Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-05-19 Raseinių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 63 str., 92 str. laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas; 2) 2006-01-31 Raseinių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atlikęs; 3) 2007-09-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atlikęs; 4) 2015-04-14 Jurbarko r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 290 str., 63 str. 4 MGL bauda; 5) 2015-05-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 201 str. 3 d., 63 str. viešaisiais darbais 6 mėnesiams ir 4 MGL bauda; 6) 2015-06-26 Raseinių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 245 str., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams 20 dienų ir 4 MGL bauda, baudos nesumokėjęs; 7) 2016-11-15 Raseinių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63, 64¹ str. 60 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 259 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. iš 2017 m. vasario 19 d. į 2017 m. vasario 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, asmeninio konflikto metu, suduodamas rankomis, kojomis, grindų šepečio kotu savo motinai A. D. į įvairias kūno vietas, padarė jai poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinėje, kairiame žąste, kairės ausies sumušimą, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, kairio skruostikaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu galvos smegenų pusrutulius, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą, kairės kūno pusės dalinį paralyžių. Šiais veiksmais jis tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos A. D. – sveikatą.

Be to, jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, už nenustatytą sumą, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė 3 vnt. plastikinių maišelių su juose esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 2,267 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,5 %, kol 2017-02-23 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų atliekamos asmens kratos metu šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.

Iš į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad 2017-02-23 pas sulaikomą kaltinamąjį A. D. apžiūros metu rasta ir paimta: trys permatomi plastikiniai maišeliai su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis (1 t. ,b. l. 27-28).

Iš 2017-03-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš trijų plastikinių maišelių, paimta 2017-02-23 iš A. D., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2.267 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 13.5 % (1 t., b. l. 39-41).

Iš 2017-02-24 kratos protokolo matyti, kad krato metu adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo A. D. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, rasti ir paimti tušti plastikiniai maišeliai (1 t. b. l. 66-68).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. D. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, krūtinėje, kairiame žąste, kairės ausies sumušimas, odos nubrozdijimai kairėje blauzdoje, kairio skruostikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu galvos smegenų pusrutulius, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairės kūno pusės dalinį paralyžių. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio remiantis įrašais medicinos dokumentuose, kategoriškai nurodyti nėra galimybės. Tai galėjo būti tiek rankos, tiek kojos, tiek aplinkos daiktai ir pan. kelių smūgių pasėkoje padaryti sužalojimai, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, tiksliai nurodyti nėra galimybės. Tikėtina, kad jie padaryti mažiausia šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu galvos smegenų pusrutulius, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairės kūno pusės dalinį paralyžių (2017-03-03 operacijos metu kraujas iš po kietojo galvos smegenų dangalo pašalintas) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikaltimas veikas įrodyta.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-02-23 į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatyta sužalota nukentėjusioji A. D.. Tą pačią dieną ji buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur stacionare buvo gydomą iki 2017-03-15. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, krūtinėje, kairiame žąste, kairės ausies sumušimas, odos nubrozdijimai kairėje blauzdoje, kairio skruostikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu galvos smegenų pusrutulius, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairės kūno pusės dalinį paralyžių. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio remiantis įrašais medicinos dokumentuose, kategoriškai nurodyti nėra galimybės. Tai galėjo būti tiek rankos, tiek kojos, tiek aplinkos daiktai. Tikėtina, kad jie padaryti mažiausia šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu galvos smegenų pusrutulius, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairės kūno pusės dalinį paralyžių atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytoja R. V. parodė, kad paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę iš namų pristatyta sumušta A. D. pasisakė, kad ją sumušė jos vaikas.

Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninė 2017-09-04, 2017-09-20 raštų Dėl informacijos matyti, kad šiuo metu A. D. gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugios skyriuje, jai nustatyta nepatikslinta demencija, kiti psichikos sutrikimai, ji negali būti apklausiama teisme. Nustačius šias aplinkybes, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d., surinktiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė nukentėjusiosios A. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo tyrėjai (1 t., b. l. 134-136). 2017-03-14 ji apklausiama (duomenys neskelbtini) klinikose parodė, kad 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, į namus grįžo sūnus A. D., nežino blaivus, ar ne. Sūnus nuolat iš jos reikalauja pinigų, būdavo nuolat konfliktiškas ir agresyvus. Tiksliai nepamena, bet jai atrodo, kad A. eilinį kartą iš jos reikalavo pinigų, o ji dar bandė išsisukti, kad jų neturi, A. įsiuto. Tada jai, stovinčiai namo virtuvėje, spyrė į nugarą. Nuo smūgio ji parvirto ant grindų. Kai ji parvirto, A. pasiėmęs virtuvėje buvusį šepečio kotą, pradėjo juo mušti. Daugiausia smūgių sudavė į nugarą. Kiek buvo smūgių, ji neskaičiavo, daugiau nei du. Su tuo šepečio kotu jis nesirinko kur jai suduoti, kliuvo ne tik į nugarą, bet ir rankoms, ir kojoms. Jei gerai pamena, šepečio kotas nuo smūgių sulūžo ir A. jį numetė. Sūnus nuolat prieš ją ir vyrą smurtaudavo, bijo su vyru A., bijo, kad kam nors pranešus, jis gali dar labiau suagresyvėti. Jų bendras gyvenimas būdavo nuolatinėje baimėje, A. nuolatos ieškodavo prie jos priekabių, dėl maisto, dėl pinigų ir visokių gyvenimiškų smulkmenų. Liudytojas R. V., A. D. stebėjęs ir gydęs (duomenys neskelbtini) klinikų Galvos smegenų traumų skyriaus vadovas ir gydytojas, apklausiamas teisme parodė, kad apklausiama tyrėjos 2017-03-14 A. D. tikrai galėjo duoti teisingus parodymus. Jeigu ligoniai būna nekritiški, tai kviečiami psichiatrai, kad įvertintų jų būseną. Šiuo atveju tokio A. D. sveikatos įvertinimo nereikėjo.

Teismas, įvertinęs išdėstytų ištirtų įrodymų visetą konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti ištirtais nukentėjusiosios A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti ištirti įrodymai, kad ją iš 2017 m. vasario 19 d. į 2017 m. vasario 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, asmeninio konflikto metu, suduodamas rankomis, kojomis, grindų šepečio kotu sumušė jos sūnus kaltinamasis A. D. ir šiais veiksmais sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Ši jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip ir kvalifikuotina.

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (antžeminnių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

Kaltinamojo A. D., liudytojų I. G., T. M., M. Š. parodymais, išvardintais ištirtais bylos dokumentais įrodyta, kad kaltinamasis A. D. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, už nenustatytą sumą, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė 3 vnt. plastikinių maišelių su juose esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 2,267 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,5 %. Ši jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., kaip ir kvalifikuotina.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis A. D. iš esmės pripažino neteisėtai įgijęs ir laikęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, nėra pakankamo pagrindo šio pripažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015). A. D. dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jokių išgyvenimų, kritikos neišreiškė, kas rodo, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai nesigaili.

Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. D. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, jo padaryto labai sunkaus nusikalstamo pavojingumo visuomenei laipsnis visuomenei yra didelis, A. D. yra teistas 5 kartus už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnamečiu, tame tarpe – ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, nevedęs, nedirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. D. už padarytą labai sunkų nusikaltimą skirtina didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė.

Palaikydama valstybinį kaltinimą prokurorė prašo A. D., remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., pripažinti pavojingu recidyvistu.

Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimą ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Iš BK 27 str. 3 d. matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą teistas 2007-09-25, kurį padarė tik jam suėjus pilnametystei. Po minėto nuosprendžio priėmimo jis 2015-04-14, 2015-05-08, 2015-0626, 2016-11-15 teismų apkaltinamaisiais aktais teistas už nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Įvertinęs šias išdėstytas aplinkybes, taip pat kitas nustatytas aplinkybes, kad nėra A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant naują labai sunkų nusikaltimą, jis iškviesdamas sužalotai motinai greitąją pagalbą, bandė palengvinti nusikaltimo pasekmes, teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo kaltinamąjį A. D. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

(duomenys neskelbtini) r. PK daiktų saugykloje saugomi grindų valymo šepetys, 3 tušti plastikiniai maišeliai, 64 tušti plastikiniai maišeliai, 3 pakuotės su popieriaus lapeliais, 392 tušti plastikiniai maišeliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugomos 2,028 g kanapių ( 1 pakuotė), kurių apyvarta uždrausta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Keturios kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie bylos.

Iš pažymos matyti, kad liudytojui už kelionę į teismą išmokėta 26,08 Eur. Šie kelionei skirti pinigai pripažinti proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš kaltinamojo A. D. (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 p., 105 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 259 str. 2 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. – 30 parų areštu.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p., 2 d. šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2015-06-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme – 4 MGL (150.64 Eur) bauda, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2016-11-15 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – 60 parų areštu, arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams 7 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017-12-19.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-02-23 iki 2017-12-19.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

(duomenys neskelbtini) r. PK daiktų saugykloje saugomus grindų valymo šepetį, 3 tuščius plastikinius maišelius, 64 tuščius plastikinius maišelius, 3 pakuotes su popieriaus lapeliais, 392 tuščius plastikinius maišelius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugomas 2,028 g kanapių (1 pakuotė), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2 punktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Keturias kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Iš A. D. valstybei priteisti 26,08 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.