- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-823-430/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. K., Ž. K.
- Advokatai
- Jūratė Šlitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Snoras“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ ieškinį atsakovams A. K. ir Ž. K. dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 7 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir Ž. K., patvirtintą Kauno m. 28-ojo notaro biuro notaro M. V., notarinio registro Nr. MV-5428 ir taikyti restituciją – pripažinti, kad sandorio dalyku buvęs turtas yra bendroji jungtinė A. K. ir Ž. K. nuosavybė ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2023 m. sausio 31 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateikė dubliką, kuriuo prašė pradinę ieškovę bankrutuojančią akcinę bendrovę „Snoras“ pakeisti ieškove UAB „Intrum Lietuva“ ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Kauno miesto 28 – ojo biuro notarą M. V. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
3. Nurodė, kad 2022 m. spalio 8 d. ieškovas pateikė ieškinį atsakovams. UAB „Intrum Lietuva“ (įmonės kodas 304615887) 2022 m. gruodžio 29 d. raštu informavo atsakovą I, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos VI skyriumi ir 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais nuo 2022 m. gruodžio 29 d. visos Snoro reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš 2011-10-07 sutarties Nr. 031-76542 ir 2011-10-07 sutarties 031-76541 (su visais vėlesniais papildomais susitarimais bei papildymais), kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos pirkėjui UAB „Intrum Lietuva“. Atsižvelgiant į prašė pakeisti pradinį ieškovą BAB „Snoras“ į ieškovą UAB „Intrum Lietuva“, kadangi visas teises ir pareigas pagal atsakovo I 2011 m. spalio 7 d. sutarties Nr. 031-76542 ir 2011 m. spalio 7 d. sutarties 031-76541 (su visais vėlesniais papildomais susitarimais bei papildymais) yra perėmęs naujasis kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymus tenkino, pakeitė ieškovę bankrutuojančią akcinę bendrovę „Snoras“, atstovaujamą bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, jos teisių ir pareigų perėmėja uždarąja akcine bendrove „Intrum Lietuva“ civilinėje byloje Nr. e2-1800-466/2023, įtraukė į bylą Kauno miesto 28 – ojo biuro notarą M. V., kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ir nustatyti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. 2011 m. spalio 12 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo savo lėšomis bei turtu solidariai su ŽUB „Kraštovaizdis“ atsakyti akcinei bendrovei bankui „Snoras“ pagal 2011 m. spalio 7 d kredito sutartyje Nr. 031-76541 ir 2011 m. spalio 7 d kredito sutartyje Nr. 031-76542 nustatytus įsipareigojimus. ŽUB „Kraštovaizdis“ nevykdant įsipareigojimų bankas 2015 m. liepos 9 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino akcinę bendrovę bankas „Snoras“ bankrutavusia.
4. Sprendė, kad 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais, bankrutuojančios akcinės bendrovės „Snoras“ turto dalis - reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, kylantys iš ar susiję su paskolų portfeliu buvo perleistos pasirinktam pirkėjui, todėl remiantis minėtų dokumentų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 29 d., bankrutuojančios akcinės bendrovės „Snoras“ reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš 2011 m. spalio 7 d. sutarties Nr. 031-76542 ir 2011 m. spalio 7 d. sutarties 031-76541, kartu su prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos UAB „Intrum Lietuva“.
5. Nutarė pradinę ieškovę bankrutuojančią akcinę bendrovę „Snoras“ civilinėje byloje e2-1800-466/2023, keičiama jos teisių ir pareigų perėmėja „Intrum Lietuva“ (CPK 48 straipsnis).
