Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-14 Žirmūnų žiede patyrė auto įvykį. Tuo metu jis turėjo šeimyninį automobilį „Mazda“ universalą, važiavo žiede pirma juosta ir gavo smūgį į automobilio šoną - į sparną ir į dureles. Neatsimena iš kur jis (kaltinamasis) įvažiavo į žiedą, greičio neviršijo. Buvo kviečiama policija ir buvo nustatyta kas kaltas, t.y. O. K.. Kaltininkui buvo išaiškintos taisyklės, kad įvažiuojant į žiedą reikia praleisti juo važiuojantį automobilį. Dėl šio įvykio jis gavo minimalią draudimo išmoką, jokio nusikaltimo nepadarė. Kas pildė deklaraciją, nepamena. Eismo įvykio deklaracijoje viskas surašyta teisingai.

Apklaustas liudytoju O. K. parodė, kad 2015 metais Žirmūnų žiede, prie parduotuvės „IKI“, jam vairuojant UAB “Olkas“ priklausantį automobilį Škoda Oktavia, valst. numeris (duomenys neskelbtini) buvo nedidelis eismo įvykis. Jis atvažiavo nuo Tuskulėnų gatvės ir iš žiedo ketino išvažiuoti link Olandų gatvės. Į žiedą įvažiavo greičiausiai 1 juosta, prieš įvažiuodamas, regis, buvo sustojęs. Pravažiavęs pusę žiedo, važiuodamas tiesiai, pajuto labai nedidelį smūgį į savo automobilio priekinę kairę pusę. Neįsivaizduoja, iš kur atsirado tas automobilis, nes jis (nukentėjęs) vairuoja atsargiai, be to, žiede buvo pakankamai vietos pravažiuoti. Susidūrimas įvyko nepasiekus pirmo išvažiavimo. Į jį įvažiavusio automobilio vairuotojas kalbėjo labai įtikinamai. Neatsimena, kuris braižė eismo įvykio schemą. Kadangi praktiškai jokių sugadinimų nebuvo, neturėdamas laiko ginčytis, jis tik užpildė eismo įvykio deklaraciją, pasirašė, kad kaltas ir išvažiavo. Schemoje nubraižyta labiau važiavimo kryptis, o ne automobilių padėtys sustojus. Situacija jam buvo keista, nes kitas vairuotojas jam nesignalizavo, eismas buvo neintensyvus. Ant kito automobilio, berods, buvo išdužęs žibintas, ant sparno buvo žymių, kad buvo kontaktas, bet tai nedideli sužalojimai. O. K. taip pat nurodė, kad įvykiui buvus jau gana seniai, jis nebepamena tikslesnių jo aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. K. nurodė iš esmės taip pat, tik detaliau, t.y. jis parodė, kad 2015-07-14 apie 15.30 val. jis važiavo Tuskulėnų gatve, Vilniuje link Žirmūnų žiedo, jį privažiavęs sustojo, įsitikino, kad žiedu bus saugu važiuoti, buvo pakankamai didelis atstumas tarp žiedu važiavusių automobilių, todėl įvažiavo į žiedą ir pavažiavęs apie 20 metrų pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Tai buvo raudonos spalvos automobilis, berods, Mazda. Smūgis buvo labai nežymus. Jis labai nustebo, nes iki smūgio nebuvo jokio garsinio signalo iš kito automobilio vairuotojo, be to, buvo keista, kad tas automobilis taip greit priartėjo. Žiede buvo pakankamai vietos pasitraukti į šalį, kad išvengti smūgio, tačiau jis to nepadarė. Šioje situacijoje, būdamas kito vairuotojo vietoje, mažų mažiausiai jis (O. K.) būtų davęs įspėjamąjį garsinį signalą. Po smūgio abu sustojo, išlipo iš savo automobilių, apžiūrėjo padarytus apgadinimus. Jie buvo minimalūs. Jis (O. K.) labai skubėjo su savo darbais, neturėjo laiko kviesti policijos ir aiškintis visų eismo įvykio aplinkybių, buvo suinteresuotas, kuo greičiau minimą situaciją išspręsti, todėl sutiko užpildyti eismo įvykio deklaraciją, sutiko su į jį atsitrenkusio asmens kelis kartus pakartota pozicija, kad įvykio kaltininkas yra jis (O. K.) ir užpildę deklaraciją jie išsiskirstė. Ant jo (O. K.) automobilio buvo nubrozdinta kairės pusės automobilio dalis ties vairuotojo durelių slenksčiu, o į jį atsitrenkusiame automobilyje buvo nubrozdinta priekinio bamperio dalis dešinėje pusėje, jokių žymių įlenkimų ant minimo automobilio nebuvo padaryta. ,

(b.l. I tomas, 180-181 l.)

Iš 2019-02-19 "Seesam Insurance AS" Lietuvos filialo rašto Nr. 15/300-2069 bei pateiktos žalos bylos medžiagos matyti, kad "Seesam Insurance AS" Lietuvos filiale buvo administruojama žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. V., apgadinimo 2015-07-14 Žirmūnų žiede, Vilniuje, deklaruoto eismo įvykio metu susidūrus su automobiliu Skoda Octavia, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu O. K.. Nuostolis dėl automobilio Mazda 626, vaIst.Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo šio įvykio metu įvertintas 323,48 EUR suma ir draudimo išmoka išmokėta į P. V. nurodytą banko sąskaitą. Rašte taip pat nurodyta, kad papildomai telefonu susisiekus su deklaruoto eismo įvykio kaltininku O. K., šis patvirtino, kad eismo įvykio deklaracijoje pasirašė esantis atsakingas dėl sukelto eismo įvykio, taip pat paaiškino, kad po įvykio jam buvo kilę abejonių, ar toje situacijoje nukentėjusio automobilio vairuotojas tikrai negalėjo išvengti eismo įvykio, tačiau jis judėjo iš šalutinio kelio, taigi nenorėdamas gaišti laiko ginčams prisiėmė atsakomybę. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo. (1 tomas, b.l. 154-175)

Bylos duomenys sukčiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu 2016-05-20 epizode

Kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-05-20 važiavo savo VW Golf automobiliu prie Edukologijos universiteto žiedu savo juosta ir gavo smūgį. Smūgio metu buvo įlenktas jo automobilio dešinysis sparnas priekyje, sudaužytas bamperis. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad kito automobilio vairuotojas – taksistas, buvo pavargęs, nieko nežiūrėjo, jo nepraleido, nors pagal taisykles turėjo praleisti. Eismo įvykio detalės teisingai užfiksuotos deklaracijoje. Dėl šio įvykio jis gavo draudimo išmoką. Nukentėjusiojo R. D. parodymai neteisingi, taksistai irgi daro klaidas, nukentėjęs sugaišino jo laiką. Specialiai jis (kaltinamasis) eismo įvykio nesukėlė, bandė išvengti susidūrimo, turbūt bandė stabdyti, bet viskas įvyko labai greitai, per trumpą laiką reikia nuspręsti, ar pasitraukti į kitą juostą, ar „įkalti“ kitą mašiną ir, tikrajam kaltininkui nuvažiavus, po to pačiam likti kaltam dėl susidūrimo su kitu eismo dalyviu. Deklaraciją pildė turbūt nukentėjusysis. Jo (kaltinamojo) vairavimo patirtis nuo 2011 m., turi C ir A kategorijas. Automobilį VW GOLF jis pats remontavo, susitvarkė ir paskui pardavė.

Apklaustas nukentėjusiuoju R. D. parodė, kad 2016-05-20 apie 11 val. jis važiavo nuo Geležinio Vilko gatvėje esančio tunelio link “pedagoginio” žiedo. Įvažiavęs į žiedą ir jau gerokai juo pavažiavęs – apie 70 metrų (ikiteisminio tyrimo metu nurodė -15-20 metrų), pajuto smūgį į savo automobilio galinės dalies kairįjį sparną. Kitas automobilis savo dešiniu sparnu kabino jo (nukentėjusiojo) automobilio kairį sparną. Jis (nukentėjęs) važiavo nedideliu greičiu – apie 30-40 km/val., eismas žiede nebuvo intensyvus, į žiedą įvažiavo įsitikinęs, kad jame nieko nėra. Kaltinamasis jį pavijo ir trinktelėjo į sparną. Prieš įvažiuodamas į žiedą jis buvo sustojęs. Į žiedą įvažiavo iš 2 juostos į žiedo 2 juostą. Po smūgio sustojo toje pačioje juostoje. Automobilis, kuris į jį atsitrenkė, sustojo kairiau. Nesuprato iš kur atsirado į jį atsitrenkęs automobilis. Išlipęs pamatė, kad jo automobilis beveik neapgadintas, buvo tik nutrauktas purvasargis ir buvo kito automobilio raudonų dažų pėdsakai. Į jį atsitrenkęs automobilis (raudonos spalvos, markės neatsimena) buvo visas aplamdytas, jo vairuotojas (kaltinamasis) pradėjo aiškinti neva jis (nukentėjęs) įvažiavo į žiedą, išlėkė jam „prieš nosį“ ir jam (kaltinamajam) nebuvo kur dėtis, todėl jis trenkėsi šonu ir vos neužsimušė, nors iš tikrųjų nebuvo nei stabdymo garso, nei smūgio. Kaltinamasis iš pradžių pareikalavo jam sumokėti 500 Eur, tačiau jis šiam atsakė, kad grynaisiais nemokės, nes automobiliai drausti, dar pagalvojo, kad kaltinamojo automobilis tiek net nekainuoja. Tuo metu pro šalį atsitiktinai važiavo policijos pareigūnai, jie sustojo ir pasakė, kad dėl eismo įvykio kaltas jis (nukentėjęs), liepė pildyti deklaraciją. Jie surašė deklaraciją ir išsiskyrė. Eismo įvykio schemą deklaracijoje braižė kaltinamasis. Viskas įvyko kaip sapne. Kadangi jo automobilis nebuvo apgadintas, jis prisiėmė kaltę nepagalvojęs apie pasekmes. Vėliau dėl šio eismo įvykio jam padidėjo privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmoka, kuri yra ir šiaip didesnė, nes jis dirba taksi automobiliu. Dabar per metus jis moka apie 600 Eur draudimo įmoką ir ši suma vis auga, o prieš įvykį mokėjo 400 Eur. Po to jam paskambino iš draudimo bendrovės ir pasakė, kad reikės liudyti apie įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju R. D. iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, jis nurodė, kad jo vairavimo stažas yra daugiau kaip 40 metų. Iki aptariamo eismo įvykio jis nebuvo turėjęs rimtesnių eismo įvykių. Po įvykio pro šalį važiavę ir sustoję policijos pareigūnai daug nesiaiškinę pasakė, kad situacija aiški, nurodė, kad kaltas jis (R. D.), nors jis dar bandė paaiškinti, kad eismo įvykis įvyko, kai jis jau važiavo žiedu ir, kad jam susidarė vaizdas, jog į jį atsitrenkęs vairuotojas jį prisivijo žiedu ir tyčia į jį atsitrenkė, tačiau policijos pareigūnai tik pasiūlė kuo greičiau patraukti iš žiedo automobilius ir užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. VW Golf vairuotojas pareigūnams aiškino, kad jis (R. D.) iššoko jam užkirsdamas kelią ir nespėjęs sustabdyti savojo automobilio, jis (P. V.) tiesiog trenkėsi į jo (R. D.) automobilį. Eismo įvykio deklaracijoje jis pasirašė grafoje, kurioje numatytas kaltininko parašas, nors jam ši situacija pasirodė keista. Laikui bėgant jis prisimindavo šį įvykį, buvo girdėjęs apie tyčia sukeltus eismo įvykius, kuriais buvo pelnomasi iš draudimo bendrovių. Smūgis į jo automobilį buvo labai švelnus, VW Golf vairuotojas nedavė jokio garso signalo, be to negirdėjo ir jokių automobilio stabdymo garsų. Vėliau su juo susisiekė draudimo bendrovės darbuotojai ir klausė, ar jam nekilo abejonių dėl šio eismo įvykio tikrumo. (b.l. II tomas, 46-47 l.) Iš 2019-03-31 iš ADB "Gjensidige" pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei žalos bylos matyti, kad 2016-05-24, ADB „Gjensidige" registravo eismo įvykį (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 2016-05-20 apie 11 val. 20 min. automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. T10809, vairuojamas R. D. (kaltininkas), žiedinėje sankryžoje (Konstitucijos prospekte) kliudė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą P. V. (nukentėjusysis). Nukentėjusio VW GOLF sugadinimai: priekinis dešinysis sparnas, posparnis, durys, bamperis, moldingas, žibinto stiklas, posūkio žibintas, ratlankis, oro filtro laikikliai. Automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-25 iki 2016-09-24 draustas ADB „Gjensidige" įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo serija ir Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-02-14 iki 2016-06-13 draustas ADB „Gjensidige" įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo serija ir Nr. (duomenys neskelbtini). P. V. išmokėta 462, 95 eurų žala. (II tomas, b.l. 2-36)

