- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-25-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06259-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo civilinio ieškovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš A. S. priteista nukentėjusiajam V. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 14.50 val. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad viešoje vietoje, Vilniuje, Ukmergės g. 373, parduotuvės „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pašaliniams asmenims, tyčia metė dėžę į V. K. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadino automobilio priekines keleivio dureles, sulaužė keleivio pusės lauko veidrodėlio korpusą, po to, paėmęs žarną, pradėjo daužyti automobilio bagažinės dangtį, taip jį apibraižė, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2022-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1462-1100/2022, dalyje, kurioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš nuteistojo A. S. 50 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) V. K. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti; nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) V. K. civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, tenkinti visa apimtimi – iš nuteistojo A. S. priteisti 1102,34 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) V. K. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nukentėjusysis byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 102,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 1 052,34 Eur automobilio remontas pagal pateiktą sąmatą (sudaryta UAB „M.“) ir 50 Eur suma už automobilio apžiūrą ir sąmatą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad civilinis ieškovas įrodė tik 50 Eur žalą, patirtą už automobilio apžiūrą ir sąmatos sudarymą. Likusioje dalyje žalos, anot pirmosios instancijos teismo, civilinis ieškovas neįrodė, šios žalos nepatyrė. Be to, teismas nurodė, kad pats civilinis ieškovas paaiškino, kad žala gali būti didesnė ar mažesnė. Nukentėjusysis nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių žalos faktą ir dydį.
2.3. Pažymima, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
2.4. Pastebima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Civilinio ieškovo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina tiek civilinio ieškovo patirtos žalos faktą, tiek ir jos dydį.
2.5. Viena vertus, dėl žalos fakto ginčo nebuvo ir jis aiškus. Tiek bylos nagrinėjimo metu A. S. patvirtino aplinkybes, susijusias su žalos faktu (nurodė, kad metė dėžę į automobilį, pripažino savo neteisėtus veiksmus civilinio ieškovo atžvilgiu), tiek kiti įrodymai patvirtina žalos faktą (vaizdo įrašas, kuriame matosi A. S. neteisėti / nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam žalą). Galiausiai ir pats teismas nuosprendyje aiškiai nurodė ir aptarė žalos faktą – teismas sutiko, kad buvo apgadintos automobilio priekinės durelės, veidrodėlis, bagažinė. Kita vertus, priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, žalos dydis taip pat yra aiškus ir pagrįstas rašytiniai įrodymais.
2.6. Baudžiamojoje byloje yra pateikta išsami UAB „M.“ (profesionalus autoservisas) 2022‑02‑21 automobilio remonto sąmata. Sąmatoje aiškiai nurodyta automobilio remonto darbų suma – 1 052,34 Eur. Vadinasi, pateikta sąmata atspindi nukentėjusiajam padarytą žalą dėl nusikalstamų nuteistojo A. S. veiksmų. Tokiu būdu nėra ir nebuvo pagrindo išvadai, kad nėra aiškus žalos dydis, o civilinis ieškovas tariamai žalos nepatyrė ar neįrodė.
2.7. Civilinio ieškovo nuomone, kitais patikimais būdais ar įrodymais pagrįsti žalos dydį nėra galimybės. Civilinis ieškovas pateikė profesionalaus ir specializuoto autoserviso paskaičiavimus, kokios sumos reikėtų automobiliui suremontuoti. Vien tai, kad civilinis ieškovas teisiamojo posėdžio metu iškėlė pasvarstymus, jog galimai remonto suma gali didėti ar mažėti, nesudaro pagrindo teigti, jog žalos faktas ir / ar dydis nėra įrodytas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu tokius pasvarstymus teikė tik atsižvelgdamas į galimas rinkos sąlygas, įskaitant geopolitinę situaciją dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainos Respublikos atžvilgiu, kai įvairių prekių kainos nuolat keičiasi (įprastai didėja). Tačiau per se tokie pasvarstymai nesudaro pagrindo, jog žala nepatirta ar nėra aiškus jos dydis.
2.8. Nei žalos fakto, nei jos dydžio nepaneigia ir aplinkybė, jog automobilis nėra suremontuotas. Surinkti įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad žala padaryta, tuo tarpu automobilį vienokiu ar kitokiu būdu civilinis ieškovas remontuos ir ta remonto kaina sudarys sąmatoje nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis rašytiniais, specialistų užfiksuotais duomenimis (remonto sąmata), ir atitinkamai iš A. S. priteisti sąmatoje nurodytą žalą – 1 052,34 Eur. Be to, kaip išsamiau nurodyta žemiau, teismas, atmesdamas ieškinio dalį (dėl 1 052,34 Eur), nepaisant to, kad nustatė, jog žala padaryta (tik, anot teismo, neaiškus jos dydis), sukūrė situaciją, kai žalos atlyginimo institutu civiliniam ieškovui nėra galimybės pasinaudoti (BPK 112 straipsnio 4 dalis).
