Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-453-664/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-01Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
1-453-664/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49550-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-453-664/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49550-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.26.2.; 1.1.6.6 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorei R. B.,kaltinamajam M. K.,gynėjui advokatui V. B.,nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) G. L.,nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) atstovei advokato padėjėjai R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. vasario 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., skirta 6 (šešių) MGL 780 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2008-12-31 iki 2009-01-02, 2 (dvi) paros, ir paskirta galutinė bausmė 2 (dviejų) (duomenys neskelbtini) Lt dydžio bauda. Bauda sumokėta;

2) 2011 m. sausio 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 3 d., skirta 7 (septynių) (duomenys neskelbtini) Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011-01-24 iki 2011-01-26, 2 (dvi) paros, ir paskirta galutinė bausmė 3 (trijų) MGL 390 Lt dydžio bauda. Bauda sumokėta;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2012 m. kovo 1 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d., skirta 10 (dešimties) MGL 1300 Lt dydžio bauda. 2014-03-07 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi, 2012-03-01 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 (dešimties) MGL 1300 Lt dydžio bauda pakeista į 5 (penkių) parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs;

4) 2012 m. kovo 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., skirta 6 (šešių) MGL 780 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-02-12 iki 2012-02-13 ir nuo 2012-02-13 iki 2012-02-14, 3 (trys) paros, nustatyti, jog šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė atlikta;

Žemesnės instancijos teismas

5) 2017 m. birželio 15 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 138 str. 2 d. 6 p., 8 p., 146 str. 2 d., už BK 24 str. 6 d., 138 str. 2 d. 6 p., 8 p., skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 146 str. 2 d., skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., paskirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metais laisvės atėmimo. Pagal BK 178 str. 2 d., 233 str. 3 d., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2016-11-24 iki 2017-06-14. 2017-11-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2017-06-15 nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 138 str. 2 d. 6 p., 8 p., ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal BK 233 str. 3 d., ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. Pagal BK 233 str. 3 d., skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-15 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs;

6) 2018 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. skirta 30 parų arešto, už BK 227 str. 2 d, skirta 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 3 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. K. , 2020 m. gruodžio 20 d. apie 15 valandą 45 minutės, viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, įžūliu elgesiu - skubios medicinos pagalbos slaugos specialistei G. L. reaguojančiai į iškvietimą, nuo veido nuplėšdamas medicininę kaukę ir grasindamas atleisti iš darbo, keikdamas necenzūriniais žodžiais, spirdamas vieną kartą į sėdmenis ir abejomis rankomis pastumdamas į nugarą, ir taip padarydamas nukentėjusiajai G. L. kairio sėdmens sumušimą ir kraujosruvą sėdmenyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, nutraukė darbines pareigas vykdančios skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės G. L. ir greitosios medicinos pagalbos brigados darbą, nežymiai sužalojo G. L. ir taip sutrikdė viešąją tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. K. parodė, kad kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažįsta. Paaiškino, jog išsamius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Prašė juos pagarsinti ir jais vadovautis. Teismui pagarsinus kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu (II t., b.b.l. 12-13, 25-26) duotus parodymus, kaltinamasis M. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su mama L. K.. Gyvena penktame aukšte. Du buto langai yra į kiemo pusę. 2020 m. gruodžio 20 d. po pietų, tikslaus laiko nežino, mama L. K. paskambino į greitąją pagalbą. Mama sirgo covid-19 liga, jai buvo sunku kvėpuoti, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba atvažiavo tik po dviejų valandų. Greitosios pagalbos laukė namuose. Mama buvo savo kambaryje. Buto durys buvo neužrakintos, bet atidarytos. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Išėjo į laiptinę ir laukė slaugytojos. Mama su slaugytoja nebendravo. Slaugytoją, kuri atėjo, matė pirmą kartą. Vardą ir pavardę sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą. Slaugytoja buvo be veidą dengiančios kaukės. Buvo apsirengusi raudonos spalvos specialiais greitosios medicinos pagalbos drabužiais. Buvo be "skafandrų", nešėsi lagaminą. Su slaugytoja bendravo namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Slaugytoja pasakė, kad per daug žmonių išgelbėjo, kad su juo bendrautų ir išvadino žąsinu. Slaugytoja nesiteiravo kam reikalinga pagalba. Pasakė, slaugytojai, kad atleis iš darbo, nes ji be veidą dengiančios kaukės. Kai bendravo su slaugytoja, mama buvo namuose. Nutarė slaugytoją palydėti iki greitosios pagalbos automobilio. Slaugytoja lipo laiptais. M. K. lipo laiptais į lauką taip pat. M. K. nurodo, jog būdamas laiptinės trečiame aukšte, palydėjo slaugytoją ir atidarė laiptinės duris. Išėjo į lauką, nes norėjo pažiūrėti ar vairuotojas yra su veidą dengiančia kauke. Greitosios pagalbos vairuotojas stovėjo lauke prie laiptinės ir rūkė. Jis buvo be kaukės. Buvo apsirengęs raudonos spalvos specialiais greitosios medicinos pagalbos drabužiais. Vairuotojui nieko nesakė. Vairuotojo nepažįsta. Pakėlė ranką, leisdamas suprasti, kad važiuotų. Slaugytoja atsisėdo į greitosios pagalbos automobilį. Visa tai truko apie pusantros minutės. Atėjo į namus. Mamai pasakė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Mama paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad pagalba nereikalinga, nes ilgai važiavo. Laiptinėje slaugytojai veidą dengiančios kaukės nenuplėšė, pečiu nepastūmė ir koja į sėdmenis nespyrė. Su policijos pareigūnais tą dieną nebendravo. Tą dieną buvo išvykęs iš namų. Įvykio dieną buvo blaivus. Įvykio metu nebuvo atsidaręs nei laiptinės ar buto langų ir nieko nekeikė. Išėjęs iš buto lipo laiptais ir ketvirto aukšto laiptinėje matė gulintį kaimyną E. D..

Papildomai kaltinamasis M. K. parodė, jog kaltu nepripažįsta, mano, jog šioje byloje yra vienas nukentėjusysis – tai jis, kadangi dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo jis negalėjo išvykti į užsienį ir dirbti savo mėgstamo darbo. Paaiškino, jog jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją G. L. jis neatliko, t.y. jos nestūmė ir nespyrė. Jis kelis kartus yra tapęs Europos čempionu, tapęs Pasaulio prizininku, nuo smūgių žmonės miršta ringe, o čia nukentėjusioji toliau važiavo dirbti. Mano, jog nukentėjusioji jaučia jam gal neapykantą. Kodėl taip mano paaiškinti negali. Tai, jog jo parodymai nesutampa su liudytoja apklaustos motinos L. K. parodymais (kuri apklausos metu paaiškino, jog sūnus M. K. nurodė nuplėšęs slaugytojai kaukę nuo veido), kaltinamasis atsakė, kad tai ką kalba liudytoja apklausta motina L. K. tai yra jos reikalas. Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. J. ir I. S. jis minėtą dieną nematė, su jais nebendravo, mano jog pareigūnai greičiausiai vyko pas kaimynus į kokį nors kitą įvykį.

