- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-726-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00781-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- T. Ž., O. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys T. Ž., O. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti O. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta jos byla Europos žmogaus teisių teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys T. Ž., O. B.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti O. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta jos byla Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. ji pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, nes jai taip pat tapo žinoma, kad suinteresuotas asmuo O. B. ketina parduoti Lietuvoje esantį turtą, todėl kyla grėsmė, jog būsimas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl proceso teisės taikymo normų nurodė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos prašymas yra susijęs su Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjama byla, darytina išvada, kad ji turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nutarė pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Ž. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – bylą ir apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiųsti Vilniaus apygardos teismui, priteisti 5 procentus metinių palūkanų, nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nuo atskirojo priėmimo klausimo dėl šališkumo, suinteresuotumo, tyčinio vilkinimo ir nesąžiningumo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui prieš Lietuvos Respubliką. Skundas neišnagrinėtas. Teigia, kad teismas tyčia nepriėmė nagrinėti T. Ž. priešieškinio, nesuteikė advokato, taip pažeidžiant T. Ž. teisę byloje būti tinkamai atstovaujama. Prašo skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantė (pareiškėja) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai. Teigia, kad yra padavusi skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, todėl prašo skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba prašymą persiųsti Vilniaus apygardos teismui.
7. Atsižvelgiant į apeliantės nurodomus argumentus (nutarties 6 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atsisakyti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, bei taikė proceso teisės normas.
8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009).
9. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, šališkai, tačiau su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama.
11. Apeliantė nurodo, kad su skundu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Teigia, kad šiuo metu apeliantės skundas yra neišnagrinėtas. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės teigimu byla yra nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teisme, tai yra nagrinėjama užsienio valstybėje, nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog Klaipėdos apylinkės teismas nėra kompetentingas spręsti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, tinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes ir taikydamas proceso teisės normas, pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti apeliantės teikiamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, kad prašymas turi būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės prašymo priėmimo klausimas išnagrinėtas skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išaiškindamas, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 6-12 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.