Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos S. A. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, V. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. A., valdomo V. Ž., konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Ž., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. gruodžio 4 d., apie 04.26 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (04.43 val. jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o 05.00 val. – 2,34 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. V. Ž. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas S. A. priklausantis, jo valdomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti jam turto konfiskavimo, arba konfiskuoti iš jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur.

2.1. Nurodo, kad spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo tikslingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau niekada nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo šeimos turtinė padėtis sunki, turtas įgytas už S. A. mamos dovanotus pinigus, šeima augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, sutuoktinė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, todėl neseniai įsigyto automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. Jis ir taip patirs neigiamas pasekmes – jam taikytas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, atsižvelgiant į jo asmenybę ir šeimos turtinę padėtį, aplinkybes, leidusias taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nėra, jis alkoholio beveik nevartoja, šis nusikaltimas yra atsitiktinis ir ateityje jis būdamas neblaivus tikrai nebevairuos, automobilis yra jo sutuoktinės nuosavybė, darytina išvada, kad turto konfiskavimas yra netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, nes teismui jau konstatavus, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės palikimas savininko dispozicijoje kels pavojų visuomenei. Išvardytos aplinkybės ir teismo įsitikinimas, kad asmuo daugiau nenusikals yra svarbus kriterijus rodantis prevencinio poveikio tikslo pasiekimą be nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti turto konfiskavimą netinkamai aiškino BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. A., jis yra įgytas už asmeniškai jos motinos jai dovanotus pinigus, su konkrečiu tikslu – įsigyti automobilį, kurį S. A. galėtų naudoti savo nuožiūra ir asmeninių poreikių tenkinimui. Todėl nors ir įgytas santuokoje, tačiau automobilis yra asmeninis S. A. turtas, o jis registracijos liudijime nurodytas kaip valdytojas tik todėl, kad galėtų, esant reikalui, vairuoti automobilį (duomenys neskelbtini), kur šeima dažnai lankosi pas S. A. motiną. Atkreipia dėmesį, kad nors teismas ir konstatavo, kad jis ne pirmą kartą vairavo šį automobilį, tačiau iš nuosprendžio dėstomosios dalies matyti, kad tai buvo antras kartas. Pirmą kartą jis šį automobilį vairavo, kai padėjo sutuoktinei jį įsigyti (išbandė automobilį). Pažymi, kad nors jis sutuoktinei priklausantį automobilį paėmė su jos žinia, tačiau ji leisdama jam juo pasinaudoti, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis automobilį panaudos nusikaltimui daryti t. y., kad vairuos automobilį būdamas neblaivus, kadangi ji žinojo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, yra atsakingas vairuotojas, alkoholį vartoja retai, jai nebuvo žinomi atvejai, kad jis automobilį vairuotų būdamas neblaivus.

2.3. Šiuo atveju sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės, būtina įvertinti ne tik (duomenys neskelbtini) pažymą, iš kurios matyti, jog analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė gali būti 13198 Eur, tačiau ir byloje pridėtą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. įsigijo 2022 m. lapkričio 10 d. už 4950 Eur. Mano, kad būtent pirkimo – pardavimo sutartyje yra teisingiausiai nurodyta automobilio rinkos vertė, o nesant kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų paneigta sutartyje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, ja turi būti vadovaujamasi, sprendžiant ir dėl konfiskuotino turto vertės. Tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) nurodytos vidutinė rinkos vertės – 13198 Eur, išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų jo teises daugiau, negu tai būtina. Mano, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti pakaktų skirti dalies turto vertės išieškojimą, nustatant išieškojimo sumą, ne didesnę nei 2 000 Eur.

2.4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Dovilė Maldeikienė atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį. Nurodo, kad BK 74 straipsnio 4 dalies nuostatos buvo taikytos tinkamai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas V. Ž. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

5. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

6. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo apeliantas nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso V. Ž. sutuoktinei S. A., o jis viešuosiuose registruose yra nurodytas kaip jo valdytojas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė šį automobilį konfiskuoti valstybės nuosavybėn. V. Ž. su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo turto konfiskavimo neskirti arba iš jo konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur. Aiškina, kad yra teisiamas pirmą kartą, niekada nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jo šeimos turtinė padėtis sunki, automobilis įgytas už sutuoktinės mamos dovanotus pinigus, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis, sutuoktinė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, todėl automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Jis alkoholio beveik nevartoja. Be to, sutuoktinė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis automobilį panaudos nusikaltimui daryti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje bei byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti V. Ž. valdomą, jo sutuoktinei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

9. BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas).

10. Nors aptariamas automobilis priklauso V. Ž. sutuoktinei, tačiau būtent jis yra nurodytas kaip jo valdytojas, jis su juo galėjo elgtis savo nuožiūra. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. Ž. nurodė, kad jam juo naudotis nebuvo draudžiama. Taigi, automobilis V. Ž. nebuvo paimtas savavališkai, be savininkės leidimo. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad automobilio savininkei S. A. buvo nesvarbu, kaip V. Ž. naudojo automobilį. Ji, kaip automobilio savininkė, duodama jį naudoti V. Ž., prisiėmė riziką dėl turto panaudojimo. Taigi, automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas atitinka BK 72 straipsnyje esančias turto konfiskavimo taikymo taisykles. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi tai, kiek kartų V. Ž. naudojosi automobiliu bei tai, už kieno lėšas jis buvo pirktas.

11. Nagrinėjamu atveju, V. Ž. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam 04.43 val. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o 05.00 val. – 2,34 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Bylos duomenimis, jis kliudė kitą automobilį, bandė iš įvykio vietos šalintis, tačiau to paties automobilio buvo užblokuotas, kas rodo apelianto abejingumą savo neteisėto elgesio pasekmėms. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, ir tai yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įsivertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi tai, kad V. Ž. šeimos turtinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Minėtų teismo išvadų nekeičia ir tokie skundo teiginiai, jog V. Ž. yra teisiamas pirmą kartą, niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi, alkoholio beveik nevartoja, nusikaltimas buvo atsitiktinis ir ateityje jis, būdamas neblaivus, tikrai nevairuos.

12. Nustačius, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti V. Ž. sutuoktinei S. A. priklausantį, jo valdomą automobilį, jokio pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl jo vertės, priimamoje nutartyje nebenagrinėjami.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.