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) G. L. apklausos metu nurodė, jog ji labai bijo kaltinamojo M. K., kadangi pastarasis jai yra žinomas, kaip impulsyvus ir visuomet agresyvus bei kerštingas žmogus, todėl nesutinka duoti parodymus teismo posėdžio salėje įprasta tvarka. Nutarus nukentėjusiąją apklausti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 185, 186 straipsnio nuostatomis (apklausiant kitoje patalpoje ir suteikiant proceso dalyviams galimybę matyti, girdėti ir užduoti klausimus apklausiamam asmeniui) nukentėjusioji G. L. paaiškino, jog ji dirba Ignalinos rajone skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. 2020 m. gruodžio 20 d. nuo ryto dirbo kartu su greitosios medicinos vairuotoju A. K.. Apie 15 valandą 25 minučių iš centro gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose L. K. skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu be to, galimai yra „korona“. L. K. pažįsta, kadangi pastaroji yra medikė ir dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja. Su L. K. nebendrauja, tiesiog žino, kad tokia daktarė yra. Taip pat žino, kad ji turi sūnų M. K., kurį žino visi (duomenys neskelbtini). Su M. K. nėra konfliktavusi anksčiau, tačiau žino, jog jis yra agresyvus. Nuvykus nurodytu adresu, automobilio vairuotojas A. K. liko automobilyje, o G. L. su greitosios medicinos pagalbos apranga ir apsaugos priemonėmis, nešina segtuvu ir medikamentų daiktadėže, , įėjo į laiptinę ir pakilo iki L. K. buto durų. Pasibeldus į duris (neskambino, kadangi skambučio ten nebuvo), iš pradžių niekas durų neatidarė, girdėjo kaip viduje vyriškas balsas sakė, kad „covidas“, tau reikia važiuoti, reikia važiuoti“. Tuomet duris atidarė pati L. K. ir pasakė, jog jai pagalbos nebereikia, buvo aukštas spaudimas, dabar susinormalizavo, todėl pagalbos nebereikia. Iš buto sklido triukšmas ir keiksmažodžiai. Suprato, kad tai L. sūnus M. Kadangi L. K. atsisakė medikų pagalbos ir net apžiūros, liudytoja nusprendė grįžti į automobilį. G. L. nusisukus, lipant laiptais, laiptinės aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukšto, iš buto išbėgo agresyviai nusiteikęs M. K., kuris apibėgo G. L. iš kairės pusės ir stovėdamas priešais G. L., pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vadino "žėrtva, "suka" ir kitais įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais. Tada nuo veido nuplėšė vienkartinę kaukę ir pasakęs, kad bus atleista iš darbo, stumtelėjo petimi į kairį petį. Kai stumtelėjo petimi, fizinis skausmas nebuvo sukeltas, tačiau G. L. labai išsigando, pradėjo asmens šalinti. Jai toliau lipant laiptais iš nugaros M. K. koja spyrė vieną kartą į sėdmenis, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais. Nulipus dar keletą laiptelių žemyn, M. K. abejomis rankomis pastūmė į nugarą, tuo metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Šio stūmimo metu buvo daugiau baimė, nesaugumo jausmas, kad gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti arba kad dar ką nors bloga M. K. gali padaryti. Po visų šių M. K. veiksmų jautė didelę baimę, pažeminimą ir skausmą sėdmenų srityje, kiek įmanoma greičiau stengėsi pabėgti nuo M. K., nes labai išsigando dėl sveikatos ir gyvybės. Išėjusi iš laiptinės atsisėdo į automobilį visa drebėjo ir verkė, buvo stresinėje būsenoje. Apie įvykį papasakojo vairuotojui A. K.. Liudytoja G. L. nurodo, jog ji nežinanti, kas galėjo išprovokuoti tokį agresyvų kaltinamojo elgesį jos atžvilgiu, jokiais veiksmais ar žodžiais jo neprovokavo, atvirkščiai, stengėsi išvengti ir greičiau pasišalinti. Ne kartą girdėjo apie kaltinamojo agresyvų ir neprognozuojamą elgesį kitų žmonių atžvilgiu. Liudytoja daro prielaidą, jog kaltinamasis tikėjosi, jog motina bus išvežta iš namų, nes girdėjo kaip reikalavo, kad motina L. K. rinktųsi daiktus ir važiuotų.

Liudytoja G. L. nurodo, jog ji buvo taip susijaudinusi, jog negalėjo tęsti darbo, visa drebėjo, apie įvykį iš karto informavo policiją ir laukė jų atvykstant namo kieme tarnybiniame greitosios pagalbos automobilyje. Prieš atvykstant pareigūnams paskambino į Vilniaus dispečerię ir papasakojo apie užpuolimą ir kad laukia atvykstant policijos pareigūnų. Buvo labai susijaudinusi, todėl paklausta ar gali tęsti darbą, atsakė, jog ne. Tuomet dispečerė nurodė vykti į priėmimo skyrių apžiūrai, o atsilaisvinus ir galint tęsti darbą-paskambinti, tuomet bus perduoti duomenys apie kitą iškvietimą.

Atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo ir tarnybiniu automobiliu nuvyko į Priėmimo skyrių. Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo skyriuje užtruko apie pusvalandį, čia ją apžiūrėjo. Apžiūros metu konstatuotas sėdmenų sumušimas, duoti vaistai. Po apžiūros praėjus kiek laiko, nurimus, atsigavus emociškai, liudytoja nurodo, jog paskambino ir informavo dispečerę, jog tęs darbą. Suprato, jog dirbti vis tiek turi, nes tuo momentu nebuvo kam jos pakeisti. Dirbo du postai, tačiau buvo be galo daug iškvietimų. Kitą dieną buvo nuvykusi pas chirurgą, nes sužalota vieta pamėlo.

Liudytoja G. L. nurodė, jog šio įvykio metu ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį šoką, pažeminimą. Liudytoja nurodo, jog ji labai išsigando, kad ji nugrius ir kaltinamasis ją užspardys. Net ir praėjus nemažai laiko nuo įvykio, liudytoja iki šiol dar jaučia įtampą ir baimę.

Taip pat nurodo, jog negali pasakyti ar kaltinamasis M. K. įvykio metu buvo išgėręs.

Šalies argumentai

Nurodo, jog pilna apimtimi palaiko pateiktą civilinį ieškinį dėl 200 Eur sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš kaltinamojo ir prašo jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (I t. b.b.l. 72-73) nukentėjusioji G. L. nurodė, jog nesutinka dalyvauti procesiniame veiksme-akistatoje su M. K., kadangi jo bijo. M. K. yra neprognozuojamas. Nenori, nes mano, kad jis pamatys vėl jos veidą ir tada prisimins. Dėl šių priežasčių nesutinka dalyvauti akistatos atlikime (I t., b.b.l. 72-73).

2021 m. liepos 22 d. G. L. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi teismo posėdžio datą bus išvykusi ir neturi galimybės atvykti į posėdį. Nurodo, jog davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis. Taip pat nurodo, jog pilna apimtimi palaiko baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį (VI t., b.b.l. 69).

Šalies argumentai

2020 m. gruodžio 20 d. G. L. protokole-pareiškime užfiksuota, kad G. L. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama, kad 2020 m. gruodžio 20 d. apie 15 valandą 45 minutės, Ignalinoje, Atgimimo g. 19, dirbant Ignalinos rajono skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste ir reaguojant į iškvietimą, daugiabučio namo laiptinėje, penktame aukšte iš matymo pažįstamas, akivaizdžiai neblaivus M. K. iškeikė necenzūriniais žodžiais, nuo veido nuplėšė vienkartinę kaukę ir koja spyrė į sėdmenis, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (I t., b.b.l. 59-63 lapai).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. vasario 5 d. nukentėjusiosios G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad G. L. patvirtindama parodymus, parodė (duomenys neskelbtini) namo daugiabučio vidurines laiptinės duris ir paaiškino, kad viena užlipo į daugiabučio namo penktą aukštą ir paskambino durų skambučiu į 25 buto duris, esančias laiptinės dešinėje pusėje ir duris atidarė L. K.. L. K. paaiškino, kad buvo užkilęs spaudimas iki 200, bet nukrito, todėl pagalba nereikalinga. Baigusi bendrauti su L. K., pradėjo lipti laiptais žemyn. G. L. paaiškino, kad būnant laiptinės aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukšto, M. K. greitai išbėgo iš buto, apibėgo iš kairės pusės ir stovėdamas priešais, keikdamas pastarąją įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad bus atleista iš darbo, ranka nuplėšė nuo veido vienkartinę kaukę. Ant policijos pareigūno G. L. pademonstravo kaip M. K. nuo veido nuplėšė vienkartinę veido kaukę. G. L. paaiškino, kad tokio poelgio M. K. labai išsigando, nes M. K. buvo nusiteikęs agresyviai ir neprognozuojamai. G. L. paaiškino, kad lipdama laiptais dešinėje rankoje nešėsi krepšį su medikamentais, o kairėje rankoje segtuvą. G. L. paaiškino ir parodė ant pareigūno, kaip pradėjus lipti laiptais žemyn, M. K. koja spyrė vieną kartą į sėdmenis. G. L. paaiškino, kad dar nulipus keletą laiptelių žemiau, M. K. abejomis rankomis pastūmė į nugarą. G. L. paaiškino, kad M. K. elgesio labai išsigando. G. L. paaiškino, kad išėjusi iš laiptinės girdėjo, kad pro langą rėkė M. K.. Laiptinės aikštelėje tarp ketvirto ir penkto kampe buvo sudėtos šiukšlės. Ant pačių laiptų daiktų nebuvo. Laiptinėje asmenų gulinčių ant žemės nebuvo. Šis įvykis sukėlė neigiamas emocijas, labai išsigando, atsirado baimė, nervinis sukrėtimas (I t., b.b.l. 81-88).