6. Nustatė, kad iš byloje pateikto Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, kad prašomą pripažinti negaliojančią 2020 m. rugsėjo 7 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir Ž. K., patvirtino Kauno m. 28-ojo notaro biuro notaro M. V.. Byloje nėra duomenų, kad minėtas notaras, tvirtindamas 2020 m. rugsėjo 7 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, turėjo duomenų apie egzistuojančią reikalavimo teisę, todėl teismas darė išvadą, kad civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl Kauno miesto 28 – ojo biuro notaras M. V. įtraukė į bylos nagrinėjimą
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1800-466/2023 dalį dėl pirminio ieškovo BUAB bankas SNORAS, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Valnetas“ pakeitimo į ieškovą UAB „Intrum Lietuva“, priteisti iš pirminio ieškovo BUAB bankas SNORAS, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Valnetas“ ir ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ visas atsakovo A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Pirminio ieškovo pakeitimo pateikė su dubliku. Savo dubliko bei jame esančių procesinių prašymų, įskaitant ir prašymą dėl pirminio ieškovo pakeitimo, pagrįstumą ieškovas įrodinėjo vieninteliu rašytiniu įrodymu, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d. ieškovo raštu Nr. 031-76542 atsakovui dėl atsakovo įsipareigojimų pirmajam ieškovui įtraukimo į ieškovui perleistą turto dalį. Kaip matyti, iš 2022 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 031-76542 turinio, ieškovo yra tik informuojama, jog pirminis ieškovas 2015 m. liepos 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais, 2019 m. liepos 23 d. pirkėjo teisių ir įsipareigojimų, kylančių pagal 2015 m. liepos 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, perleidimo sutartimi, kuri įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 9 d., dalį turto perleido ieškovui.
7.2. Teigia, kad iš 2022 m. gruodžio 29 d. Nr. 031-76542 turinio absoliučiai nėra aišku kokią reikalavimo teisę, kokia apimtimi, kada ir kokiais pagrindais pirminis ieškovas perleido ieškovui. Vertinant ieškovo pateiktą dokumentą, jo turinį ir teismo nutarties motyvus dėl pirminio ieškovo pakeitimo, yra matyti, kad teismas vadovavosi tik vidiniu įsitikinimu. Tuo tarpu spręsdamas bet kokį klausimą, teismas privalo įsitikinti teisinio fakto buvimu. Teismas turi įsitikinti, ar dėl įvykusio teisinio fakto - neliko proceso šalies, ji perleido savo reikalavimą - kitas asmuo gali perimti šios proceso šalies materialiąsias subjektines teises.
7.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Teismai, leisdami pakeisti pirminį ieškovą naujuoju ieškovu, turi įvertinti ir tikslų juridinio fakto atsiradimo momentą. Tuo tarpu ieškovo pateikto informacinio rašto kontekste, absoliučiai nėra aišku, kada galimai įvyko juridiniai faktai, galimai nulėmę pirminio ieškovo pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio.
7.4. Teigia, kad tinkamas reikalavimo teisių perleidimas (kas yra svarbu nustatant ne tik juridinio fakto buvimą, bet ir juridinio fakto atsiradimo momentą) yra siejamas ir su atitinkamomis taisyklėmis. Vienos jų, saugančios skolininko interesus, kurios nustato pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą, įtvirtintos CK 6.109 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Pažymėtina, jog iš pateikto 2022 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 031-76542 turinio matyti, jog ieškovas informuoja atsakovą ne tik nepateikdamas duomenų, tačiau net ir ne tuo adresu, nei atsakovas yra deklaravęs bei išviešinęs byloje su atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais.
7.5. 2022 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 031-76542 atsakovui tapo žinomas tik šį raštą ieškovui pateikus šioje civilinėje byloje su dubliku, tačiau nepaisant to, tinkamu pranešimu skolininkui apie reikalavimo perleidimą civiliniame procese galima laikyti tik tai, kuomet apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informuoja prie procesinių dokumentų (šiuo atveju dubliko) pridėdamas reikalavimo perleidimą patvirtinančius dokumentus.
7.6. Skundžiama nutartis dalyje dėl pirminio ieškovo pakeitimo į ieškovą yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Atsiliepimas
8. Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovo A. K. ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, kurių apmokėjimo įrodymas bus pateiktas vėlesnėje stadijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atskiruoju skundu yra ginčijamas nagrinėjamos bylos dalykas yra BAB banko Snoras teisių perėmimas ir šalies pakeitimas procese, o ne ginčas dėl pačios skolos susidarymo ir šiuo metu nagrinėjimo ginčo dėl sutuoktinių turto padalijimo sutartį pripažinti negaliojančia. 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-9-330/2022 BAB bankas Snoras buvo priteista 803 005,09 Eur skola bei 6,96 procentų dydžio palūkanos iš Atsakovo I.
8.2. Į civilinę bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp BAB banko Snoras ir ieškovo nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, jos nuostatos laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl šalių turi būti vykdoma.
