Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos, ir Kybartų pataisos namams, dėl sprendimo, nutarimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

2. Teismo nurodytus skundo trūkumus galima būtų išspręsti skundo teisme nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), atsisakė priimti pareiškėjo E. Č. skundą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog skundo reikalavimai, kuriais jis prašo pripažinti neteisėtais Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento pareigūnų nurodytus veiksmus, yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o skundo reikalavimus pagrindžiantys argumentai. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai gali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skundo reikalavimai (pripažinti neteisėtus veiksmus) yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurių patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo nurodomų faktų (neteisėtų veiksmų) konstatavimas gali būti tik skundo motyvu, o ne savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo ABTĮ normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priimti šią pareiškėjo skundo dalį ir ją nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 2S-3911, Kybartų pataisos namų 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 5/48-313 ir 2017 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 5/48-367 panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatęs, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad jam vokas su Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2S-3911 buvo įteiktas 2017 m. birželio 18 d., todėl neturėtų būti vertinama, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Iš ginčijamo Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 2S-3911 matyti, kad juo atsakoma į pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. skundą, kuriuo, be kita, apskųsti Kybartų pataisos namų 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. nutarimai dėl nepagrįsto nubaudimo perkelti pareiškėją į kamerų tipo patalpas. Vadinasi, ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjas apskųsti Kalėjimų departamento sprendimą turėjo per 20 dienų nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos.

Pirmosios instancijos teismas iš Kybartų pataisos namų pateiktos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės nustatė, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 2S-3911 gavo 2017 m. birželio 16 d., o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. liepos 10 d., t. y. praleidęs minėto sprendimo apskundimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad vokas su Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2S-3911 jam buvo įteiktas 2017 m. birželio 18 d., tačiau šių argumentų nepatvirtina prie atskirojo skundo pridėti įrodymai. Iš Kybartų pataisos namų pateiktų paaiškinimų matyti, kad pagal BVK 99 straipsnio 3 dalį, pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos (pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta Kalėjimų departamento sprendimo gavimo data – 2017 m. birželio 18 d., buvo ne darbo diena). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą voką ir ant jo esančius antspaudus, neturi pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento sprendimą gavo 2017 m. birželio 18 d.

Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nesuformulavo, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagrįstai jį priimti atsisakė (t. y. skundo reikalavimus dėl Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 2S-3911, Kybartų pataisos namų 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 5/48-313 ir 2017 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 5/48-367 panaikinimo).

Atskirajame skunde pareiškėjas, teigdamas, jog nepraleido termino skundui paduoti, kartu jau (esant reikalui) prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl tokio prašymo nenagrinėja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, konstatuoja, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo atstovų 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodė, kad iš skundo nėra aišku, iš kokių aplinkybių pareiškėjas kildiną neturtinę žalą. Nors pareiškėjas pateikdamas patikslintą skundą, pakartotinai, kaip pirminiame skunde, nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau patikslintame skunde pareiškėjas įvardija, jog 30 000 Eur neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria neišspręsta pareiškėjo skundo dalis, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu, naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria neišspręsta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.