Šalies argumentai

2021 m. vasario 11 d. G. L. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo M. K. 200 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 17,91 Eur turtinė žala ir 182,09 Eur neturtinė žala (I t., b.b.l. 103). G. L. nurodo, jog 2020 m. gruodžio 20 d. būdama darbe ir atlikdama savo tiesiogines pareigas buvo kaltinamojo sumušta namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje. M. K. pastūmė nukentėjusiąją, spyrė į sėdmenis, įžeidinėjo ir grasino, kad „šiame darbe daugiau nebedirbs“. G. L. nurodo, jog kreipėsi į medicinos įstaigą ir gydėsi. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą. Po šio įvykio pradėjo jausti baimę, blogai miega naktimis.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2020 m. gruodžio 20 d. buvo jo pamaina, dirbo nuo 8 valandos iki 2020 m. gruodžio 21 d. 8 valandos pamainoje kartu su (duomenys neskelbtini) G. L.. Apie 15 valandą 25 minučių iš centro buvo gautas pranešimas, kad namuose, (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba. Buvo nurodyta, jog tai 3 kategorijos iškvietimas. Trečia kategorija reiškia, kad galima Covid-19 atvejis, tačiau nepatvirtinta, t.y. galimi požymiai (temperatūra, karščiavimas, dusulys ir pan.). Važiuojant į iškvietimą G. L. pasakė, kad reikalinga pagalba L. K., nes skundžiasi kraujospūdžiu. G. L. pasakė, kad M. K. yra užsienyje. M. K. pažįsta seniai iš ankstesnių iškvietimų, su juo nėra konfliktavęs. Atsižvelgus į 3 kategorijos iškvietimą, važiuojant į iškvietimą, G. L. apsirengė spec. rūbus. Atvyko per 5 min. ir G. L. viena įėjo į namo laiptinę, o A. K. ėmė greitai rengtis spec. drabužius, mautis pirštines, tai užtruko. Apsirengęs ketino eiti paskui G. L., tačiau pamatė iš laiptinės išbėgančią G. L.. Atsidaręs, automobilio duris, išgirdo M. K. balsą. Pastarasis šūkavo ir keikėsi, vartodamas keiksmažodžius. Suprato, kad keiksmažodžiai buvo skirti G. L.. Pakėlęs galvą į viršų pamatė, kad M. K. atsidaręs langą penktame aukšte rėkauja, keikiasi. Ar pastarasis buvo atsidaręs laiptinės langą ar buto langą, negali pasakyti. G. L. buvo labai susijaudinusi, atsiėdusi į automobilį ji drebėjo, verkė. Ji papasakojo, kad L. K. atsisakė pagalbos, į laiptinę išėjęs L. K. sūnus M. K., pribėgęs nuplėšė G. L. nuo veido kaukę ir su grasinimais, kad dirba paskutinę dieną, stumtelėjo ir koja spyrė į sėdmenis. G. L. nurodė, kad vos neiškrito daiktai, kuriuos nešėsi. Sakė, kad dėl spyrio vos nenugriuvo. Nešėsi segtuvą ir daiktadėžę su medikamentais. G. L. pasakė, kad kvies policiją. A. K. pritarė. G. L. paskambino į policiją iš bendrojo greitosios medicinos pagalbos mobilaus ryšio telefono. Liudytojas nurodo, jog G. L. visa drebėjo ir verkė. Jis suprato, kad G. L. tokios būsenos tikrai negalės vykti į iškvietimus, be to, reikėjo laukti policijos pareigūnų, todėl apie įvykį informavo pagalbos centrą, kurie į automobilyje esantį kompiuterį perduoda pranešimus apie iškvietimus. Nurodė, jog vyks į priėmimo skyrių apžiūrai. Pagalbos centro darbuotojas nurodė, jog pranešimų apie iškvietimą jiems nesiųs ir paprašė informuoti kada atsilaisvins.

Liudytojas nurodo, jog G. L. į namo laiptinę įėjo užsidėjusi ant spec. drabužių specialų chalatą, su medicinine kauke, tačiau iš laiptinės išbėgo jau be kaukės.

Žemesnės instancijos teismas

Atvykusiems policijos pareigūnams G. L. papasakojo apie įvykį ir jis G. L. asmens apžiūrai nuvežė į VšĮ Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo skyrių. Skyriuje G. L. apžiūra užtruko apie 20 min., tiksliai pasakyti negali. Po apžiūros, pamatęs, kad G. L. kiek nurimo, informavo Pagalbos centrą, kad tęs darbą ir iš karto gavo pranešimą apie įvykį. Kada pagalbos centras gavo (registravo) šį iškvietimą negali pasakyti, to reikia klausti centro.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad kaltinamasis M. K. yra jos sūnus. Jų santykiai normalūs. Sutinka duoti parodymus. Taip pat liudytoja nurodė, jog įvykis buvo seniai, prašė pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2021 m. vasario 3 d. (I t. b.b.l. 174-177) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. K. nurodė, jog šie parodymai yra teisingi ir paaiškino, jog kartu su sūnumi M. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena keturių kambarių bute. Periodiškai sūnus išvažiuoja dirbti į užsienį. Buvo didelis dusulys. 2020 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, galimai prieš šventes, po pietų, tikslaus laiko neatsimena, paskambino į greitąją pagalbą, kadangi buvo didelis dusulys. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad sūnui M. pasakė, kad jai negera. Ar sūnus M. girdėjo, kad skambino į greitąją pagalbą, nežino. Ar sūnui sakė, kad atvažiuos greitoji pagalba, taip pat negali pasakyti, nes neatsimena. Butas, kuriame gyvena yra didelis. L. K. būna savo kambaryje, sūnus kitame kambaryje, todėl susitinka dažniausiai tik virtuvėje. Kai skambino į greitąją pagalbą, buvo savo kambaryje. Praėjus nuo skambinimo greitajai pagalbai 20 minučių, kadangi buvo labai negera, išgėrė vaistų, prisnūdo. Kad buvo atvažiavusi greitoji į namus nematė. Su skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste nebendravo. Kai prabudo, sūnaus M. paklausė ar nebuvo atvažiavusi greitoji. Sūnus M. K. pasakė, kad buvo atvažiavusi, tačiau neįleido ir nuplėšė slaugytojai vienkartinę kaukę. Ar sūnus M. tą dieną po pietų buvo kur nors išėjęs, negali pasakyti, nes neatsimena. Sūnus tą dieną buvo išgėręs vyno. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad praėjus pusvalandžiui nuo pirmo skambučio greitajai pagalbai, dar kartą skambino greitajai pagalbai ir pasakė, kad greitoji pagalba reikalinga. Kitą dieną susisiekė su greitosios medicinos pagalbos vadove D. V. ir paklausė kas nutiko, tačiau pastaroji apie tai nieko nepasakojo. Po kurio laiko iš kitų sužinojo, kad sūnus skubios medicinos pagalbos slaugos specialistei G. L. ne tik nuplėšė kaukę, bet ir įspyrė. Kaip buvo iš tikrųjų, nežino ir nematė.

