Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. Buslovičiaus pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. K. atidėtas 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams ir šias pareigas: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 20 d., apie 15.45 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, įžūliu elgesiu – skubios medicinos pagalbos slaugos specialistei G. L., reaguojančiai į iškvietimą, nuo veido nuplėšdamas medicininę kaukę ir grasindamas atleisti iš darbo, keikdamas necenzūriniais žodžiais, spirdamas vieną kartą į sėdmenis ir abejomis rankomis pastumdamas į nugarą, ir taip padarydamas nukentėjusiajai G. L. kairio sėdmens sumušimą ir kraujosruvą sėdmenyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, nutraukė darbines pareigas vykdančios skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės G. L. ir greitosios medicinos pagalbos brigados darbą, nežymiai sužalojo G. L. ir taip sutrikdė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos teisine kvalifikacija, teigiant, kad nėra neginčijamai įrodyta, jog dėl nuteistojo veiksmų atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, taip pat neįrodytas subjektyvusis šio nusikaltimo požymis – tyčia, ko pagrindu prašoma perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus BK 284 straipsnio nuostatų taikymas, todėl būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šiame procesiniame sprendime.

5. Viešosios tvarkos pažeidimas BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtintas materialiąja sudėtimi. Tai reiškia, kad padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, kuris turi būti įrodytas. Padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Dėl to, pripažįstant asmenį kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo turi būti aiškiai įvardyta, kuo pasireiškė įžūlus elgesys ir tokio elgesio padariniai viešosios tvarkos aspektu. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

6. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu ir naudotu fiziniu smurtu nutraukė greitosios medicinos pagalbos brigados darbą ir nežymiai sužalojo asmens sveikatą, kuo ir pasireiškė viešosios tvarkos sutrikdymas. Teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių dėl to, kad kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieša vieta. Taip pat nėra ginčo dėl kitų nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybių, įskaitant ir konkrečius jo atliktus ižulius ir smurtinius veiksmus. Apeliaciniame skunde tik keliama abejonė dėl duomenų, pagrindžiančių greitosios medicinos pagalbos brigados darbo nutraukimą tam tikram laikui, pakankamumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatytas aplinkybes viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo aspektu įvertino teisingai ir pagrįstai sprendė, kad šis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis objektyviai įrodytas ir tokią išvadą išsamiai argumentavo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kruopščiai įvertino ir patikrino bylos duomenis šiuo tikslu, t. y. buvo remtasi ne vien VšĮ Ignalinos poliklinikos 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr. SD-306 užfiksuotais duomenimis, bet ir nukentėjusiosios G. L. ir liudytojo A. K. parodymais, G. L. medicininių dokumentų iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašų duomenimis ir kitais bylos duomenimis. Remiantis tuo, teisėjų kolegija vienareikšmiai atmeta apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl patikimai nenustatytos aplinkybės, kad nuteistojo M. K. veiksmais buvo laikinai sutrikdytas greitosios medicinos pagalbos brigados darbas. Juolab pagal teismų praktiką šiuo atveju, vertinant, ar nuteistojo veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, būtina įvertinti ir paties nuteistojo veiksmų pobūdį, o jis elgėsi įžūliai, t. y. viešoje vietoje be jokio aiškios priežasties elgėsi agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu, naudojo fizinį smurtą, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių aplinkybių apeliaciniame skunde nėra ginčo, nors jos taip pat svarbios, konstatuojant BK 284 straipsnyje numatytus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad nuteistojo M. K. veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Tuo tarpu dalis apeliacinio skundo teiginių dėl duomenų, susijusių su skambučiais BPC, neatitikimo nukentėjusiosios G. L. ir liudytojo A. K. parodymams, kaip ir dėl būtinybės išreikalauti iš BPC įrašą apie L. K. skambučius tądien, atmestini, kaip tiesiogiai nesusiję su minėtu skunde keliamu klausimu, o BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, kaip minėta, tinkamai nustatyti bylos įrodymų visumos pagrindu.

7. Taip pat teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo M. K. tyčios padaryti BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą nebuvimo. Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą bei skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. K. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad nuteistojo M. K. tyčia buvo nukreipta būtent pažeisti viešą tvarką. Teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis pirmos instancijos teisme neigė visas objektyvias kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl iš jo paaiškinimų spręsti apie nuteistojo tyčios kryptingumą ir ko jis siekė savo veiksmais objektyviai nėra galimybės. Šioje vietoje apeliacinio skundo argumentai, kad liko nepaneigti nuteistojo tvirtinimai apie sumanymo sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką neturėjimą, netgi prieštarauja paties nuteistojo parodymams pirmos instancijos teisme ir pasirinktai gynybinei pozicijai. Pažymėtina, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006). Remiantis tuo, teisėjų kolegija, spręsdama apie nuteistojo M. K. tyčios kryptingumą, vertina objektyvias byloje nustatytas padaryto nusikaltimo aplinkybes. O iš prieš tai aptartų aplinkybių matyti, kad M. K., neturėdamas jokios objektyvios priežasties, viešoje vietoje elgėsi įžūliai prieš į iškvietimą atvykusią ir darbines pareigas vykdančią skubios medicinos pagalbos slaugos specialistę G. L., t. y. be pagrindo nuplėšė jai nuo veido medicininę kaukę, grasino atleisti iš darbo, naudojo necenzūrinius žodžius, taip pat buvo vartojamas fizinis smurtas jos atžvilgiu, nežymiai sutrikdant sveikatą, ko išdavoje tam tikram laikui buvo nutrauktas greitosios medicinos pagalbos brigados darbas. Taigi, nustatyti visi šie BK 284 straipsnyje numatyti objektyvūs kvalifikuojantys nusikaltimo požymiai patvirtina, kad M. K., elgdamasis agresyviai, intensyviai, smurtaujančiai, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, suvokė savo nusikalstamo veikimo pavojingą pobūdį, suprato, kad įžūliai elgiasi viešoje vietoje bei kad dėl jo tokio elgesio bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka ir tokių pasekmių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodomas tik bendro pobūdžio ir subjektyvus kai kurių bylos aplinkybių vertinimas, anot kurio bylos aplinkybių visuma tariamai pagrindžia nuteistojo tiesioginę neapi­brėžtą tyčią padarinių atžvilgiu. Tokie skundo teiginiai nepaneigia ir objektyviai negali paneigti išvados dėl nuteistojo M. K. tiesioginės tyčios padaryti BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kurią pagrindžia prieš tai aptartos ir pirmos instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos objektyvios aplinkybės.

8. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.