Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Neringos Budriūnienės pareiškimą dėl R. S. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 301 straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL dydžio, t. y. 1700 Eur, baudos bausme, kurią nustatyta sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d., taigi baudą nuteistasis turėjo sumokėti iki 2021 m. balandžio 17 d. 2021 m. gegužės 3 d. išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo.

Nuteistasis R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra jos dalininkas. Baudos nėra sumokėjęs, nes turi ir daugiau įpareigojimų, skolų, kurias moka. Iš viso turi apie 50 000 Eur skolų, didžiausią sumą yra skolingas (duomenys neskelbtini), bet po truputį moka įsiskolinimus. Iš antstolės yra gavęs raginimą, daugiau jokių dokumentų nėra gavęs, su antstole neteko bendrauti. Per karantiną buvo sunkiau, tačiau dabar nuolatinės jo mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur ir daugiau. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, nes perrašė jį artimiesiems, kad antstoliai neatimtų ir turėtų, kur gyventi. Transporto priemonių neturi. Baudą sumokės maždaug per 1,5 mėn. Nesutinka, kad bauda būtų keičiama į viešuosius darbus, geriau dirbs tą darbą, kurį dirba, ir sumokės skirtą baudą. Pirmadienį dėl to susisieks su antstole.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Prokuroro nuomone, antstolė klaidingai nurodė, jog negali išieškoti baudos iš nuteistojo R. S., nes jis nedirba, kaip nurodė nuteistasis, jis dirba ir gali sumokėti baudą.

Antstolė Neringa Budriūnienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Esant tokioms aplinkybėms, antstolės pareiškimas išnagrinėtas nedalyvaujant antstolei, nes jos neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą, prašydama R. S. paskirtą baudą pakeisti kita bausme, tačiau nenurodydama, kokia bausme prašo pakeisti R. S. paskirtą baudą.

Dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais pažymėtina, kad šiuo atveju to padaryti nėra galimybės dėl to, jog nuteistasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, o pagal BK 47 straipsnio 7 dalį toks jo sutikimas yra būtinas, nes teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais tik nuteistojo sutikimu. Taigi neegzistuoja BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bauda galėtų būti pakeista viešaisiais darbais.

Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Pažymėtina, kad antstolė priverstinai baudą iš R. S. bando išieškoti šiek tiek daugiau nei pusę metų, per kuriuos ėmėsi tam tikrų veiksmų: siuntė nuteistajam patvarkymą, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, atliko užklausas, siekdama išsiaiškinti, ar nuteistasis dirba, turi turto, nustatė, kad nuteistasis turi ir kitų priverstinai išieškomų skolų, tačiau nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas surašė tik 2021 m. spalio 26 d., o nuteistasis savanoriškai į antstolės Neringos Budriūnienės kontorą neatvyko, į siunčiamus dokumentus nesureagavo, skolos nesumokėjo ir prašymo mokėti baudą dalimis nepateikė. Antstolė 2021 m. spalio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme.

Nors, kaip teisingai nurodyta antstolės pareiškime, iki šiol nuteistasis baudos nesumokėjo, į antstolės kontorą atvykęs nebuvo, prašymo mokėti baudą dalimis nepateikė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstolio vykdomas priverstinis skolos išieškojimas tuo ir skiriasi nuo savanoriško baudų sumokėjimo, kad antstolis iš asmens baudas ir kitas skolas išieško priverstine tvarka ir vykdydamas šią funkciją turi elgtis atsakingai, išnaudoti visas realias galimybes asmeniui skirtą baudą, kurios jis nesumoka geranoriškai, išieškoti priverstine tvarka. Antstolės nurodyta aplinkybė, kad R. S. niekur nedirba, neatitinka tikrovės, nes tiek iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, tiek ir teismo gautų duomenų matyti, kad jis verčiasi individualia veikla, yra R. S. įmonės savininkas ir dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6). Pats R. S. teismo posėdyje nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 1000 Eur ir daugiau, kad po truputį moka kitas turimas skolas, be to, pažadėjo susisiekti su baudą išieškančia antstole ir panašiai per 1,5 mėnesio sumokėti baudą. Dėl turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, (ne)turėjimo R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, nes perrašė jį artimiesiems, kad antstoliai neatimtų ir turėtų, kur gyventi. Turto slėpimas nuo antstolių galėtų būti vertinamas kaip vengimas sumokėti baudą, tačiau galimybių ją išieškoti nebuvimas šiuo atveju nenustatytas. Nors nuteistasis turi ir kitų priverstinai išieškomų įsipareigojimų, tačiau vykdomojoje byloje esantis 2021 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad tam tikros sumos iš nuteistojo yra išieškomos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs surinktus duomenis, priverstinio išieškojimo laiką ir nuteistojo paaiškinimus, sprendžia, kad antstolės N. Budriūnienės išvada, jog nėra galimybės iš R. S. baudą išieškoti priverstinai, yra per ankstyva, padaryta išnaudojus ne visas įstatyme nustatytas galimybes nustatyti tikrąją skolininko turtinę padėtį ir priverstinai iš jo išieškoti baudą, todėl nėra pagrindo pakeisti jam skirtą baudą laisvės apribojimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolės kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir antstolė turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti antstolės pareiškimą dėl R. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1700 Eur baudos bausmės pakeitimo kita bausme.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.