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėjos transporto inž. Linos Lazarenko 2019-12-10 eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) teikiama išvada, kad remiantis automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo R. D. nurodomu jo judėjimo režimu ir kryptimi prieš eismo įvykį ir iki sustojimo po įvykio eismo įvykio, įvykusio 2016-05-20 apie 11.20 val. žiedinėje sankryžoje, esančioje prie Edukologijos universiteto, Vilniuje, mechanizmas tikėtina buvo toks: automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas R. D. įvažinėjo į žiedinę sankryžą, o automobilis „VW Golf‘ vairuotojas P. V. važiavo žiedine sankryža. Automobilio „VW Golf‘ vairuotojas didesniu greičiu priartėjęs prie antra eismo juosta važiavusio automobilio „Ford Galaxy“, priekiniu dešiniu automobilio kraštu slystamai kontaktavo su „Ford Galaxy“ automobilio užpakaliniu kairiuoju kampu. Po susidūrimo automobiliai buvo sustabdyti. Nurodomomis aplinkybėmis eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „VW Golf‘ vairuotojo P. V. veiksmai, - artėdamas prie mažesniu greičiu sankryža važiuojančio automobilio „Ford Galaxy“, nemažino važiavimo greičio, arba nesiėmė priemonių saugiai jį apvažiuoti gretima juosta ir atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, ar vairuotojo R. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nurodomomis aplinkybėmis automobilio „VW Golf“ vairuotojas P. V., važiuodamas ne didesniu nei maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su „Ford Galaxy“ automobiliu neintensyviai mažindamas greitį (pakaktų tik nespausti greičio pedalo). Jeigu automobilio „VW Golf“ greitis buvo ne didesnis, nei automobilio „Ford Galaxy“ važiuojant antra eismo juosta, tai automobilis „Ford Galaxy“ techniniu požiūriu nesudarė kliūties „VW Golf“ vairuotojui. Neturint jokių duomenų apie automobilio „VW Golf“ važiavimo trajektoriją ir greitį prieš eismo įvykį (nenurodo nei vienas iš vairuotojų) negalima spręsti, ar automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas R. D. sudarė kliūtį automobilio „VW Golf“ vairuotojui.

Įrodymų vertinimas dėl kaltinimo pagal Baudžiamoj kodekso 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (2015-07-14 ir 2016-05-20 kaltinimo epizodai)

1-ame ir 2-ame kaltinimo epizoduose nurodytos veikos buvo padarytos iš esmės identiškomis aplinkybėmis, todėl teismas teikia vieną nusikaltimų sudėties požymių analizę ir vertinimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumentas – tai teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas. Dokumentas yra suklastotas, kai yra pakeičiamas jau pagaminto dokumento turinys arba surašomas, atspausdinamas ar kitaip pagaminamas, arba tik patvirtinamas kito asmens surašytas dokumentas, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja dokumentą ir/ar juo disponuoja, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (Sukčiavimas) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimas – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip sukčiavimo būdas, pasireiškia sąmoningu turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkui suvokiant nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir norint būtent apgaulės būdu gauti turtą ar turtinę naudą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013)

P. V. inkriminuoti alternatyvieji Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai, atitinkamai, svetimo turto savo naudai įgijimas apgaule ir dokumento suklastojimas bei suklastoto dokumento panaudojimas.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų tikrai buvusių eismo įvykių aplinkybių, tai yra dėl to, kad 2015-07-14 ir 2016-05-20 Vilniaus mieste, atitinkamai Žirmūnų bei prie Edukologijos universiteto esančiose žiedinėse sankryžose įvykus identiškiems eismo įvykiams, jų dalyviai, tai yra O. K. (2015-07-14 Žirmūnų žiede) ir R. D. (2016-05-20 Edukologijos universiteto žiede) ir abiem minėtais atvejais kaltinamasis P. V. užpildė eismo įvykių deklaracijas, kuriose schematiškai buvo pavaizduota eismo įvykių esmė, abiem atvejais fiksuojant, kad susidūrimas įvyko į žiedinę sankryžą įvažinėjusiems O. K. ir R. D. sudarius kliūtį žiedu važiavusiam kaltinamajam, taip pat nurodyti kiti būtini rekvizitai apie eismo įvykio dalyvius bei transporto priemones. Kaltę dėl eismo įvykių abiem atvejais prisiėmė, atitinkamai, O. K. ir R. D., padarydami apie tai įrašus eismo įvykio deklaracijos skiltyje „Mano pastabos“. Šias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo P. V., tiek ir O. K. bei R. D. parodymai, tiek ir pačios eismo įvykių deklaracijos. (t. 1, b.l. 165, t. 2, b.l. 8)

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis P. V. abi minėtas eismo įvykių deklaracijas panaudojo, pateikdamas jas draudimo bendrovėms kaip žalos pagrindimą. Jis 2015-07-15 - po 2015-07-14 buvusio eismo įvykio Žirmūnų žiede ir 2016-05-24 - po 2016-05-20 buvusio eismo įvykio prie Edukologijos universiteto žiedo, kreipėsi į O. K. ir R. D. transporto priemonių valdytojų privalomos civilinės atsakomybės draudikus, atitinkamai, į draudimo bendroves „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir ADB „Gjensidige“ Lietuvos filialą, pašydamas atlyginti eismo įvykių metu patirtą žalą ir šie netrukus išmokėjo P. V. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokas, atitinkamai, 323,48 Eur (dėl 2015-07-14 eismo įvykio) ir 462,95 Eur (dėl 2016-05-20 eismo įvykio). Pastaruoju atveju pinigai pareiškėjo P. V. prašymu buvo pervesti į jo sutuoktinės A. V. banko sąskaitą. Šiuos faktus patvirtina kaltinamojo P. V. parodymai ir draudikų pateiktų žalos bylų duomenys. (t. 1 b.l.154-161, t.2, b.l. 2-36)

