teismas pažymi, kad nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl nušalinimo nuo pareigų taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais, informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos 3 priedą, smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Nagrinėjamu atveju skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodyta, dėl kokio galimai padaryto šiukštaus tarnybinio nusižengimo pareiškėja yra nušalinta nuo užimamų pareigų – dėl galimai vykdomo psichologinio smurto darbe jai pavaldžių darbuotojų atžvilgiu.
2024 m. gegužės 9 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-1 aiškiai įvardinti pareiškėjos veiksmai, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir kurie vertinami kaip galimas psichologinis smurtas prieš jai pavaldžius darbuotojus, t. y. elgesys, kuris draudžiamas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką – nepagrįsta kritika dėl atliktų užduočių, nemalonūs skirtingo turinio komentarai, nesidalinimas informacija, manipuliavimas darbo užmokesčiu, grasinimai, susiję su darbuotojo finansais, piktas pašiepimas, kandi ironija, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ir asociatyvūs juokai, bendravimas pakeltu tonu, nevaldomos emocijos, veiksmai, pareiškimai ar gestai, kurie nukreipti į darbuotojo savigarbą ir savivertę, siekiant pažeminti.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3263-662/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-438/2022). Tokiose bylose turi būti įvertinti galutiniai tarnybinio patikrinimo rezultatai (galutinai nustatyti teisės pažeidimai), tai, ar jie, vertinant retrospektyviai, pateisina pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, t. y. ar dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo būti teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų per faktinio jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (žr. LVAT 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008; LVAT 2005 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-798/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276-288).
Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Įsakymo preambulės, pareiškėjos darbuotojų atžvilgiu galimai atlikti veiksmai vertinami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pažymėtina, kad vertinant VTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarnybinė atsakomybė gali kilti tik jeigu valstybės tarnautojas netinkamai ar aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad yra vadovaujamasi tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos raštu (siūlymu). Iš šio rašto matyti, kad jame detaliai aprašyta tiek pareiškėjos atlikti galimai neteisėti veiksmai, tiek jų teisinis vertinimas, todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamos Įsakymo motyvacijos atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde teismui detaliai ir išsamiai ginčijo komisijos pranešime ir Įsakyme pateiktą jos veiksmų kvalifikaciją, tai patvirtina, kad pareiškėjai buvo suprantamas faktinis jos nušalinimo nuo pareigų pagrindas. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teisiniu jos veiksmų vertinimu (kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas bei kad ji gali trukdyti tyrimui), savaime nereiškia, kad Įsakymas nėra teisiškai pagrįstas.
Teismas, vertindamas pranešimuose apie tarnybinį nusižengimą pateiktą informaciją, kuri buvo pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, į aptartą VTĮ įtvirtintą reguliavimą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nebuvo pagrindo nušalinti pareiškėją nuo užimamų pareigų vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos tarnybinių nuobaudų neturėjimo, kasmetinės veiklos vertinimo, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, nesudaro pagrindo teismui daryti kitokią išvadą.
Teismo vertinimu, Įsakymo preambulėje yra aiškiai nurodyta, kodėl priimtas sprendimas nušalinti pareiškėją nuo užimamų pareigų. Pažymėtina, kad savivaldybės administracija turi savo veiklą organizuoti taip, kad priskirtas funkcijas atliktų tinkamai ir nesant pareiškėjos. Pareiškėją Įsakymo 1 punktu nušalinus nuo užimamų pareigų, dėl to per nušalinimo laikotarpį jai neinant užimamų pareigų ir nevykdant pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, pagrįstas yra Įsakymo 3 punktas, kuriuo pareiškėja įpareigota seniūnui, kuriam Įsakymo 2 punkte laikinai (pareiškėjos nušalinimo laikotarpiu) pavesta eiti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, suteikti prieigą prie darbui skirto kompiuterio, perduoti visus darbui reikalingus dokumentus, priemones ir informaciją.
Pareiškėja skunde pateikia argumentus dėl skundžiamo Įsakymo įteikimo, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai supažindino pareiškėją su Įsakymu ir su juo susijusiais dokumentais 2024 m. gegužės 10 d. atvykę į seniūniją, pareiškėja juos perskaitė, tačiau pati atsisakė pasirašyti, jog susipažino. Todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo Įsakymo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, vertindamas bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad priimant Įsakymą buvo pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame nurodytas laikotarpis, kuriam pareiškėja nušalinama nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas galėtų būti panaikintas. Ginčijamas Įsakymas yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, jame, kaip minėta, yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų – grąžinti į eitas pareigas, priteisti darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį buvo nušalinta nuo pareigų, ir delspinigius bei neturtinės žalos atlyginimą, todėl šie reikalavimai taip pat atmetami.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjai Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DP-195 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. A.“ už psichologinio smurto darbe taikymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.