8.3. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).
8.4. Nurodė, kad ieškovas informavo atsakovą I pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą ne jo gyvenamosios vietos adresu, o tu pačiu adresu, kuriame jis turi bendrosios nuosavybės teise turimą turtą ir tuo pačiu adresu, kuriuo jam buvo įteiktas ieškinys dėl pirminio ieškovo ginčijamo sandorio šiame civiliniame procese.
8.5. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas I nepateikia jokių duomenų apie tai, kad informavo pirminį kreditorių BAB bankas Snoras apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, o tvirtinant, kad jis negavo pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą taip pat neturi jokios teisinės reikšmės, nes šis pranešimas tuomet jam buvo pateiktas ieškovo kartu su dubliku per EPP.
8.6. Ieškovas su dublikų pateikęs 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą tinkamai informavo atsakovą I, kadangi minėtą pranešimą pasirašė ir savo parašu patvirtino BAB bankas Snoras nemokumo administratorius UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo G. A. bei ieškovo įgalioti asmenys.
8.7. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Apeliacinėje instancijoje daugiau sprendžiami teisės klausimai, ribojama naujų įrodymų pateikimo galimybė (CPK 301, 312, 314 straipsniai), o kasacija apskritai galima tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis), įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).
Šalies argumentai
8.8. Nurodė, kad atskirąjį skundą parengė ir pasirašė atsakovo I atstovas advokato padėjėjas M. B.. Atskirajame skunde yra aiškiai nurodyta, kad būtent advokato padėjėjas M. B. atstovauja atstovą ir net prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidos, kurios bus pateiktos vėliau, todėl nekyla jokių abejonių dėl šiuo atveju netinkamo atstovo.
Atsiliepimas
9. Atsakovo A. K. atstovė advokatė Jūratė Šlitė 2023 m. vasario 28 d. pateikė nuomonę dėl ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų. Nurodė, kad:
9.1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus, tačiau atsižvelgtina į minėtą aukščiau, t. y. į tai, jog proceso įstatymuose nustatyto apribojimo, jog tik advokatas gali surašyti/pateikti apeliacinį skundą, neliko. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose , tačiau nėra išskiriama, jog atstovavimas apima ir tą atvejį, dėl kurio proceso įstatymuose nustatytas apribojimas Konstitucinio teismo buvo pripažintas kaip apsunkinantis asmens teisę kreiptis į teismą. Be to, kaip minėta pačiame atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas (Teismas) gavęs Atsakovo atskirąjį skundą vadovaujantis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo jo gavimo, galėtų pats panaikinti skundžiamos nutarties dalį CPK nustatyta tvarka. Tuo labiau, jog CPK 334 straipsnio 3 dalyje aptarta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi, CPK nuostatos aiškiai numato galimybę klausimą dėl atskirojo skundo išspręsti pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo į apeliacinės instancijos teismą nesiunčiant (ko nenumatoma tikrosios apeliacijos/apeliacinio proceso atveju) bei atskirus skundų motyvus surašyti į apeliacinį skundą, dėl ko atsirojo skundo pateikimas pirmosios instancijos teismui negali būti tapatinamas su atstovavimu apeliacinėje instancijoje.
9.2. Nurodė, kad nevilkinant proceso, šiuo lydraščiu Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1800-466/2023 teikia 2023 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą dėl 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1800-466/2023 dalies, nepakeistą ir nepapildytą, pasirašytą atstovės, advokatės Jūratės Šlitės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas yra 2023 m. vasario 2 d. pirmosios instancijos teismo nutartis dalis, kuria pradinis ieškovas pakeistas kitu ieškovu CPK 48 straipsnio 1 dalies pagrindu.
14. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnis 2 dalies 3 punktas).
15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, taikydamas ir aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1751/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2037/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis Nr. e2-221-450/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl ieškovo pakeitimo yra skundžiama. Kita vertus, tokia teismo nuoroda negali pakeisti pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo dėl apeliacinio apskundimo objekto.
18. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas dėl ieškovo pakeitimo nutrauktina (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties dalies, kuria pakeista ieškovė bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, jos teisių ir pareigų perėmėja uždarąja akcine bendrove „Intrum Lietuva“ civilinėje byloje Nr. e2-1800-466/2023.