Nagrinėjamų situacijų esmė yra nustatymas, ar eismo įvykių deklaracijose vienu ir kitu atveju užfiksuota eismo įvykio priežastis, kas tuo pat metu yra abiejų eismo įvykio dalyvių susitarimo ir vienodo situacijos vertinimo patvirtinimas, yra iš tikrųjų teisinga. Nustačius, kad tikroji eismo įvykių priežastis buvo kita ir, kad ji bent vieno iš įvykio dalyvių deklaracijoje neteisingai buvo nurodyta sąmoningai (tyčia), tai tampa kaltinimą tiek dokumento klastojimu, tiek sukčiavimą panaudojus šį dokumentą pagrindžiančiu įrodymu ir nulemia baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. ir 182 str. taikymą tyčia apgaulingai veikusiam asmeniui. Pažymėtina, kad kaltinimas šioje byloje nėra reiškiamas dėl tyčinio eismo įvykio sukėlimo, už tokią veiką baudžiamoji atsakomybė net ir nenumatyta. Tyčinio eismo įvykio konstatavimas šiuo atveju yra reikšmingas tik kaip vienas, bet ne vienintelis, dokumento klastojimo objektyviąją pusę (klastotės esmę) nusakantis požymis.

Šioje byloje nagrinėjamų visiškai atsietų, tačiau identiškų eismo įvykių dalyviai – tarpusavyje nepažįstami O. K. ir R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai apibūdino buvusius eismo įvykius, kaip “labai keistus”. Abu jie nurodė, kad nesuprato iš kur atsirado kaltinamojo vairuotas automobilis, nes jie saugiai jau buvo įvažiavę į žiedines sankryžas, kad eismas jose nebuvo intensyvus. Abu taip pat nurodė, kad smūgis į jų automobilius buvo itin nežymus ir, kad prieš smūgį nebuvo jokių nei stabdymo, nei garsinės signalizacijos garsų, kurie reikštų, kad P. V. vairuotam automobiliui buvo sudaroma kliūtis. Abiem atvejais buvo kontaktuota kaltinamojo automobilio priekiniu dešiniu kampu į kairiąją kito automobilio pusę

Liudytojas O. K. parodė, kad jis vairuoja atsargiai, kad susidūrimas įvyko jam žiedu pravažiavus jau apie 20 metrų ir, kad jam iš paskos labai greitai priartėjęs kaltinamasis galėjo išvengti susidūrimo, nes žiede buvo daug vietos kitose eismo juostose.

Nukentėjusysis R. D. parodė, kad jo vairavimo stažas yra 40 metų ir, kad jis nėra turėjęs rimtesnių eismo įvykių, tąkart vežė savo taksi klientę, kad po susidūrimo pro šalį važiavusiems ir prie jų stabtelėjusiems policijos pareigūnams jis jau tada tvirtino, jog kaltinamasis žiede jį pasivijo jau pilnai įvažiavusį į žiedą ir tada smūgiavo, tačiau šie į situaciją nesigilino. Be to, R. D. teigė, kad vėliau jis vis prisimindavo tą keistą įvykį, nes buvo girdėjęs apie tyčia dėl draudimo išmokos sukeliamus eismo įvykius, kol netrukus sulaukė draudiko skambučio su pasiteiravimu būtent apie įvykio įtartinumą.

Transporto inžinerijos ekspertė L.Lazarenko 2019-12-10 eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) pateikė tikėtiną išvadą bei ją patvirtino teisiamajame posėdyje, kad 2016-05-20 eismo įvykis kilo žiedine sankryža kaltinamojo vairuotam automobiliui didesniu greičiu priartėjus prie R. D. vairuoto automobilio ir, kad susidūrimo galima buvo išvengti P. V. vien tik nespaudžiant greičio pedalo, tai yra net nestabdant. Ekspertė taip pat nurodė, kad nesant duomenų apie eismo dalyvių važiavimo greitį, buvo imamos P. V. palankiausios sąlygos, t.y. imant, kad P. V. žiedu važiavo didžiausiu leistinu 50 km/val. greičiu. Nors ekspertizės išvada yra tikėtina ir yra grindžiama iš esmės tik nukentėjusiojo R. D. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, teismas neturi priežasties ja abejoti, nes neturi pagrindo netikėti viso proceso metu buvusiais nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo R. D. parodymais, taigi jo nurodytų įvykio aplinkybėmių teisingumu.

