- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1462-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme paskiriant įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonę (2019 m. kovo 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. 2022 m. vasario 12 d. apie 14.50 val. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad viešoje vietoje, Vilniuje, Ukmergės g. 373, parduotuvės „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pašaliniams asmenims, tyčia metė dėžę į V. K. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadino automobilio priekines keleivio durelės, sulaužė keleivio pusės lauko veidrodėlio korpusą, po to, paėmęs žarną, pradėjo daužyti automobilio bagažinės dangtį, taip jį apibraižė, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad įsidarbino V. K. įmonėje, joje pradirbo 7 mėnesius. V. K. jį atleido ir neišmokėjo atlyginimo bei pavogė jam priklausančius įrankius. Praėjus keletui metų, sutiko V. K. „Depo“ parduotuvėje, paprašė, kad sumokėtų ir grąžintų įrankius. V. K. pasakė necenzūrinius žodžius ir bandė sprukti automobiliu. Tada jis metė dėžę su maišytuvu į V. K. automobilio keleivio pusės veidrodėlį, iš dėžės iškrito maišytuvo žarna. Paėmęs ją, iš pykčio trenkė ganėtinai stipriai vieną kartą į V. K. automobilio bagažinės dangtį. Žmona liepė baigti, tad pagalvojęs, kad geruoju nesibaigs, apsisuko ir išėjo. Įvykis įvyko kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 15 val. Pasak kaltinamojo, įvykio metu V. K. automobilyje sėdėjo jo draugė, jo paties žmona buvo prie jo automobilio ir viską matė iš toli, o aikštelė buvo praktiškai tuščia, pašalinių žmonių nebuvo. Veidrodėlį ir bagažinės dangtį pripažįsta, nesutinka dėl durelių. Nelogiška, jei pataikė į veidrodėlį, maišytuvas negalėjo atsitrenkti nuo jo į priekines ir galines dureles. Žodinis konfliktas kilo pačioje parduotuvėje, prie automobilio apsižodžiavo. Praėjo apie 10 min. nuo žodinio konflikto iki tol, kol metė maišytuvą. V. K. pasiūlė jam išeiti į lauką pasikalbėti vyriškai. Išėjęs pamatė, kad V. K. bėga, bet, užsidarius užkardui, nespėjo pabėgti. Viskas vyko spontaniškai, nesusivaldė. Kai metė, V. K. sustojo ir matė, kad iškrito maišytuvas ir žarna, ja trenkė į bagažinės dangtį. V. K. draugė bandė sustabdyti konfliktą, ji ir jo žmona stengėsi, kad nusiramintų. Po to V. K. stovėjo prie automobilio ir kvietė policiją. Kaltinamojo teigimu, už tai, ką padarė – dėl veidrodėlio ir bagažinės, sumokės, bet nesutinka dėl durelių. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.
Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis yra lizinguojamas, dar nesutvarkytas. Po to kreipsis į draudimo bendrovę arba tvarkys pats. Už apžiūrą mokėjo 50 Eur. Kainos, nurodytos sąmatoje, preliminarios. Gali būti daugiau, gali būti mažiau. Nukentėjusiojo teigimu, buvo apgadintos priekinės ir galinės durelės, bagažinė ir veidrodėlis.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 14.40 val. adresu Ukmergės g. 373, jam būnant parduotuvėje „Depo“, prie jo pradėjo kabinėtis, konfliktuoti galimai neblaivus buvęs darbuotojas vardu A., pavardės neatsimena. Išėjęs iš parduotuvės, atsisėdo į savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti, o minėtas vyras kažką metė į jo automobilį ir pataikė į keleivio priekines dureles, galinio vaizdo veidrodėlį ir apgadino. Sustojęs pastebėjo, kaip jis, paėmęs „žarną“, pradėjo daužyti per jo automobilio bagažinės dangtį ir jį taip pat apgadino. Jam išlipus iš automobilio, jis pradėjo grasinti, kad dar sumuš jį ir jo sugyventinę ir atsisėdo į savo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apklausiamas papildomai nukentėjusysis V. K. parodė, kad dėl minėto įvykio jam padaryta 1052,34 Eur turtinė žala, prideda dokumentus, patvirtinančius žalą. Taip pat sužinojo tikslius buvusio bendradarbio duomenis, kuris apgadino jo automobilį, tai – A. S.. Dėl apgadinto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į servisą, kur buvo sudaryta remonto sąmata 1052,34 Eur sumai, mokėjo 50 Eur už automobilio apžiūrą ir sąmatą. Iš viso turtinis nuostolis sudarys 1102,34 Eur. Norėdamas sužinoti, kiek atskirai kainuoja sugadinto automobilio dalys, o būtent veidrodėlis, priekinės ir galinės durelės, bagažinės dangtis, papildomai kreipėsi į autoservisą, kurio darbuotojas pasakė, kad sudaužytas veidrodėlis kainuos 294 Eur, priekinės durelės keleivio pusės – 205 Eur, galinės durelės – 175 Eur, bagažinės dangtis – 216 Eur. Pateikti minėtus skaičius patvirtinančių dokumentų jis negali. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl 1102,34 Eur padarytos žalos (b. l. 8, 21–26, 43–44).
