Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. V. Ž. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. gruodžio 4 d., apie 04. 26 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (04.43 val. jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o 05.00 val. –2,34 promilių neblaivumas).

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tą dieną buvo susitaręs su draugu žiūrėti futbolo varžybas, vakare apie 20.00 val. paėmė žmonos automobilio raktelius ir išvažiavo. Važiuodamas žiūrėti varžybų neplanavo vartoti alkoholio, bet spontaniškai, vykstant varžyboms vartojo degtinę, po varžybų pasiliko miegoti pas draugą, paryčiais prabudus jautėsi gerai ir važiavo namo. Apsisukinėjo, kliudė kitą automobilį, išsigando dėl savo neblaivumo, važiavo toliau, kol buvo užblokuotas to paties automobilio. Laukė policijos, atvykus buvo patikrintas jo blaivumas ir pasirodė, kad yra neblaivus. Sutiko su alkotesterio parodymais. Viskas vyko 2022-12-04 apie 4.00 val. ryto, taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pripažįsta veiką ir labai gailisi.

3. Turėjo teisę vairuoti. Automobilis priklauso jo sutuoktinei, ji taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis yra automobilio valdytojas, tokią aplinkybę teko nurodyti jiems planuojant išvykti į (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo neseniai iš uošvių pinigų. Uošviai dažnai paremia finansiškai, duoda pinigų jo žmonai ir vaikams, davė pinigų automobiliui „Škoda“, yra dovanojimo sutartis.

4. Jis važinėja į (duomenys neskelbtini) dirbti prie statybų, sutuoktinė nedirba. Per mėnesį uždirba nuo 1500 iki 2500 eurų, turi 2 nepilnametes dukras, yra neteistas, tik baustas administracine tvarka, ne visus nusižengimus padarė jis, tik prisiėmė kaltę, baudas yra sumokėjęs. 2 administracines baudas prisiėmė ne savo, galbūt meistrai tikrino automobilį ir netyčia gavo baudas už važiavimą be draudimo ir greičio viršijimą.

5. Savo elgesį kelyje vertina blogai, yra neatidus, kartais užmiestyje viršija greitį. Mieste nėra viršijęs greičio. Ateityje vairuos atidžiau ir nebedarys nusižengimų. Jis yra už sveiką gyvenimą ir sportą. Kiekvieną rytą sportuoja parke. Priklausomybės alkoholiui neturi. Vairuoja 10 m. ir anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Imdamas automobilį negalvojo vartoti alkoholio, nežino, kodėl vairavo, nes galėjo pareiti ar grįžti su taksi.

6. Sutuoktinė jam nedraudė naudotis automobiliu, žinojo, kad važiuos pas draugą. Šeimoje turėjo 2 automobilius. Jo automobilis paskutiniu metu buvo dažnai tvarkomas. „Škoda“ automobiliu naudodavosi žmona. Žmonos automobilį vairavo gal tik antrą kartą, pirmą kartą, norėdamas jį išbandyti perkant ir antras kartas, kai sustabdė neblaivų.

7. Prašymą dėl laidavimo pateikė jo sutuoktinė. Jie oficialiai santuokoje gyvena apie 10 m., turi 2 dukras, žmonos nuomonė jam labai svarbi, jai pritaria ir dukros.

8. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

9. Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4); tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 5-10); tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 11-13); įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 14-21); kitų objektų apžiūros protokolas (apžiūrėtas automobilis „Škoda Superb“) (t. 1, b. l. 22-31); neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 32); alkotesterio patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 33); vairuotojo neblaivumo patikrinimo žurnalas (t. 1, b. l. 34-35); tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 39-40); transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 41); tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 42-44); VĮ „Regitra“ pažyma (t. 1, b. l. 45); VŠĮ „Emprekis“ pažyma (t. 1, b. l. 46); prašymas dėl laidavimo su priedais (t. 1, b. l. 88-97); tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 130-131); tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 132-134); transporto priemonės aprašas (t. 1, b. l. 135-136); eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 138-140); V. V. paaiškinimas (t. 1, b. l. 141).

10. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis žinodamas jog yra vartojęs alkoholio tyčia vairavo būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojai S. A..

12. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14. Teismui yra pateiktas S. A. prašymas (t. 2, b. l. 24-25), kur ji tiek raštu, tiek ir apklausus žodžiu nurodė, kad sutinka būti kaltinamojo V. Ž. laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. Ž. yra neteistas (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (t. 1, b. l. 158-160)), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 161-166), nedirbantis (t. 1, b. l. 156); registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 153). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

15. Taigi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad V. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nors praeityje ir yra baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo labai grubūs. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad V. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

17. S. A. prašo perduoti sutuoktinį V. Ž. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad santykiai šeimoje geri, santuokoje gyvena 10 m., sutuoktinis visada jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę, sprendimus visada priima kartu. Ji jam gali daryti įtaką. Jis alkoholio beveik nevartoja. Daug kalbėjo apie šią situaciją, jis gailisi. Sutuoktinis pats pasipasakojo, ką padarė, jai buvo šokas, kad jis taip pasielgė, tokia situacija nutiko pirmą kartą. Prašo neskirti užstato atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį.

18. Iš byloje surinktų S. A. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji yra neteista (t. 1, b. l. 97), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 96), gyvenamosios vietos namo savininkų bendrijos charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 91), su kaltinamuoju augina 2 mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 93-94).

19. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja S. A. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiamai apibūdinama ir manytina, kad ji gali daryti sutuoktiniui V. Ž. teigiamą įtaką, nes jie gyvena kartu, gerai vienas kitą pažįsta, jų santykiai yra artimi ir šilti, juos sieja abipusė pagarba, kaltinamasis klauso sutuoktinės nuomonės. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad S. A. bus pajėgi kontroliuoti kasdienį kaltinamojo elgesį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

20. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato, atsižvelgiant į S. A. nurodytas aplinkybes apie sunkią jos materialinę padėtį – ji nedirba, šeimoje auga du mažamečiai vaikai.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

21. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

22. Kadangi nusikalstamą veiką V. Ž. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Parenkant šio baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad V. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, yra neteistas. Kaltinamajam pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2, 17 promilių, o antru 2, 34 promilių girtumas, kuris yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Manytina, kad vairuodamas automobilį tokio girtumo laipsnio V. Ž. kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamasis 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 7 kartus, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, visos nuobaudos paskirtos už KET pažeidimus, todėl laikytina, kad jis nėra drausmingas vairuotojas ir yra linkęs pažeisti KET. Kaltinamasis dėl teisės vairuoti netekimo neabejotinai patirs neigiamų padarinių. Visgi, kaltinamasis žinodamas aukščiau išdėstytas aplinkybes turėjo įvertinti pasekmes už vairavimą neblaiviam ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę už tokį savo elgesį.

23. Teismas įvertindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas artimas vidurkiui, t. y. 2 metams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gruodžio 5 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (t. 1, b. l. 194-197).

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

25. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant kitam asmeniui priklausančio automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas teisės pažeidimas už kurį numatomas turto konfiskavimas, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2012).

27. Kaltinamasis ir jo gynyba prašė byloje konfiskuoti automobilio vertę, ją nustatant pagal Pirkimo – paradavimo sutartį (4950 Eur), t. y. beveik 3 kartus mažesnę nei nurodytą Všį „Emprekis“ pažymoje (13198 Eur). Teismas su šiais kaltinamojo ir jo gynėjos argumentais nesutinka ir sprendžia, jog byloje kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotina kaltinamojo sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kurios valdytoju viešuose registruose nurodytas ir pats kaltinamasis.

28. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

29. Automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra kaltinamojo sutuoktinė, kaltinamasis yra jo valdytojas (t. 1, b. l. 45). Kaltinamasis patvirtino, kad jam nebuvo draudžiama naudotis automobiliu ir juo jis naudojosi ne pirmą kartą. Todėl kaltinamasis nusprendęs sutuoktinei priklausantį automobilį, kuriuo valdytoju yra jis pats, panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kaltinamojo ir jo gynybos argumentai, kad jo vairuojamas automobilis buvo pirktas už uošvienės pinigus, byloje reikšmės neturi, nes kaltinamasis buvo šio automobilio valdytojas, savininkė jo sutuoktinė, todėl automobilio valdymo metu, jo valdytojui padarius nusikaltimą, šio nusikaltimo padarymo priemonė privalo būti konfiskuojama.

30. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad transporto priemonė „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos įrankis, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui ateityje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. Ž. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas jo valdomas automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo būdamas neblaivus.

V. Procesiniai klausimai

31. Kaltinamajam V. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 190-197), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

32. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis laikoma prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina automobilio savininkei S. A.. Automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. J (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. Ž. laiduotojos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 5 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn S. A. priklausantį, V. Ž. valdomą, automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį laikomą prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkei S. A..

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. Ž., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.