2.9. Tuo pačiu nuosprendyje teismas nurodė, kad „Pastebėtina, kad tai neužkerta kelio V. K., jei jis patirs realių išlaidų, kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo iš A. S.“. Pažymima, kad BPK 112 straipsnio 4 dalis aiškiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Kaip išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pastaroji nuostata reiškia, kad nukentėjusysis, patyręs turtinės žalos, gali vieną kartą pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka arba pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai: šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šiuo atveju nuosprendžiu teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinio ieškinio tenkinimas iš dalies (dalies tenkinimas, dalies atmetimas) neatima civiliniam ieškovui teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
2.10. Priešingai, šiuo atveju nuosprendžiu konstatavus tiek žalos faktą (teismas nurodė ir patvirtino, kad buvo apgadintos automobilio priekinės durelės, sulaužytas keleivio pusės veidrodėlio korpusas, apibraižyta automobilio bagažinė, ir t. t.), tiek paties A. S. dalies civilinio ieškinio pripažinimą (sutikimą atlyginti už automobilio bagažinės, veidrodėlio sugadinimą), tačiau priteisiant tik už automobilio apžiūrą ir sąmatos sudarymą, o kitoje dalyje ieškinį atmetant, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai apribojo civilinio ieškovo teisę į teisminę gynybą ir žalos atlyginimą. Tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą nuosprendžio dalį pripažinti neteisėta ir ją pakeisti.
2.11. Dar daugiau, šiame kontekste itin svarbu, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies taikymo galimybių. Pastarojoje normoje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2.12. Kadangi nuosprendyje teigiama, kad žalos tariamai civilinis ieškovas neįrodė, automobilis nėra suremontuotas ir žalos dydžio nustatyti kol kas negalima, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo svarstyti dėl žalos dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vietoje to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu užkirto kelią civiliniam ieškovui gauti žalos atlyginimą tiek baudžiamojo proceso tvarka, tiek civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškovo įsitikinimu, tokia situacija negali būti vertinama kaip atitinkanti fundamentalią asmens teisę į teisminę gynybą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnis).
2.13. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad negalima nepagrįstai apriboti teisminės gynybos prieinamumo ir kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės pažeistos, turi būti suteiktas teisminės gynybos prieinamumas.
2.14. Atsižvelgiant į tai, kad atmesdamas dalį civilinio ieškinio teismas užkirto kelią civiliniam ieškovui siekti teisminės gynybos ir žalos atlyginimo iš A. S. tiek baudžiamojo proceso tvarka, tiek civilinio proceso tvarka, nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys atmestas, laikytina nepagrįsta ir keistina, civilinį ieškinį tenkinant visa apimtimi.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajam 526,16 Eur, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoju UAB „M.“ atstovą R. S. dėl jo sudarytos automobilio remonto sąmatos. Apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad sąmatą sudarė jis. Sąmata sudaroma pagal žalų vertinimo programą, kuria Lietuvoje naudojasi visos draudimo bendrovės, autoservisai, sudarant automobilių sąmatas. Atvažiavęs klientas, kurio vardo ir pavardės nepamena, automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė automobilio defektus ir paprašė sudaryti automobilio remonto sąmatą, kiek kainuotų servise padarytos detalės. Kiek pamena, kad buvo BMW 7 serijos, tačiau defektų dabar nepamena. Pagal sąmatą yra pažeistos priekinės dešinės durys, galinės dešinės durys, bagažinės dangtis, dešinės pusės išorinis veidrodis buvo sulaužytas. Pagal šią sąmatą yra sudaromas remontas šioms minėtoms dalims. Būtų durų remontinis dažymas plius remontas – valanda, kėbuliniai darbai, tai, matyt, buvo kažkoks įlenkimas. Priekinės dešinės durys – įrašyta per žvaigždutę 1 valanda darbų, tai čia bus kėbuliniai darbai, matyt, buvo ant durų įlenkimas. Per tą valandą reikia ištiesinti, paskui nudažyti. Galinės dešinės durys – įvesta 1 valanda, tai, matyt, turėjo pažeidimą, bet mažesnį. Bagažinės dangtis turėjo 1 valandą su trupučiu, tai, matyt, turėjo kažkokį įlenkimą, kurį reikėjo ištiesinti. Dešinės pusės veidrodis yra įtrauktas keitimui, matyt, jis buvo sulaužytas nepataisomai. Šių visų detalių reikalingas išardymas, paruošimas dažymui, nudažymas ir surinkimas. Kiek atskirai kiekvienai detalei reikėjo darbų, reikia suvedinėti sąmatą ir ilgai užtruks. Galėtų pateikti detalesnę sąmatą dėl kiekvienos detalės atskirai, bet reikia laiko. Durų plyšio tarpinė nusiima ir užsideda, ji įskaičiuota kaip darbas. Programoje paspaudus – išrinkti ir surinkti duris, automatiškai parenka tą dalyką pagal gamintoją. Kur pozicijos yra su žvaigždute, ten yra jo įvestos ranka, o pozicijos be žvaigždutės yra pagal gamintoją ir jo standartus. Sąmata buvo pateikta BMW savininkui, draudimo bendrovei nebuvo teikta, nes jis neturėjo Kasko draudimo, kiek atsimena. Jis (V. K.) nekonkretizavo, parodė defektus, o jis (R. S.) sudarė sąmatą. Automobilio jie neremontavo, dėl remonto jis nesikreipė, jis tik pirko paslaugą kaip sąmatos sudarymas. Jei jie automobilio neremontuoja, sąmatos sudarymą parduoda kaip paslaugą. Sąmata yra padaryta bendrai, visos ataskaitos padarytos bendrai, nebūtų problema išskaidyti šiuos dalykus.