Tikslindama duotus parodymus bei atsakydama į proceso dalyvių užduodamus klausimus liudytoja L. K. nurodė, jog sūnus į Lietuvą grįžo berods 2020 m. lapkričio mėnesį, o 2020 m. gruodžio 5 ar tai 7 d. ji susirgo COVID-19. Kadangi abu su sūnumi gyvena viename bute, tai abu izoliavosi. Jautėsi labai prastai, dusino, todėl 2020 m. gruodžio 20 d, skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir kvietėsi greitosios pagalbos specialistus. Nurodo, jog negali tiksliai pasakyti, kokią iškvietimo priežastį nurodė. Tikrai sakė, jog aukštas spaudimas, tačiau sakė, kad serga (prasirgo) Covid-19, kad ją dusina – neatsimena. Rodos pokalbio pabaigoje turėjo pasakyti, kad sirgo Covid-19. Taip pat liudytoja L. K. nurodo, jog minėtą dieną į bendrosios pagalbos centrą skambino ar tai du ar tai tris kartus. Pirmą kartą paskambinus – greitoji neatvažiavo, tuomet rodos po 20 min. skambino antrą kartą, tuomet greitoji atvažiavo po daugiau nei valandos, bet ji su greitosios pagalbos specialistais nebendravo, kadangi jie atvažiavo per vėlai ir jai pagalbos nebereikėjo. Sūnaus klausė ar buvo atvažiavusi greitoji ne po pirmo, o po antro skambučio. Liudytoja nurodo, jog skambino gal ir trečią kartą, tik neatsimena- ar norėdama pasakyti, kad pagalba jai vis dar reikalinga ar nereikalinga.

Teismui pagarsinus L. K. 2021 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (I t. b.b.l. 174-177) duotus parodymus apie tai, jog kai prabudo, sūnaus M. paklausė ar nebuvo atvažiavusi greitoji. Sūnus pasakė, kad buvo atvažiavusi, tačiau neįleido ir nuplėšė slaugytojai vienkartinę kaukę, liudytoja paaiškino, jog patvirtina ir lieka prie šių savo parodymų, ir paaiškino, jog sūnaus neklausė kodėl pastarasis neįleido greitosios pagalbos darbuotojų į butą, nieko neklausė ir dėl įvykusio incidento.

Teismui pagarsinus L. K. 2021 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (I t. b.b.l. 174-177) duotus parodymus apie tai, jog į greitąją pagalbą skambino du kartus, antrą kartą po to kaip sūnus nurodė, kad buvo atvažiavusi, tačiau neįleido ir nuplėšė slaugytojai vienkartinę kaukę ir paprašius paaiškinti esamus prieštaravimus, liudytoja paaiškino, jog praėjo daug laiko, ji nepamena, bet jai atrodo, jog ji skambino tris kartus, o sūnus apie tai, jog buvo atvykę medikai informavo tik po antrojo jos skambučio. Trečią kartą skambino ar tai pranešti, kad jai reikia pagalbos, ar tai, kad nebereikia, tai yra neatsimena.

Teismui pagarsinus L. K. 2021 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (I t. b.b.l. 174-177) duotus parodymus apie tai, jog Ar sūnus M. tą dieną po pietų buvo kur nors išėjęs, negali pasakyti, nes neatsimena. Sūnus tą dieną buvo išgėręs vyno, liudytoja nurodė, jog patvirtina šiuos parodymus, negali pasakyti, galimai sūnus buvo išgėręs, kaip gėrė ji nematė ar buvo sūnus išėjęs tą dieną – ji nematė.

Taip pat liudytoja L. K. nurodė, jog ji slaugytojos V. L. asmeniškai nepažįsta, žino, kad kitoje med. įstaigoje tokia darbuotoja yra, tačiau su ja nebendrauja. Po šio incidento taip pat nebendravo, nes bijojo, kad bus apkaltinta įtakos darymu. Kas minėtą dieną įvyko girdėjo darbe, tačiau tai įvairaus pobūdžio paskolos, todėl neturi jų klausyti. Negali paaiškinti, kodėl V. L. teigia, kad duris jai atidarė pati L. K., liudytoja teigia, kad taip nebuvo, ji tądien su ja nebendravo.

Liudytoja L. K. nurodo, jog viską ką žinojo, ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų metu. Praėjo daug laiko, tad detalių neatsimena.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju. Paaiškino, jog kaltinamąjį M. K. pažįsta iš darbinės veiklos, asmeniškai nebendrauja, jokių pykčių tarp jų nėra. Nukentėjusiąją G. L. pažįsta iš darbinės veiklos, žino, jog tai yra greitosios medicininės pagalbos centro darbuotoja.

Liudytojas S. J. nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl visų detalių neatsimena. Teismui pagarsinus 2021 m. sausio 29 d. (I t. b.b.l. 168-171) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, S. J. nurodė, jog šie parodymai yra teisingi ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 20 d. dirbo nuo 11 valandos iki 23 valandos kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju I. S.. Apie 15 valandą 49 minutės iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos brigados 901 medikę sumušė M. K.. Moteris lauks kieme. Nuvykus į įvykio vietą kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju I. S. prie (duomenys neskelbtini), stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo vairuotojas A. K., o keleivio vietoje, priekyje, sėdėjo skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė G. L.. G. L., sėdėdama greitosios medicinos pagalbos automobilyje, buvo su vienkartine veidą dengiančia kauke, raudonos spalvos greitosios medicinos pagalbos specialiais darbiniai drabužiais. Ant specialių drabužių viršaus buvo apsirengusi vienkartiniu plastikiniu apdangalu bei dėvėjo vienkartinę kepuraitę. G. L. paaiškino, kad gavo iškvietimą pas L. K.. Nuėjo viena pagal iškvietimą, patukseno į duris, tačiau durų niekas neatidarė, patukseno antrą kartą. Duris atidarė L. K. ir pasakė, kad buvo aukštas spaudimas, tačiau dabar pagalba nereikalinga. G. L. paaiškino, kad lipant laiptais žemyn iš buto išbėgęs M. K. nuplėšė nuo veido vienkartinę kaukę ir koja spyrė į nugarą, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. G. L. buvo labai susijaudinusi. Liudytojas nurodo pasiūlęs jai kreiptis medicininei apžiūrai. Išvažiavus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, nuėjo į M. K. butą. Lipdamas laiptais tarp ketvirto ir penkto aukšto, ant laiptų, pastebėjo plastikinę apie 2 litrų talpos tarą nuo maisto papildų. Pabeldus į duris, atsiliepė iš balso žinomas asmuo M. K., kuris durų atidaryti nenorėjo, motyvuodamas kad kažkas serga ar sirgo covid-19 liga. Kai M. K. atsiliepė, prisistatė, kad yra policijos pareigūnai. M. K. pasakė, kad gali bendrauti per uždarytas buto duris ar per langą. Išėjus iš daugiabučio laiptinės, per buto atidarytą langą, galimai virtuvės, buvo matyti M. K., kuris kažką sakė, tačiau ką konkrečiai, negali pasakyti.

Liudytojas S. J. nurodo, jog atvykus į iškvietimą su nukentėjusiąja G. L. bendravo apie 5 min., išsiaiškinus visas pagrindines detales, greitoji pagalba išvažiavo, o jie su I. S. užėjo į laiptinę ir bandė prisibelsti bei pabendrauti su M. K., kuris būdamas namuose bendravo su pareigūnais per užrakintas duris. Durų neatidarė. Vėliau nukentėjusioji atvyko į Ignalinos rajono policijos komisariato patalpas, kur buvo apklausta ir pateikė pareiškimą.