Liudytoja J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 13–14 val. ji su savo sugyventiniu V. K. jo priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į parduotuvę „Depo“, esančią Vilniuje, Ukmergės g. Parduotuvėje jie sutiko pažįstamą A., pavardės nežino. Jis yra jos pažįstamos D. sugyventinis. Vyras su vežimėliu ėjo priekyje, jo nepastebėjo, o ji buvo sustojusi su juo pasisveikinti, klausė, kur D.. A. pakvietė D., jos pradėjo kalbėtis, o A. nuėjo link V.. Kas vyko tarp jų dėl lentynų nematė, tik girdėjo keiksmažodžius. Paklausus D., kas ten vyksta, ši atsakė, kad jie tarpusavyje aiškinasi. Jos su D. nuėjo pažiūrėti ir ji pamatė, kad A. įnirtingai kažką aiškina mosikuodamas rankomis ir keikdamasis. A. jai girdint pasakė, kad lauks V. vyriškai pasikalbėti už parduotuvės ribų, kaip suprato, jis norėjo sumušti V.. Kiek jai yra žinoma, vyrai susipyko dėl to, kad A., dirbdamas pas V. statybose, daug kartų neišeidavo į darbą dėl užgėrimo, dėl to buvo atleistas. Kai ji su V. išėję į lauką pradėjo eiti automobilio link, A. nematė. Pasakė V., kad nereikia laukti A., geriau išvažiuoti ir neturėti reikalų su juo. Įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, iš kažkur iššoko A. ir kažką metė į automobilio keleivio pusę. Garsas buvo labai didelis, lyg mestas akmuo ar geležis. V. lyg pristabdė, bet ji liepė jam važiuoti, o tada A. kažkokiu vamzdžiu trenkė į automobilio bagažinę. Tada jie sustojo, ji ir V. išlipo iš automobilio, o A., pribėgęs prie jų, toliau rėkė vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino V., sakydamas, kad jis „gaus“. Jai asmeniškai A. negrasino. Po konflikto A. išvažiavo, o V. kvietė pareigūnus. Kiek matė, paskui A. kažką pakėlė nuo žemės, o matydama A. su D. santechnikos skyriuje, gali manyti, kad galimai pirko vandens maišytuvą ir dėžutėje buvo maišytuvo detalės (b. l. 50–51).
Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. K. ir žino, kad jos sugyventinis A. S. dirbo pas V. K. statybose, kuris atleido jos vyrą iš darbo ir nesumokėjo daugiau nei už pusę metų. 2022 m. vasario 14 d. dienos metu, apie pietus, ji kartu su vyru A. S. automobiliu MB, valstybinių numerių neatsimena, atvažiavo į parduotuvę „Depo“, esančią Vilniuje, Ukmergės g., nusipirkti vandens maišytuvą. „Depo“ A. S. sutiko V. K., kuris, pastebėjęs vyrą, pradėjo eiti į priešingą pusę. Jos vyras paprašė palaukti, bet V. K. neklausė. Tada vyras pasivijo V. K., bet ar naudojo kokius nors veiksmus, nematė, nes žiūrinėjo prekes. Ji tik girdėjo, kad vyrai garsiai kalbėjo ir susitarė išeiti į lauką pasikalbėti. Jie nusipirko maišytuvą, sumokėjo, išėjo į lauką. Vyras susirado V. K., norėjo paklausti, kada jam sumokės už darbą, bet V. K. kalbėtis nenorėjo, susidėjęs daiktus atsisėdo į automobilį BMW ir pradėjo važiuoti. Vyras pradėjo paskui jį vytis, jam iš rankų iškrito maišytuvas dėžutėje. Griebęs nuo žemės nukritusią prekę, užsimojo žarna negalvodamas, kad V. K. nepavyks iškarto išvažiuoti iš aikštelės, ir pataikė į V. K. automobilio bagažinę, nes kaip tik tuo metu prie V. K. automobilio užsidarė ar neatsidarė kelio užtvaras. Daugiau jokių veiksmų, jokių kitų daiktų panaudota nebuvo. Mano, kad, jei užtvaras būtų neužsitrenkęs, tai vyras net nebūtų pataikęs į V. K. automobilį. Negirdėjo, ar vyrai vartojo necenzūrinius žodžius, buvo apie 10 metrų atstumu nuo savo vyro, be to, lauke važinėjo automobiliai. Abu vyrai nematė, kur ji stovėjo (b. l. 54–55).
V. K. 2022 m. vasario 12 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 14.40 val. adresu Ukmergės g. 373, būnant parduotuvėje „Depo“, prie jo pradėjo kabinėtis galimai neblaivus buvęs darbuotojas vardu A., pavardės neatsimena, konfliktuoti. Išėjus iš parduotuvės su žarna apgadino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalą patikslins vėliau (b. l. 7–13).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 14.53 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjo V. K. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Ukmergės g. 373, pranešėjo automobilį BMW piktybiškai apgadino neblaivus vyras, pramušė skyles durelėse ir bagažinės dangtyje. Dabar minėtas vyras sėdi mikroautobuse Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Depo“ aikštelėje (b. l. 18–19).
2022 m. kovo 7 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Keleivio pusės lauko veidrodėlio korpusas sulaužytas, po veidrodėliu ant priekinių keleivio durelių yra du iki 3 cm įdubimai–įbrėžimai ir vienoje vietoje apie 5 cm skersmens žymė su dažų pažeidimais–įbrėžimais. Ant galinių durelių taip pat matosi apie 2 cm įdubimas–įbrėžimas; ant bagažinės dangčio yra 1 cm skersmens dėmės su apgadintais dažais, matosi metalas. Kitų pažeidimų neužfiksuota (b. l. 32–40).
2022 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas vaizdo įrašai parduotuvės „Depo“, esančios Vilniuje, Ukmergės g. 373. Vaizdo įrašuose nurodyta data 2022 m. vasario 12 d. apie 14.50 val. Vaizdo kameros yra nukreiptos į parduotuvės „Depo“ automobilių aikštelę. Vaizdo įraše 14:48:53 val. matyti kaip vyras, apsirengęs raudonos spalvos džemperiu, tamsios spalvos kelnėmis, raudonos spalvos batais su baltos spalvos šonais, trumpų tamsių plaukų, meta dėžutę į pravažiuojantį automobilį BMW pilkos spalvos ir pataiko į automobilio keleivio pusę. Iš mestos dėžutės iškrenta daiktai ant žemės, tada minėtas vyras, kairėje rankoje laikydamas kažkokį daiktą, pribėgęs prie minėto automobilio, su daiktu vieną kartą trenkia į automobilio BMW bagažinės dangtį. Automobilis sustoja, iš keleivio pusės išlipa moteris, iš vairuotojo pusės išlipa vyras, prie jų prieina minėtas vyras, kuris apgadino BMW automobilį, kairėje rankoje laikydamas kažkokį daiktą, ir su juo viena kartą užsimoja į moterį, tačiau netrenkia ir pasišalina nuo sustojusio automobilio BMW (b. l. 58–59). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad nagrinėjamai bylai reikšmingu laiku metė dėžę su maišytuvu į keleivio pusės veidrodėlį, iš dėžės iškrito maišytuvo žarna, kurią paėmęs iš pykčio trenkė ganėtinai stipriai vieną kartą į V. K. automobilio bagažinės dangtį.
Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, į kurią gali patekti bet kuris pašalinis asmuo. Tai, kad A. S., tyčia mesdamas dėžę į automobilį, po to, su žarna pradėjęs daužyti automobilio bagažinės dangtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios pagrįstos priežasties tyčia metė į V. K. priklausančio automobilio BMW, kuriame sėdėjo J. T., priekines keleivio pusės dureles, po to, su žarna pradėjo daužyti automobilio bagažinės dangtį, įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, iš dalies liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, nukentėjusiojo V. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, bei kitų objektų apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose išdėstytos aplinkybės.
Priešingai, nei teigė A. S. bylą nagrinėjant teisme, jo mesta dėžė, kurioje buvo maišytuvas su žarna, pataikė ne tik į V. K. vairuojamo automobilio veidrodėlį, bet ir į priekines dureles. Tokia išvada darytina išanalizavus vaizdo įrašą „Konfliktas 2022-02-12.avi“ (0.53 min), kuriame užfiksuotas dėžės kontaktas su automobilio vieta. Pastebėtina, kad iš prie 2022 m. kovo 7 d. daiktų apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad apgadintų priekinių automobilio durelių vieta yra netoli apgadinto veidrodėlio (nuotraukos Nr. 2, 5, b. l. 32–41). Įvertinus minėtų automobilio apgadinimų lokalizaciją, nemažą dėžę, kurią metė A. S., jos turinį (metalinės maišytuvo dalys), taip pat tai, kad po kontakto su automobiliu dėžės turinys iškrito ant žemės (vadinasi, metimas buvo stiprus), nėra abejonių, kad kaltinamasis, be kita ko, sugadino automobilio priekines dureles.
BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).??? Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju A. S. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (Vilniuje, Ukmergės g. 373, parduotuvės „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelėje apie 14.50 val., kur paprastai toje vietoje tokiu metu yra nemažas žmonių srautas), be aiškios motyvacijos (pasak kaltinamojo, dėl neišmokėto darbo atlyginimo ir negrąžintų darbo įrankių, praėjus keletui metų po atleidimo iš darbo, t. y. praėjus pakankamai ilgam laikui), tyčia metant dėžę į nukentėjusiajam priklausantį automobilį, po to, žarna suduodant per bagažinės dangtį, nuo kurių padaryti automobilio apgadinimai, nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (kaltinamojo žmonai, nukentėjusiojo sugyventinei, be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog į aikštelę tuo metu priešais įvažiavo automobilis, kurio keleivė pastebėjo įvykį). Pats A. S. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad po jo padarytų veiksmų V. K. draugė bandė sustabdyti konfliktą, ji ir A. S. žmona stengėsi, kad kaltinamasis nusiramintų. Taigi A. S. veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų dėmesį, juolab dėžė buvo mesta į tą automobilio pusę, kurioje sėdėjo V. K. draugė. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų V. K. buvo priverstas kviesti policiją. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. S. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. S., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju teismas šalina iš A. S. pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad tyčia mesdamas dėžę į nukentėjusiajam priklausantį automobilį apgadino galines keleivio dureles, 175 Eur vertės, nes iš vaizdo įrašo „Konfliktas 2022-02-12.avi“ 0.53 min matyti, kad mesdamas dėžę pataikė į veidrodėlį ir priekines keleivio dureles. Akivaizdu, kad A. S., nepataikydamas aptariama dėže į galines automobilio keleivio dureles, negalėjo apgadinti jų. Be to, teismas šalina iš pateikto kaltinimo apgadintų automobilio dalių vertes, nes jų vertės nėra įrodytos jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu tik nurodė, kad, norėdamas sužinoti, kiek atskirai kainuoja sugadinto automobilio dalys, o būtent veidrodėlis, priekinės ir galinės durelės, bagažinės dangtis, papildomai kreipėsi į autoservisą, kurio darbuotojas pasakė, kad sudaužytas veidrodėlis kainuos 294 Eur, priekinės durelės keleivio pusės – 205 Eur, galinės durelės – 175 Eur, bagažinės dangtis – 216 Eur. Pateikti minėtus skaičius patvirtinančių dokumentų jis negali (b. l. 43–45). Vien tokių abstrakčių parodymų nepakanka pripažinti konkrečiai įrodytas minėtas aplinkybes. Be to, sugadinto turto vertė neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį, nes šiuo atveju svarbu nustatyti padarinius – sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, kas ir buvo nustatyta šiuo atveju.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2022 m. vasario 12 d. apie 14.50 val. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad viešoje vietoje, Vilniuje, Ukmergės g. 373, parduotuvės „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pašaliniams asmenims, tyčia metė dėžę į V. K. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadino automobilio priekines keleivio durelės, sulaužė keleivio pusės lauko veidrodėlio korpusą, po to, paėmęs žarną, pradėjo daužyti automobilio bagažinės dangtį, taip jį apibraižė, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis nurodė, jog jis susiginčijo su nukentėjusiuoju dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nesugrąžintų darbo įrankių, todėl padarė neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys). Kaip pats A. S. aiškino bylą nagrinėjant teisme, V. K. neišmokėjo jam atlyginimo ir negrąžino darbo įrankių prieš gana ilgą laiką ir kaltinamajam buvo žinoma apie tai. Be to, iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko parduotuvėje, o kaltinamasis padarė įžūlius veiksmus automobilių stovėjimo aikštelėje – irgi praėjus tam tikram laikui. Todėl negalima pripažinti, kad A. S. nusikalto būtent dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis vieną kartą teistas, atlikęs bausmę (b. l. 86–87), per paskutinius 1 metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 92), dirbantis, vedęs, turi du mažamečius vaikus (b. l. 141–142). Byloje nėra duomenų, kad A. S. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kardomosios priemonės taikymas ir kiti klausimai
Šioje byloje nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1102,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 1052,34 Eur automobilio remontas pagal sąmatą ir sumokėta 50 Eur suma už automobilio apžiūrą ir sąmatą (b. l. 43–44, 46).
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustato, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).
Nagrinėjamu atveju V. K. savo civiliniame ieškinyje kaip patirtą turtinę žalą nurodė 1102,34 Eur sumą, nors iš jo paties teisiamojo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų matyti, kad automobilis šiuo metu nėra suremontuotas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis arba kreipsis į draudimo bendrovę dėl automobilio sutvarkymo ar tvarkys pats. Taigi pats V. K. nežino dėl automobilio sugadinimų tvarkymo būdo. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kainos, nurodytos sąmatoje (b. l. 23–26), yra preliminarios, jos gali būti didesnės ar mažesnės. Tai patvirtina, kad V. K. šiuo metu nėra tikras, kokio dydžio išlaidas jis gali patirti dėl automobilio apgadinimų sutvarkymo. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis patyrė realią turtinę žalą dėl automobilio apgadinimų tvarkymo, byloje nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti V. K. būsimos turtinės žalos. Be to, nenustatyta, kad nukentėjusiojo padėtis yra bloga ir jam nedelsiant reikia lėšų automobiliui suremontuoti.
Kita vertus, nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad sumokėjo 50 Eur už automobilio apžiūrą ir sąmatos surašymą, tai įrodo byloje pateiktas mokėjimo kvitas (b. l. 22), todėl yra pagrindas priteisti šią sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajam priteistina 50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmetama. Pastebėtina, kad tai neužkerta kelio V. K., jei jis patirs realių išlaidų, kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo iš A. S..
A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70–71). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:
iš A. S. priteisti nukentėjusiajam V. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.