Nukentėjusiojo R. D. parodymų ir ekspertės L.Lazarenko išvados, vertinant šiuos duomenis dar ir gausių netiesioginių įrodymų kontekste, pakanka išvadai, jog kaltinamasis P. V. 2016-05-20 eismo įvykį žiede prie Edukologijos universiteto sukėlė tyčia, tai yra didesniu greičiu priartėjęs ir kliudęs žiedine sankryža jau važiavusio R. D. automobilį.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji 2018-05-21 apie 20.30 val. automobiliu VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į oro uostą. Dunojaus gatve privažiavo prie sankryžos su Liepkalnio g. ir sustojo antroje juostoje pirma prie šviesoforo, ketino sukti į antrąją juostą Liepkalnio gatvėje. Matė, kad priešingoje sankryžos pusėje - Kaminkėlio g. - prieš sankryžą stovi tamsus automobilis, kuris nerodė posūkio signalo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pajudėjo į kairę - į Liepkalnio g. Bebaigiant posūkį, jai beveik įsukus į Liepkalnio gatvę, pastebėjo, kad minėto tamsaus automobilio vairuotojas pradėjo akseleruoti iki galo spausdamas akseleratoriaus pedalą. Sėdėdama šonu ji pastebėjo tiesiai į ją skriejantį automobilį, tada pradėjo dairytis į gretimą juostą, bandė trauktis, bet gretimoje juostoje irgi vyko eismas. Minimas automobilis (jį vairavo kaltinamasis) kairės pusės priekiniu kampu įvažiavo į jos automobilio dešinį priekinį ratą, o antru smūgiu buvo sulankstytos priekinės jos automobilio durelės ir subraižytos antros durelės. Antras smūgis buvo į šoną, kai kaltinamasis užsuko vairą į kairę pusę. Nuo smūgio jos automobilį nunešė į salelę kelio viduryje. Kaltinamojo automobilis pralėkė į priekį ir sustojo, kaltinamasis nelipo. Ji pirma išlipo ir priėjusi paklausė kam taip reikėjo daryti, tačiau vairuotojas apkaltino ją. Ji nesutiko, prašė kviesti policiją, automobilyje pradėjo verkti jos vaikas. Kaltinamasis atsisakė kviesti policiją, pasakęs „tau reikia, tu ir skambink“. Po to jis pasiūlė pildyti deklaraciją ir, kai atvažiavo pareigūnai, jis jau buvo užpildęs savo deklaracijos dalį. Su kaltinamuoju kartu važiavęs keleivis buvo šoke, kai pamatė, kad jos automobilyje yra mažas vaikas. P. V. versija neva ji paspaudė akseleratorių, kad greičiau pravažiuotų, yra netiesa. Ji važiavo iki 40 km greičiu, nes važiuojant per sankryžą galėjo eiti pėstieji, be to ji važiavo su mažu vaiku. Atvažiavus pirmam policijos ekipažui P. V. aiškino neva ji apsižioplino, jis ėjo pareigūnams iš paskos ir kalė į galvą savo versijas. Pirmas ekipažas buvo linkęs pripažinti P. V. kaltę. Antram ekipažui kaltinamasis dar labiau pradėjo įrodinėti jos kaltę dėl eismo įvykio ir policijos pareigūnas pasakė, kad pagal eismo taisykles P. V. turėjo teisę sukti. Realiai, P. V. tiesiai įvažiavo į jos automobilį. Pareigūnai primygtinai jai pasiūlė užpildyti deklaraciją, sakė, kad priešingu atveju ji gautų baudą ir patys užpildė deklaraciją – ji tik pasirašė. Vėliau ji visą savo įvykio versiją išdėstė draudimo atstovui. Ji tikrai matė kaip į jos automobilį skrieja kaltinamojo automobilis, o tai yra nenormalu. Prie sankryžos juodas automobilis tiesiog stovėjo, nerodė posūkio signalo ir nebuvo jokių požymių, kad jis važiuos. Už kaltinamojo automobilio nieko nebuvo. Kaltinamojo automobilis rovė iš vietos tiesiai į ją. Jeigu jis suktų, tai būtu prasukęs. Iš jo pusės buvo psichologinis spaudimas prisiimti atsakomybę.

Liudytojas A. A. nurodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 71-72 l.) ir parodė, kad 2018 m. gegužės mėn. P. V. paėmė jį iš darbo Mokslininkų gatvėje, Vilniuje ir juodu važiavo pas draugą į sodybą Minsko plente. P. V. atvažiavo su Dodge Stratus automobiliu. Pakeliui Liepkalnio gatvėje užkaito P. V. automobilis, jie sustojo ir ketino važiuoti į parduotuvę nusipirkti antifrizo. Užsivedė automobilį (vairavo P. V.) ir degant šviesoforo žaliai šviesai, pasižiūrėję į dešinę (į kairę nežiūrėjo), įvažiavo į sankryžą. Jiems būnant 1 juostoje į jų automobilio kairę pusę atsitrenkė Volvo automobilis. Po susidūrimo jų automobilis sustojo 1 juostoje, o Volvo užšoko ant bordiūro ir pramušė kairės pusės ratą ir slenkstį. Vėliau jie pavažiavo į priekį, nes reikėjo patraukti automobilį, nes buvo vakaras, kamščiai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad pas draugą jis ir P. V. važiavo kiekvienas savo automobiliu, jis važiavo paskui P. V. Dodge Stratus automobilį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus skyriaus vedėjos transporto inž. Linos Lazarenko 2019-12-10 eismo įvykių ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) teikiama išvada, kad eismo įvykio, įvykusio 2018-05-21 apie 20.30 vai., Kaminkėlio ir Liepkalnio gatvių sankryžoje, mechanizmas tikėtina buvo toks: užsidegus Dunojaus ir Kaminkėlio g. eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, automobilio „Volvo XC70“ vairuotoja pradėjo judėti ir važiavo per sankryžą nuo Dunojaus g. į Liepkalnio g. link Minsko plento. Apie 7,3 s po to, kai užsidegė eismą leidžiantis šviesoforo signalas, automobilio „Dodge Stratus“ vairuotojas pradėjo važiuoti greitėdamas dideliu intensyvumu iš Kaminkėlio g. į Liepkalnio g. automobiliui „Volvo XC70“ iš dešinės. „Dodge Stratus“, pasiekęs apie 25 km/h greitį, priekinės dalies kairiuoju kraštu atsitrenkė į automobilio „Volvo XC70“, važiuojančio Liepkalnio g. pirma eismo juosta apie 32 km/h greičiu, priekinį dešinės pusės ratą ir sparną. Nuo smūgio automobilis „Volvo XC70“ buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę, dešiniuoju šonu slystamai kontaktavo su „Dodge Stratus“ kairiuoju šonu ir buvo nublokštas link skiriamosios juostos, kur priekiniais ratais užvažiavęs ant bordiūro, sustojo apie 4 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ženklinimo. Automobilis „Dodge Stratus“ nuvažiavo į priekį ir į dešinę jo pirmine važiavimo kryptimi, kol buvo sustabdytas antroje Liepkalnio g. eismo juostoje. Tikėtina, kad šioje eismo situacijoje eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Dodge Stratus“ vairuotojo P. V. veiksmai,- pradėdamas važiuoti nuo sustojimo vietos, įvažiavo į sankryžą tuo momentu, kada į Liepkalnio g. įsukusi automobilio „Volvo XC70“ vairuotoja, jau neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, ir atsitrenkė į automobilio „Volvo XC70“ dešinįjį šoną. Automobilio „Volvo XC70“ vairuotoja J. K., tikėtina neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su į sankryžą jai iš dešinės dideliu pagreičiu įvažiuojančiu automobiliu „Dodge Stratus“ reaguodama stabdymu, kai automobilis „Dodge Stratus“ pradėjo judėjimą. Automobilio „Dodge Stratus“ vairuotojas P. V. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio prieš pradėdamas judėti nuo sustojimo vietos įsitikindamas, kad tai daryti saugu, ir neatsitrenkdamas į Liepkalnio g. važiuojantį automobilį.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis 2018 metų pavasarį kaltinamajam P. V. (jį atpažino asmens parodymo atpažinti metu pagal nuotrauką) už 300 eurų pardavė 2004 metų laidos automobilį Dodge Stratus. Į susitikimą su P. V. atvažiavo dar vienas jaunuolis, tačiau viską pildė P. V.. Automobilis buvo 14 metų senumo, nevažiuojantis, po avarijos, neverta buvo investuoti į jo remontą. Jie sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kiek pamena, joje pirkėju buvo įrašyta įmonė, jos pavadinime rusiška pavardė. Automobilį pirkėjas paėmė iš Didlaukio gatvės, kur ir buvo įvykusi avarija. Jis buvo tik patrauktas į šoną. Pirkėjas jo akivaizdoje tarėsi dėl tralo ir po kelių dienų automobilio jau nebuvo. Apžiūros metu automobilio nepavyko užkurti, jį užkūrė su laidais, jis nepastebėjo, kad buvo nutekėję aušinimo skysčiai. Avarijos metu buvo pažeistas dešines pusės ratas, sparnas.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas M. K. tarp pateiktų atpažinti šešių asmenų nuotraukų, atpažino vaikiną pažymėtą nuotraukoje Nr. 4 (P. V.), kuris dalyvavo automobilio Dodge Stratus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkime-pardavime. (b.l. I tomas, 78-81 l.)