Liudytojas I. S. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju. Paaiškino, jog kaltinamąjį M. K. pažįsta iš darbinės veiklos, asmeniškai nebendrauja, jokių pykčių tarp jų nėra. Nukentėjusiąją G. L. ir liudytoją A. K. pažįsta iš darbinės veiklos, žino, jog tai yra greitosios medicininės pagalbos centro darbuotojai.

Liudytojas I. S. nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl visų detalių neatsimena. Teismui pagarsinus 2021 m. kovo 31 d. (I t. b.b.l. 186-188) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. S. nurodė, jog šie parodymai yra teisingi ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 20 d. dirbo nuo 11 valandos iki 23 valandos dirbo kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju S. J.. Po pietų, tikslaus laiko neatsimena, iš gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos brigados medikę sumušė M. K. ir kad moteris lauks kieme. Kai atvyko į įvykio vietą, kieme stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo iš matymo žinomas vairuotojas, jo vardo ir pavardės nežino, keleivio vietoje priekyje sėdėjo skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė G. L.. Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas pasakė, kad iškvietimas buvo M. K. motinai. G. L. pasakė, kad atvažiavo M. K. mamai suteikti medicininės pagalbos. Norėjo įeiti į buto vidų, o M. K. neįleido. Duris atidarė pati M. K. mama, tačiau pasakė, kad pagalba nereikalinga. Tuomet, lipant laiptais į apačią, iš buto išbėgęs M. K. nuplėšė nuo veido vienkartinę kaukę, sakydamas: "kad noriu pažiūrėti kas tokia?!, atleisiu tave iš darbo!" ir koja įspyrė vieną kartą į nugarą. G. L. nurodė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. G. L. buvo susijaudinusi. G. L. buvo pasiūlyta vykti į priėmimo skyrių dėl apžiūros. Kartu su S. J. nuėjo į M. K. butą. Penkto aukšto laiptinės aikštelėje pastebėjo numestą plastikinę talpą. Asmenų gulinčių laiptinėje, nebuvo. Patukseno į dešinėje laiptinės pusėje esančias buto duris. Išgirdo M. K. balsą, tačiau durų neatidarė. Prisistatė, kad yra policijos pareigūnai. Kartu su S. J. paprašė atidaryti buto duris, tačiau į tai M. K. nereagavo. Pastarasis vis "riaumojo" savo balsu ir buvo sudėtinga suprasti ką jis kalba. Ar M. K. buvo neblaivus, negali pasakyti, kadangi nematė ir bendravo su juo pro neatidarytas duris. Neatidarius M. K. durų, išėjo į lauką. Lauke matė, kad penktame aukšte, pro atidarytą buto langą, galimai virtuvės, išlindęs M. K. kažką sakė, tačiau ką konkrečiai, negali pasakyti.

Liudytojas E. D. 2021 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (I t. b.b.l. 180-183) paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su seneliu, kuriam aštuoniasdešimt vieneri metai. Butas yra namo ketvirtame aukšte. Kaimyną M. K. pažįsta, pastarasis gyvena penktame aukšte. Santykiai tik kaimyniški, kai susitinka pasisveikina, tačiau, jei M. K. būna neblaivus, stengiasi nesusitikti, nes neblaivaus bijo, kadangi yra agresyvus. Daugiausiai šioje laiptinėje esančiuose butuose gyvena pensininkai. 2020 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, kaimynė E. S. pasakė, kad laiptinėje buvo greitoji pagalba ir paskui buvo atvykę policijos pareigūnai. Pas ką buvo greitoji ir policija, nežinojo. Mano, kad tik matė. Dar po kurio laiko iš kitų kaimynų, konkrečiai negali pasakyti kurių, sužinojo, kad greitoji ir policija buvo atvykusi pas kaimynus K. ir kad M. K. spyrė slaugytojai. Pats šio įvykio laiptinėje nematė. Tą dieną, kai laiptinėje buvo greitoji pagalba ir policija, laiptinės ketvirtame aukšte prie savo buto durų, tikrai negulėjo. Jei ten būtų buvęs, tai būtų ir matęs kas įvyko laiptinėje.

2020 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose ir jų prieduose užfiksuota, kad apžiūrėta daugiabučio (duomenys neskelbtini), vidurinė penkto aukšto laiptinės aikštelė. Laiptinės penkto aukšto aikštelėje rasta plastikinė tara nuo maisto papildų, aikštelės dešinėje pusėje, kampe rasti įvairūs namų apyvokos daiktai, pakilus į penktą dešinėje pusėje medinės, rudos spalvos durys (I t., b.b.l. 107-112).

2020 m. gruodžio 20 d. Utenos vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Regavimo skyriaus tyrėjo S. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 20 d. dirbant kartu su Utenos VPK Ignalinos rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju I. S. apie 15:49 iš Utenos AVPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) GMP brigados 901 medikę sumušė M. K.. Atvykus nurodytu adresu prie namo (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos medikė G. L. paaiškino, kad GMP gavo L. K. pranešimą dėl pablogėjusios sveikatos. Atvykus medikei jos į kambarį neįsileido, išėjęs M. K. pradėjo konfliktuoti, po to medikei lipant laiptais žemyn vieną kartą M. K. koja spyrė jai į nugarą taip sukeldamas fizinį skausmą. Pareigūnams priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų ir pabeldus į dusi buvo girdėti M. K. balsas, kuris nenorėjo atidaryti buto durų ir nenorėjo bendrauti su pareigūnais. Išėjus į lauką pro penkto aukšto langą buvo matyti M. K. kuris kažką neaiškiai kalbėjo, pareikalavus atidaryti duris jis neatidarė. (I t., b.b.l. 57-58).

2021 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti "Body" kamerų garso - vaizdo įrašai, atlikti atvykus į įvykio vietą 2020 m. gruodžio 20 d. apie 15 valandą 54 minutės, (duomenys neskelbtini). Pirmame garso-vaizdo įraše užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą G. L. praneša, kad kaip greitosios pagalbos medikė su GPM brigada atvyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kvietė L. K.. G. L. pakilus su visa aparatūra ir pabeldus į duris išgirdo viduje triukšmą, M. K. liepė motinai (L. K.) ruoštis ir važiuoti. M. K. jau ne primą kartą neįsileidžia į namus. Tuomet duris atidarė daktarė L. K. ir pasakė, kad viskas tvarkoje ir jai pagalbos nereikia bei uždarė duris. G. L. pradėjus leistis laiptais, išbėgęs iš buto M. K. nuplėšė nuo veido G. L. kaukę sakydamas: “parodyk koks tavo veidas. Paskutinę dieną dirbi. Daugiau nebedirbs“ , o G. L. toliau leidžiantis laiptais žemyn iš nugaros spyrė koja į viršutinę sėdmenų vietą, kur skauda. G. L. nurodo, jog gerai, kad nedaug likę laiptelių buvo.

Antrame garso-vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., užfiksuota kad pareigūnai prieina prie buto adresu (duomenys neskelbtini) buto durų ir paskambina. Girdėti M. K. balsas. Pareigūnai reikalauja atidaryti duris, I. S. sako:“ M., daryk duris Ar viskas tau gerai“. M. K. neatidaręs durų kalba, bet ką kalba sunku suprasti. S. J. sako: “tai gaisrininkus kviesti?“ M. K. sako: “kai pasibaigs corona, tada pašnekėsim“. I. S. klausia M. K.:“O kaip tu ten smurtavai prieš moterį sakė? Ar girdi?“ M. K.:“ Aišku, bet tik per atstumą“. S. J.: “Tai ateik arčiau“. M. K. kalba, tačiau, kadangi durys uždarytis sunkus suprasti ką sako. Policijos pareigūnai tuksena į buto duris ne kartą. Trečiame garso-vaizdo įrašo trukmė 46 sek., tai antrojo įrašo tęsinys. M. K. policijos pareigūnams durų neatidaro (I t., b.b.l. 113-116).