6. Teismui buvo pateikta ir prie bylos prijungta 2022-11-28 patikslinta UAB „M.“ automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde ginčijamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo apimties, kita nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.
8. Kaip nustatyta, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1102,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 1052,34 Eur už automobilio remontą pagal sąmatą ir sumokėta 50 Eur suma už automobilio apžiūrą ir sąmatą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš A. S. nukentėjusiajam V. K. priteista 50 Eur turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta, motyvuojant tuo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis patyrė realią turtinę žalą dėl automobilio apgadinimų tvarkymo, kadangi nukentėjusysis automobilio neremontavo, tik nurodė, kad jis arba kreipsis į draudimo bendrovę dėl automobilio sutvarkymo ar tvarkys pats. Teisėjų kolegija tokį teismo sprendimą naikina kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
9. Pažymėtina, jog priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
10. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
11. Kolegija vertina, kad skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai nustatytas įstatyminis pagrindas, kuriuo kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Byloje nustatyta, kad tarp kilusios turtinės žalos dėl apgadintų automobilio priekinių keleivio durelių, sulaužyto keleivio pusės lauko veidrodėlio korpuso ir apibraižyto automobilio bagažinės dangčio bei nuteistojo A. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala nukentėjusiojo V. K. turtui padaryta būtent nuteistojo A. S. veiksmais. Pažymėtina, jog žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais yra ieškovo pareiga. Tinkami įrodymai, tai yra duomenys, neleidžiantys abejoti tinkamu žalos dydžio nustatymu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sugadinto (apgadinto) turto vertė gali būti nustatoma ir pagal turto atkūrimo kaštus. Byloje nustatyti nusikalstamos veikos padariniai, be to, nukentėjusysis 2022-02-22 į bylą pateikė UAB ,,M.“ remonto sąmatą Nr. RS220221 (b. l. 23-26), iš kurios matyti, kad automobiliui BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis sudaro 1052,34 Eur. Vien tai, kad nukentėjusysis V. K. neapmokėjo remonto pagal pateiktą sąmatą iš esmės nepaneigia jo teisės gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą, kadangi automobilio remontą jis gali atlikti ir vėliau. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos (kasacinė nutartis Nr.2K-276-458/2019). Tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš A. S. pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad jis tyčia mesdamas dėžę į nukentėjusiajam priklausantį automobilį apgadino galines keleivio dureles, motyvuodamas, kad iš vaizdo įrašo „Konfliktas 2022-02-12.avi“ 0.53 min. matyti, kad mesdamas dėžę jis pataikė į veidrodėlį ir priekines keleivio dureles, todėl A. S., minėta dėžę nepataikydamas į galines automobilio keleivio dureles, negalėjo jų apgadinti, o pateiktoje minėtoje remonto sąmatoje Nr. RS220221 yra įskaitytas ir neišskirtas automobilio galinių durelių remontas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui buvo pateikta patikslinta 2022-11-28 UAB „M.“ remonto sąmata Nr. RS 220221, iš kurios matyti, kad automobilio galinių durų remonto kaina sudaro 277,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pats nukentėjusysis V. K. prašydamas iš nuteistojo A. S. priteisti 1102,34 Eur turtinės žalos atlyginimą atskirai galinių durelių remonto kainos pateikdamas civilinį ieškinį patvirtinančius dokumentus neišskyrė, o apeliacinės instancijoje teismui minėtoje patikslintoje sąmatoje pateikta automobilio galinių durelių remonto kaina sudaro 277,36 Eur, nukentėjusiajam V. K. turtinei žalai atlyginti priteistina 824,98 Eur, kurią sudaro automobilio sąmatos surašymas bei automobilio priekinių keleivio durelių, sulaužyto keleivio pusės lauko veidrodėlio korpuso ir apibraižyto automobilio bagažinės dangčio remonto darbų kaina pagal nukentėjusiojo į bylą pateiktą 2022-02-22 UAB ,,M.“ remonto sąmatą Nr. RS220221, atskaičius galinių automobilio durelių remonto kainą. Nurodyta suma nelaikytina per didele, atitinka ir protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. S. V. K. priteisti 824,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.