Liudytoja E. J. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad P. V., paprašęs, kad ji savo vardu užregistruoti jo perkamą automobilį, jai sakė, kad nori prasukti kažkokį reikaliuką su eismo įvykiu ir draudimu, yra neteisingi, jie buvo išgauti pareigūnams darant spaudimą. Nurodė, kad du pareigūnai ją paėmė iš darbo, liepė vykti kartu į apklausą, pasakė, kad jai reikės kažką atpažinti, kad ji turės paliudyti dėl automobilio Dodge Stratus taip, kaip nori pareigūnas, nes P. V. jau nusibodo su savo avarijomis. Kol važiavo, pareigūnas sakė, kad jeigu ji sakys ne taip kaip nori jis, tai pasodins ją apmąstymams 2 paroms, o jos vaikus paims vaikų teisių apsaugos darbuotojai. Komisariate Juozapavičiaus gatvėje pareigūnas jai diktavo tekstą, kad automobilis buvo pirktas tam, kad įvyktu eismo įvykis, kad ji dalyvavo pirkime, liepė pasirašyti, kad ji susipažino su parodymais. Jai rašant prisipažinimą dalyvavo du pareigūnai, ji rašė tai, ką jai diktavo, negalvodama apie pasekmes, jai buvo svarbiausiai iš ten ištrukti ir greičiau važiuoti pas savo vaikus. Apklausos metu pareigūnai paėmė iš jos telefoną, kad ji nepaskambintų P. V.. Kai ją iškvietė antrą kartą, vėl liepė patvirtinti savo parodymus. Tuo metu ji nesuprato situacijos, jai sukosi galvoje mintis tik dėl vaikų, ji iki šiol nesupranta, kas vyksta. Tekstą jai diktavęs pareigūnas po to nuvedė ją pas tyrėją, ši jos parodymus suvedė į kompiuterį ir liepė pasirašyti. Apklausos metu 2018-09-24 jai padavė du lapus, liepė pasirašyti liudytojo apklausos protokole du kartus, ji pasirašė ir parašė „perskaičiau, mano žodžiai surašyti teisingai“. 20118-11-23 ji patvirtino savo ankstesnius parodymus, bet ji nežinojo, kad eismo įvykis buvo sukeltas dėl draudimo išmokos, P. V. jai nesakė, kad specialiai buvo organizuotas įvykis. Nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų nurodžiusi, kad P. V. pažįsta kaip labai emocionalų, greitai supykstantį, todėl atsisako dalyvauti akistatoje.

E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš tikrųjų buvo taip, kad 2018 balandžio mėnesį ji P. V., kaip draugui, davė 1000 eurų ir paprašė surasti jai automobilį, nes jos VW PASSAT buvo senas. Po poros savaičių paskambinęs P. V. pasakė, kad už šią sumą rado jai Dodge Straturs automobilį ir, jeigu jai tinka, tai jis užregistruos automobilį savo vardu, nes ji su vaiku negalėjo atvykti. Tą pačią dieną P. V. atvarė automobilį į jos kiemą Tujų 19, Vilniuje. Automobilio kėbulas buvo pabraižytas, sparnas įlenktas, tačiau automobilis buvo normaliai važiuojantis. Jie vietoje surašė pirkimo pardavimo sutartį ir perrašė automobilį jos vardu. Ji pradėjo juo naudotis, pavažinėjo kelias savaites, bet buvo labai didelis kuro sąnaudos, automobilio eksploatacija jai buvo per brangi, todėl paprašė P. V. parduoti automobilį ir grąžinti jai pinigus. Po kiek laiko paskambinęs P. V. pasakė, kad su jos automobiliu įvyko avarija, po to naktį paskambino, kad automobilis sudegė. Ji liko be automobilio ir be pinigu. Po to pas ją į darbą atvyko AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, kurio nurodymu ji pasirašė raštą, kad būtų nutraukta sutartis dėl draudimo išmokos, nes faktiškai tai jau buvo P. V. automobilis. Ji kreipįsi į draudiką, norėdama atgauti pinigus. Po automobilio Dodge Stratus, pasiskolinusi iš mamos pinigų, ji įsigijo automobilį Opel Vektra, 2004 m. laidos, dar turėjo VW Passat 1992 metų laidos. Automobilio Dodge Stratus likimu ji toliau nesidomėjo. P. V. po visko jai davė 600 eurų. P. V. Dodge Stratus automobilį apdraudė savo mamos vardu, ji (E. J.) davė pinigus už draudimą grynaisiais, sumos neprisimena.

Liudytoja – policijos tyrėja I. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atliko liudytojos E. J. apklausas. Buvo tiriamas įtartinas eismo įvykis, E. J. buvo įvykyje dalyvavusio automobilio savininkė. Bendravimas su liudytoja buvo nuoširdus, ji tiesiog pasakojo apie įvykį. Liudytojai buvo išaiškintos teisės. E. J. pasakojo, kad transporto priemonė įtariamojo prašymu buvo tik registruota jos vardu ir, kad ji buvo įsigyta ne jai naudotis. Pamena, kai E. J. paminėjo žodį „varkės“, kad įtariamajam to automobilio reikėjo „varkėms“ (t.y. prasukti reikalams) ir, kad galiausiai įtariamasis jai pranešė, kad ta transporto priemonė naktį sudegė. Jai (I. G.) sukėlė įtarimą tai, kad nors, pasak E. J., jos santykiai su įtariamuoju buvo geri, tačiau ji kategoriškai atsisakė su juo susitikti akistatoje. Kokiu būdu E. J. buvo pristatyta į apklausą, neprisimena. Ji buvo iškviesta ne šaukimu, galėjo būti, kad ji buvo iš kažkur paimta. Apklausos metu kabinete buvo ji ir E. J.. Galbūt dar buvo jos bendradarbiai, nes kabinete dirba trys tyrėjai, tačiau jie dirba su savo bylomis. E. J., kaip liudytojos procesinis statusas nereikalavo atstovo. Tyrėjas ją palydėjo, tačiau apklausoje nedalyvavo. E. J. kalbant, buvo renkamas tekstas, vėliau atspausdintas, pasiūlytas perskaityti ir patikslinti. Nepamena, ar E. J. tikslino tekstą, tačiau galutinį variantą ji pasirašė. Antrą kartą E. J. patvirtino tuos pačius parodymus. Ji antrą kartą buvo atvykusi su vaiku. Apklausa vyko tvarkingai, laikantis proceso taisyklių. Parodymų jai niekas nediktavo ir nebuvo taip, kad ji neskaičiusi parodymų pasirašytų protokolą. Tekstas buvo surinktas iš jos žodžių. E. J. atrodė gerai, jautėsi gerai, bendravo. Jokio išankstinio teksto su E. J. parodymais jai (tyrėjai) niekas nedavė. Nepamena, kodėl buvo reikalinga antroji E. J. apklausa, bet gal kilo kažkoks įtarimas, kad ją galėjo paveikti įtariamasis, nes šis ne visada buvo geranoriškai nusitekęs, savo poziciją jis aiškino emocionaliai.

Liudytojas – policijos pareigūnas G. B. parodė, kad jis yra žvalgybos darbuotojas ir kaltinamąjį P. V. pažįsta kaip įtariamąjį, kuris dėl draudimo išmokos sukeldavo tyčinius eismo įvykius. Prasidėjus šios bylos ikiteisminiam tyrimui jis su kolega buvo kaip pagalbiniai tyrėjos darbuotojai. Įtariamąjį buvo sunku surasti, todėl jį apklausai atsivežė iš namų. Po apklausų jam teko dar kelis kartus bendrauti su P. V., nes šis sakė, kad gali teikti informaciją apie kitus nusikaltimus. Dėl to jis gal porą kartų buvo nuvažiavęs pas P. V. į sodus, tačiau jokios vertingos informacijos iš jo taip ir negavo. Taip pat reikėjo apklausti merginą – E. J.. Kad būtų greičiau, į apklausą jie atvežė merginą iš jos darbovietės, kurią sužinojo per duomenų bazes. Prieš važiuodami pasiskambino darbdaviui, taigi numanė, kad merginą ras darbe. Į merginos darbą atvažiavo apie 8 val. ryto. Mergina reagavo normaliai, paklausė dėl ko atvažiavo. Pasakius, kad dėl jos automobilio, mergina tvirtino, kad nieko bendro su automobiliu neturi, kad tai jos pažįstamo automobilis. Mergina sutiko važiuoti į apklausą, pakeliui ji pati pasakojo, kad tai nesusipratimas, kad ji buvo paprašyta automobilį užregistruoti jos vardu, kad ji automobiliu nesinaudojo ir net nematė jo. Pasakojo, kad automobilis reikalingas jos draugui, kad draugas negali automobilio registruoti savo vardu dėl kažkokių priežasčių, dėl kažko nelegalaus. Prieš apklausą pas tyrėją mergina, berods, dar pabuvo pas jį kabinete. Raštu nei jis, nei kas kitas nieko neužrašinėjo ką mergina pasakojo. Po to ją apklausė tyrėja. Iš tyrėjos žino, kad mergina vėliau buvo dar kartą kviesta. Mergina iš pradžių buvo susinervinusi, vėliau ramiai pasakojo visus dalykus. Ji pati yra suaugęs žmogus ir puikiai žinojo, kad jai gali tekti atsakyti. Jai tikrai niekas negrasino vaikų atiminėjimu, tokios kalbos buvo iš jos pusės. Jai niekas nieko neliepė pasirašyti, ar duoti išankstinius parodymus.

Kaltinamojo kaltė dėl tyčia sukelto eismo įvykio, po ko buvo sukurta suklastota 2018-05-21 eismo įvykio deklaraciją įrodyta liudytojos J. K. parodymais, eismo įvykio tyrimo ekspertizės aktu (t. t. 4, b.l. 33-44), ekspertės išvada teisiamojo posėdžio metu, AB “Lietuvos draudimas” pažyma dėl įvykio tyrimo bei prie jos pridedama tyrimo medžiaga (t. 1, b.l. 22-32), liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoja J. K., 2018-05-21 įvykus eismo įvykiui ir viso toliau vykusio tiek draudiminio įvykio tyrimo, tiek ikiteisminio bei teisminio procesų metu kategoriškai tvirtino mačiusi, kad prieš ją sankryžoje Kaminkėlio gatvėje, Vilniuje stovėjęs ir jokių ketinimo važiuoti ženklų nerodęs kaltinamojo vairuotas automobilis Dodge Stratus, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jai jau bebaigiant posūkį iš Dunojaus gatvės į Liepkalnio gatvę, staiga stipriai didindamas greitį pradėjo lėkti į jos automobilį ir netrukus į jį atsitrenkė. Būtent tokią eismo įvykio kilmę patvirtina eismo įvykio ekspertizės išvada, kurioje, be to, kad eismo įvykio kilmę tikėtina sąlygojo kaltinamojo P. V. veiksmai, nurodyta, kad minėtomis aplinkybėmis J. K., reaguodama stabdymu, tikėtina, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su į sankryžą jai iš dešinės dideliu pagreičiu įvažiuojančiu automobiliu Dodge Stratus, kai tuo tarpu automobilio Dodge Stratus vairuotojas P. V. turėjo tokią techninę galimybę prieš pradėdamas judėti nuo sustojimo vietos įsitikindamas, kad tai daryti saugu. Iš esmės tokia pati išvada buvo padaryta 2018-06-04 AB “Lietuvos draudimas” pažymoje dėl įvykio tyrimo (t. 1, b.l. 24-31). Pažymėtina, kad tiek J.KLiučionok, tiek ir pats kaltinamasis P. V. parodė, kad prieš pradėdamas judėti, kaltinamojo vairuotas Dodge Stratus automobilis stovėjo Kaminkėlio g. būtent prie šviesoforo, o ne kažkur toliau, taigi šis ekspertinio tyrimo metu imtas domuo laikytinas pagrįstu.

Minėti tiesioginiai, teismo pripažįstami įrodymais, bylos duomenys rodo, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė tyčia. Šiuos įrodymus patvirtina gausūs netiesioginiai įrodymai, kurie jau aptarti šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl kitų kaltinimo epizodų. Netiesioginiai įrodymai, tai kaltinamojo daromų eismo įvykių sistemiškumas, naudojimasis prastos būklės, dažniausiai kaskart vis kitais automobiliais, privalomąją transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiant ne savo vardu ir kt. Pagaliau, liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu būtent ir parodė žinojusi, kad automobilis Dodge Stratus kaltinamojo buvo perkamas jo panaudojimui “prasukti reikalui” su draudimu.

Visi šie duomenys paneigia kaltinamojo versiją apie neva J. K. kaltę dėl eismo įvykio, juos vertinant dar nuo automobilio Dodge Stratus įsigijimo aplinkybių bei jo registravimo E. J. vardu priežasties. Akivaizdu, kak kaltinamasis ir E. J. teisminio proceso metu pakeitė parodymus tarpusavyje susitarę. E. J. parodymai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai iš jos neva buvo išgauti pareigūnams darant neteisėtą poveikį, visiškai paneigti teisme apklausus liudytojais pačius pareigūnus G. B. ir I. G., o teisme jos pasakota istorija apie duotą užsakymą P. V. nupirkti jai 1000 eur vertės automobilį, yra visiškai neįtikinama ir paneigta šį automobilį P. V. pardavusio M. K. parodymais apie tikrąją automobilio būklę. Byloje iš tikrųjų nėra jokių net menkų požymių, kad Dodge Stratus automobilis nuo jo nupirkimo 2018-05-02 iki 2018-05-21 eismo įvykio realiai buvo E. J. žinioje. Pagaliau, net pats P. V. parodė, kad jis pats internetu apdraudė savo mamos vardu civilinę transporto priemonės valdytojo atsakomybę vienam mėnesiui (t. 1, b.l. 52), kai tuo tarpu tokiam teismo klausimui nepasiruošusi E. J. nurodė neva ji davė pinigus už draudimą, nesugebėdama argumentuoti, kodėl draudimo sutartis buvo sudaroma ne jos vardu ir kodėl tik tokiam trumpam periodui. Be kita ko, pažymėtina, kad ir be E. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji liudijo būtent apie P. V. turėtą tyčią daryti eismo įvykius su tikslu neteisėtai gauti draudimo išmokas, apie tokią tyčią patvirtina tiek šiame, tiek kituose kaltinimo epizoduose aptartų aplinkybių, pagrįstų tiesioginiais bei netiesioginiais įrodymais, kontekstas. Taip pat ir liudytojo A. A. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo vertinami kaip susitarimas su kaltinamuoju liudyti pastarojo naudai. Nei kaltinamasis, nei liudytojas A. A. teismui negalėjo rišliai paaiškinti jų atsiradimo Kaminkėlio g. aplinkybių, jų parodymai šioje dalyje prieštaringi, nes nėra loginio paaiškinimo poreikiui minėtomis aplinkybėmis iš Kaminkėlio gatvės automobiliu su užkaitusiu varikliu kilti į daugiau kaip už kilometro esančią parduotuvę pirkti variklio aušinimo skysčio, kai tuo tarpu artimiausioje aplinkoje yra bent kelios autodetalių parduotuvės, autoservisai, buvo maisto prekių parduotuvė „Iki“ ir pan., kuriose galima įsigyti variklio aušinimo skysčio. Be to, sunku paaiškinti poreikį važiuoti į parduotuvę užkaitusiu automobiliu, kai kaltinamasis ir A. A. į minimą vietą Kaminėlio g., kaip seka iš jų pačių parodymų, buvo atvažiavę dviem automobiliais. Visa tai lemia teismo išvadą, kad kaltinamasis į Kaminkėlio g. atvažiavo būtent su tikslu tyčia sukelti eismo įvykį, iš anksto įvertinęs, be kita ko, ir Kaminkėlio/Liepkalnio sankryžos specifiką. Tai dar vienas netiesioginis kaltės įrodymas.

Kaltinamasis P. V. inscenizavo jo tyčia sukeltą eismo įvykį taip, kad išoriškai kalta dėl jo atrodytų kita eismo dalyvė J. K., dėl ko ši, nors kategoriškai nepripažino kaltės, tačiau verčiama susiklosčiusių aplinkybių (važiavo su kūdikiu, jis verkė, situacijos aiškinimasis užsitęsė, be to, policijos pareigūno įkalbėta) pasirašė eismo įvykio deklaraciją, prisiimdama kaltę dėl įvykio, tai yra ji patvirtino neteisingas įvykio aplinkybes. Taip buvo sukurtas kaltinamajam žinomai melagingo turinio (suklastotas) dokumentas su tikslu jį panaudoti draudimo išmokos gavimui. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.