2021 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad bendrojo pagalbos centro informacinėje yra užregistruotas vienas telefono skambutis, susijęs su įvykiu ROIK0120000709875. Į bendrąjį pagalbos centrą skambinta 2020 m. gruodžio 20 d. 15 valandą 45 minutės iš telefono numerio 37068221326. Garso (pokalbio ) įrašo trukmė 1 minutė 20 sekundžių. Įraše užfiksuota kaip G. L. praneša, kad ją sumušė K. M., reaguojant į iškvietimą, 901 brigada. Girdėti, kad viso pokalbio metu pranešėja - G. L. yra susijaudinusi. Balsas drebantis, kalba kukčiodama, verkdama (I t., b.b.l. 127-129).

Iš 2020 m, gruodžio 20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (I t., b.b.l. 133-134) bei G. L. medicininių dokumentų iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašuose (I t., b.b.l. 138-142) užfiksuota, jog 2020-12-20 16 val. 05 min. G. L. kreipėsi į VšĮ Ignalinos rajono ligoninės priimamąjį skyrių, kur apžiūros metu jai nustatytas kairės sėdmens sumušimas, suteikta būtinoji pagalba, išrašyti medikamentai. 2021-12-21 10 val. 30 min. šeimos gydytojo apžiūros metu G. L. nustatyta diagnozė patvirtinta, išrašyti vaistai.

2021 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G329/2021(01) patvirtina, kad G. L. nustatytas kairio sėdmens sumušimas ir kraujosruva sėdmenyje. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per sėdmenį ar sėdmeniu atsimušant į kitą buką daiktą prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Šio sužalojimo G. L. padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu, į sėdmenį įspiriant koja neatmetama. Sėdmens sumušimo ir kraujosruvos joje pasidarymo galimybė pačiai nukentėjusiajai parkrentant į kitą buką daiktą taip pat neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (I t., b.b.l. 148-149).

2021 m. gegužės 3 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos rašte SD -306 užfiksuota, kad į iškvietimą 309 greitosios medicinos pagalbos brigada (duomenys neskelbtini) atvyko 15 valandą 38 minutės, darbą baigė 16 valandą. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo brigados slaugytoja kreipėsi į gydymo įstaigą, todėl darbas buvo nutrūkęs 27 minutes, nes 16 valandą 15 minučių buvo gautas skubus iškvietimas (duomenys neskelbtini), į kurį brigada sureagavo tik 16 valandą 42 minutės (I t., b.b.l. 153).

2021 m. rugpjūčio 23 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos raštu SD -20471 pateiktas 2020 m. gruodžio 20 d. 08 val. 00 min. – 2020 m. gruodžio 21 d. 08 val. 00 min. Pacientų kortelių žurnalas, kuriame užfiksuota, jog minėtu laikotarpiu buvo fiksuotas vienas L. K. iškvietimas (iškvietimo Nr. 2008564614-1-1) 2020 m. gruodžio 20 d. 15 val. 10 min. 46 sek.. Iškvietimo adresas: (duomenys neskelbtini), iškvietimo priežastis: lėtinės ligos paūmėjimas (sirgo COVID 19 iki 12-18 d.), 3 saugumo lygis. Išvykimas į įvykį: 15 val. 33 min. 00 sek., greitosios pagalbos automobilis grįžo: 16 val. 00min., 50 sek. Iškvietimo rezultatas-atsisakė pagalbos IV t., b.b.l. 92-95).

2021 m. rugsėjo 13 d. Bendrosios pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte Nr. 41D(v) užfiksuota, jog 2020 m. gruodžio 20 d. 15 val. 45 min. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas iškvietimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (skambino G. L.) ir pateiktas garso įrašo rinkmena (IV t., b.b.l. 98-99).

Šalies argumentai

2021 m. rugsėjo 20 d. tarp nukentėjusiosios G. L. ir advokato padėjėjo R. D. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 2021/067/145 (IV t., b.b.l. 100,101-103). Šio sutarties pagrindu pateiktas prašymas dėl 170 Eur patirtų advokato padėjėjos R. D. atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. K., taip pat 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaitos už teisines pagalbas Nr. A 21/029 išrašas bei G. L. mokėjimo nuorašas (IV t., b.b.l.105- 107).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014).

BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Kaltinamasis M. K. neginčija fakto, jog 2020 m. gruodžio 20 d. dienos metu motina L. K. kvietė medicinos pagalbą, taip pat tai, jog minėtą dieną, dienos metu gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje bendravo su į iškvietimą atvykusia medicinos slaugytoja G. L., bendravimo metu žadėjo ją atleisti iš darbo, kadangi greitoji važiavo kelias valandas, o G. L. atvyko be veidą dengiančios kaukės, tačiau neigia faktą, jog nuplėšęs jai nuo veido apsauginę kaukę, stūmęs G. L. nuo laiptų ar jai spyręs. Nors kaltinamasis M. K. teigia, jog nukentėjusiosios G. L. jis necenzūriniais žodžiais nekeikė, veidą dengiančios kaukės jai nenuplėšė, nukentėjusios laiptinėje nestumdė ir jai nespyrė, o teigia, jog išlydėjo slaugytoją iš laiptinės ir atidaręs jai laiptinės duris, šie kaltinamojo parodymai yra vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigti byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Prie 2021 m. rugpjūčio 23 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos rašto SD-20471 pateiktame 2021 m. gruodžio 20 d. 08 val. 00 min. – 2020 m. gruodžio 21 d. 08 val. 00 min. Pacientų kortelių žurnalo išraše užfiksuota, jog L. K. medicinos pagalbą kvietėsi tik vieną kartą. Pagal L. K. iškvietimą (iškvietimo Nr. 2008564614-1-1) 2020 m. gruodžio 20 d. 15 val. 10 min. 46 sek. registruotą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) (iškvietimo priežastis: lėtinės ligos paūmėjimas (sirgo COVID 19 iki 12-18 d.), 3 saugumo lygis, vyko med. slaugytoja G. L.. Greitosios pagalbos automobilis į iškvietimą išvyko 15 val. 33 min. 00 sek., greitosios pagalbos automobilis grįžo: 16 val. 00 min., 50 sek. Iškvietimo rezultatas-atsisakė pagalbos (IV t., b.b.l. 92-95). Šioje pažymoje užfiksuoti duomenys paneigia kaltinamojo teiginį, jog medicinos pagalba atvyko praėjus kelioms valandoms po iškvietimo, kas jį suerzino. Kaltinamojo parodymus, jog med. slaugytoja G. L. buvo be veidą dengiančios kaukės, bei tai, jog jis išlydėjo ją iš laiptinės atidarydamas laiptinės duris, paneigia ne tik nukentėjusiosios G. L., bet ir teismo posėdyje liudytoju apklausto greitosios pagalbos vairuotojo A. K. parodymai, kuris patvirtino, jog į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinę slaugytoja G. L. įėjo su spec. drabužiais ir veidą dengiančia kauke, o iš jos išbėgo be veidą dengiančios kaukės. Taip pat liudytojas patvirtino, jog G. L. iš laiptinės išbėgo, o atsiėdusi į automobilį visa drebėjo ir verkė, buvo stresinėje būsenoje. Taip pat liudytojas A. K. paaiškino, jog G. L. išėjus iš laiptinės, kaltinamąjį M. K. matė ne prie laiptinės durų, o penktame aukšte atidariusį langą ir rėkiantį, besikeikiantį necenzūriniais žodžiais, kurie, kaip suprato liudytojas, buvo skirti G. L.. Teismo posėdyje liudytoja apklausta kaltinamojo motina L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog kaltinamasis M. K. prisipažino, kad atvykus med. slaugytojai, jis jos neįleido ir jai nuo veido nuplėšė vienkartinę kaukę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja (nukentėjusioji) G. L. nurodė, jog L. K. atsisakius medikų apžiūros, nusprendė grįžti į automobilį. G. L. nusisukus, lipant laiptais, laiptinės aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukšto, iš buto išbėgo agresyviai nusiteikęs M. K., kuris apibėgo G. L. iš kairės pusės ir stovėdamas priešais G. L., pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vadino "žėrtva, "suka" ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Tada nuo veido nuplėšė vienkartinę kaukę ir pasakęs, kad bus atleista iš darbo stumtelėjo petimi į kairį petį. Kai stumtelėjo petimi, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. G. L. labai išsigando, pradėjo asmens šalintis, tačiau lipant laiptais iš nugaros M. K. koja spyrė vieną kartą į sėdmenis, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais. Nulipus dar keletą laiptelių žemyn, M. K. abejomis rankomis pastūmė į nugarą, tuo metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Šio stūmimo metu buvo daugiau baimė, nesaugumo jausmas, kad gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti arba kad dar ką nors bloga M. K. gali padaryti. Po visų šių M. K. veiksmų jautė didelę baimę, pažeminimą ir skausmą nugaroje, kiek įmanoma greičiau stengėsi pabėgti nuo M. K., nes labai išsigando dėl sveikatos ir gyvybės. Tai, jog grįžusi į automobilį G. L. drebėjo ir verkė, buvo stresinėje būsenoje patvirtino ir automobilyje likęs liudytojas A. K., taip pat į įvykio vietą iškviesti ir atvykę byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. J. bei I. S.. Byloje pateiktame bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, jog į bendrąjį pagalbos centrą 2020 m. gruodžio 20 d. 15 valandą 45 minutės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinusi G. L. praneša, kad ją sumušė K. M., reaguojant į iškvietimą, 901 brigada. Girdėti, kad viso pokalbio metu pranešėja - G. L. yra susijaudinusi. Balsas drebantis, kalba kukčiodama, verkdama (I t., b.b.l. 127-129).

2020 m, gruodžio 20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (I t., b.b.l. 133-134) bei G. L. medicininių dokumentų iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašuose (I t., b.b.l. 138-142) užfiksuota, jog į VšĮ Ignalinos rajono ligoninės priimamąjį skyrių G. L. kreipėsi iš karto po įvykio, tai yra 2020-12-20 16 val. 05 min., kur apžiūros metu jai nustatytas kairio sėdmens sumušimas, suteikta būtinoji pagalba, išrašyti medikamentai. 2020-12-21 10 val. 30 min. šeimos gydytojo apžiūros metu G. L. 2020-12-20 nustatyta diagnozė patvirtinta, išrašyti vaistai. 2021 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G329/2021(01) patvirtina, kad G. L. nustatytas kairio sėdmens sumušimas ir kraujosruva sėdmenyje. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per sėdmenį ar sėdmeniu atsimušant į kitą buką daiktą prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Šio sužalojimo G. L. padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu, į sėdmenį įspiriant koja neatmetama. Sėdmens sumušimo ir kraujosruvos joje pasidarymo galimybė pačiai nukentėjusiajai parkrentant į kitą buką daiktą taip pat neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (I t., b.b.l. 148-149).

2021 m. gegužės 3 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos rašte SD -306 užfiksuota, kad į iškvietimą 309 greitosios medicinos pagalbos brigada (duomenys neskelbtini) atvyko 15 valandą 38 minutės, darbą baigė 16 valandą. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo brigados slaugytoja kreipėsi į gydymo įstaigą, todėl darbas buvo nutrūkęs 27 minutes, nes 16 valandą 15 minučių buvo gautas skubus iškvietimas Ignalinos mieste, į kurį brigada sureagavo tik 16 valandą 42 minutės (I t., b.b.l. 153).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. atstovo advokato V. B. teiginiai, kad kaltinamasis turi būti išteisintas, nes: 1) be nukentėjusios G. L. parodymų jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę atlikus jam inkriminuotus veiksmus, byloje nėra; 2) jei tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ir buvo koks nors konfliktas laiptinėje (viešoje vietoje), tai jo niekas nematė ir negirdėjo, nei vienas iš laiptinės gyventojų nepareiškė jokių pretenzijų, todėl kaltinamojo K. K. veiksmai negali būti traktuotini pagal BK 284 str. nuostatas, kaip viešosios tvarkos ir visuomenės rimties sutrikdymas - atmestini kaip nepagrįsti.

Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant pakankamai tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2008, 2K-334/2009, 2K-636/2011 ir kt.).

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, jog įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu liudytojos (nukentėjusiosios) G. L. duotus parodymus (užfiksuotus: 2020-12-20 15 val. 45 min. pranešime bendrojo pagalbos centrui (I t., b.b.l. 127-129), 2020 m. gruodžio 20 d. protokole-pareiškime (I t., b.b.l. 59-63), 2020 m. gruodžio 20 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktų liudytojos apklausų metu (I t., b.b.l. 68-78), 2021 m. vasario 5 d. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu (I t., b.b.l. 81-88), teisminio bylos nagrinėjimo metu G. L. duotus parodymus, daro pagrįstą išvadą, jog: 1) G. L. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo analogiški, nuoseklūs, išsamūs logiški ir objektyvūs, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti; 2) šie parodymai paremti kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais bei jiems neprieštarauja (liudytojų A. K., S. J., I. S. parodymuose, iš dalies liudytojos L. K. parodymuose, G. L. medicininių dokumentų iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašuose, 2021 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G329/2021(01), 2020 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose, objektų apžiūros protokoluose, 2021 m. gegužės 3 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos rašte Nr. SD-306 užfiksuotiems duomenims ir kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai); 3) duomenų, kad nukentėjusioji G. L. būtų susijusi su kaltinamuoju kokiais nors ryšiais (darbo, šeimyniniais ar kitais), būtų su juo susipykusi ar būtų suinteresuota kaltinamajam kaip nors pakenkti teismui nepateikta. Jokių įtikinamų priežasčių, dėl nukentėjusioji būtų suinteresuota kaltinamajam M. K. pakenkti, nenurodė ir M. K., kuris apklausos metu nurodė, jog slaugytoją G. L. matė pirmą kartą.

Vien tik aplinkybės, kad be nukentėjusios G. L., nebuvo tiesiogiai konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusios mačiusių asmenų ir nei vienas iš laiptinės gyventojų nepareiškė jokių pretenzijų, nepaneigia kaltinamojo M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir to, jog šiais neteisėtais kaltinamojo veiksmais (įžūliu elgesiu nukreiptu prieš į iškvietimą atvykusią ir darbines pareigas vykdančią skubios medicinos pagalbos slaugos specialistę G. L., pasireiškusiu: veido medicininės kaukės nuplėšimu, grasinimu atleisti iš darbo, necenzūrinių žodžių naudojimu, nežymaus sveikatos sutrikdymu, ko pasekoje buvo tam tikram laikui nutrauktas greitosios medicinos pagalbos brigados darbas) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Teismas, išanalizavęs liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, lygindamas juos su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais, daro pagrįstą išvadą, jog minėtos liudytojos, kuri yra kaltinamojo M. K. motina, parodymai: dalyje dėl 2020 m. gruodžio 20 d. liudytojos skambinimo į bendrąjį pagalbos centrą kartų skaičiaus ir nurodomų greitosios medicinos pagalbos kvietimo priežasčių; dalyje dėl to, ar liudytoja tiesiogiai bendravo su į iškvietimą atvykusia G. L. (atsisakydama pagalbos) ar ne - nėra tikslūs, yra prieštaringi (liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2020-12-20 greitąją pagalbą kvietė du kartus, teisminio bylos nagrinėjimo metu-tris kartus, tačiau 2020 m. gruodžio 20 d. 08 val. 00 min. – 2020 m. gruodžio 21 d. 08 val. 00 min. Pacientų kortelių žurnale, bei bendrojo pagalbos centro pažymoje nurodyta, jog minėtą fiksuotas tik vienas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) (iškvietimo Nr. 2008564614-1-1); negalėjo nurodyti kokią priežastį iškvietimo metu nurodė, ar trečią kartą skambindama prašė atvykti ar atsisakė pagalbos), t.y. prieštarauja vieni kitiems, bei ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintiems bei teismo pripažintais patikimais liudytojos G. L. parodymams, kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, teismas konstatuoja, jog minėtos aplinkybės (iškvietimų skaičius, greitosios pagalbos atvykimo laikas ir kt.) nepaneigia, jog kaltinamasis K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (numatytą BK 284 straipsnio dispozicijoje), be to, jos nelaikytinos kaltinamojo atsakomybę šalinančiomis ar atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

G. L. medicininių dokumentų iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašuose (I t., b.b.l. 133-134, 138-142) užfiksuota, jog 2020-12-20 16 val. 05 min. G. L. kreipėsi į VšĮ Ignalinos rajono ligoninės priimamąjį skyrių, kur apžiūros metu jai nustatytas kairio sėdmens sumušimas, suteikta būtinoji pagalba, išrašyti medikamentai. 2021-12-21 10 val. 30 min. šeimos gydytojo apžiūros metu G. L. nustatyta diagnozė patvirtinta, išrašyti vaistai. 2021 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G329/2021(01) konstatuota, jog G. L. 2020-12-20 padarytas sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (I t., b.b.l. 148-149).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog medicinos pagalbos brigados iškvietimas registruotas trečia kategorija, kas reiškia, kad galimai nurodytu adresu esantis asmuo serga Covid-19 liga. Liudytoja L. K. patvirtino, jog greitąją pagalbą kvietė dėl padidėjusio spaudimo, susijusio su Covid-19 liga. Taip pat patvirtino, jog ji bute, adresu (duomenys neskelbtini), izoliavosi kartu su sūnumi M. K., todėl esant šioms faktinėms aplinkybėms kaltinamojo veiksmas - veido kaukės nuplėšimas į iškvietimą atvykusiai slaugytojai, yra ne tik agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas veiksmas, tačiau ir galėjęs sukelti realią žalą nukentėjusios sveikatai.

2021 m. gegužės 3 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos rašte SD -306 užfiksuota, kad į iškvietimą 309 greitosios medicinos pagalbos brigada (duomenys neskelbtini) atvyko 15 valandą 38 minutės, darbą baigė 16 valandą. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo brigados slaugytoja kreipėsi į gydymo įstaigą, todėl darbas buvo nutrūkęs 27 minutes, nes 16 valandą 15 minučių buvo gautas skubus iškvietimas Ignalinos mieste, į kurį brigada sureagavo tik 16 valandą 42 minutės (I t., b.b.l. 153). Tai patvirtina ir prie 2021 m. rugpjūčio 23 d. viešosios įstaigos Ignalinos poliklinikos rašto SD -20471 pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d. 08 val. 00 min. – 2020 m. gruodžio 21 d. 08 val. 00 min. Pacientų kortelių žurnale užfiksuoti duomenys (IV t., b.b.l. 92-95).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo M. K. veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal kasacinio teismo praktiką ir BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017).

M. K. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d); į kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis M. K. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas šešis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose pareikšti įtarimai), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), kaltinamajam M. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), kadangi skiriant švelnesnes bausmes ankstesniais nuosprendžiais, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas. Bausmės terminas (atsižvelgus į tai, jog nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta) nustatytinas artimas laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu M. K. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.b.l. 28-30), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus – naikintina.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Atsižvelgiant į tai, jog M. K. yra jauno amžiaus, ketina dirbti, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl, esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas.

Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo M. K. elgesį laisvėje. Įpareigojimai skirtini atsižvelgus į jų tarpusavio suderinamumą bei į, teismo nuomone, svarbias aplinkybes: 2021 m. kovo 3 – 2021 m. balandžio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-14/2021 nustatytą kaltinamojo psichikos ir elgesio sutrikimą vartojant alkoholį (F10.2) (III t., b.b.l. 91-92) ir gyvenamąją vietą (šiuo metu kaltinamasis M. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)).

Dėl pateikto civilinio ieškinio byloje

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

2021 m. vasario 11 d. G. L. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo M. K. 200 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 17,91 Eur turtinė žala ir 182,09 Eur neturtinė žala (I t., b.b.l. 103). G. L. nurodo, jog 2020 m. gruodžio 20 d. būdama darbe ir atlikdama savo tiesiogines pareigas buvo kaltinamojo sumušta namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje. M. K. pastūmė nukentėjusiąją, spyrė į sėdmenis, pastūmė , įžeidinėjo ir grasino, kad „šiame darbe daugiau nebedirbs“. G. L. nurodo, jog kreipėsi į medicinos įstaigą ir gydėsi. Patyrė ne tik fizinį skausmą , bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą. Po šio įvykio pradėjo jausti baimę, blogai miega naktimis. Prie ieškininio pareiškimo pateiktas 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „Eurovaistinė“ kvitas, kuriuo pirkta: trandsterminis pleistras OLFEN, FASTUM gelis, tabletės „XANAX“, Nimesil granulės (I t., b.b.l. 104). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktos G. L. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, šie medikamentai nukentėjusiajai buvo išrašyti po jos kreipimosi į medikus 2020 m. gruodžio 20 d. – 2020 m. gruodžio 23 d. laikotarpyje (I t., b.b.l. 138-142).

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo 17,91 Eur sumoje paremtas patirtą žalą patvirtinančiais dokumentais, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo M. K. veiksmų G. L. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą (tai, jog grįžusi į automobilį G. L. drebėjo ir verkė, buvo stresinėje būsenoje patvirtino ir automobilyje likęs liudytojas A. K., taip pat į įvykio vietą iškviesti ir atvykę byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. J. bei I. S., taip pat bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kur užfiksuota, jog į bendrąjį pagalbos centrą 2020 m. gruodžio 20 d. 15 valandą 45 minutės iš telefono numerio 37068221326 paskambinusi G. L. praneša, kad ją sumušė K. M., kalba drebančiu balsu, kukčiodama, verkdama). Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog, po apžiūros Priėmimo skyriuje, nurimusi, nukentėjusioji tęsė darbą parodo, minėtų išgyvenimų (baimės, nerimo) trumpalaikį pobūdį.

Teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, pridėtos baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs šios bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinybę (atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta), kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, siekdamas išlaikyti nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvirą, daro pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas priteisti nukentėjusiajai G. L. iš kaltinamojo M. K. 182,09 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, sukrėtimo ir baimės dėl savo sveikatos, atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl atstovavimo išlaidų

BK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji G. L. patyrė 170 Eur išlaidas advokato padėjėjos R. D. teisinei pagalbai apmokėti (IV t., b.b.l. 100,101-103, 105-107). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad bendra nukentėjusiosios G. L. turėtų išlaidų advokato padėjėjai teisinei pagalbai apmokėti suma – 170 Eur, yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistina iš kaltinamojo M. K..

Dėl daiktinių įrodymų.

Šiuo metu prie baudžiamosios bylos saugomos CD laikmenos: su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, Body kamerų garso-vaizdo įrašais, nukentėjusiosios G. L. apklausos teisme 2021-09-21 vaizdo/garso įrašu (IV t.), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nusikaltimą ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. K. atidėti dvejiems metams paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams ir šias pareigas: 1) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu M. K. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. K. G. L. naudai 17,91 Eur (septyniolika eurų 91 ct.) turtinės žalos, 182,09 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 9 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Šiuo metu prie baudžiamosios bylos saugomas CD laikmenas: su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, Body kamerų garso-vaizdo įrašais, nukentėjusiosios G. L. apklausos teisme 2021-09-21 vaizdo/garso įrašu, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė