Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-1124-464/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
e2-1124-464/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01461-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
D. S.
Ieškovas
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1124-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01461-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. S. (D. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo išspręstas jo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1400-866/2019 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, vykdymo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. K. 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 105 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu šį ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš ieškovui iš atsakovo 105 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (105 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 104 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-242-1120/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

3. Atsakovas D. S. 2020 m. balandžio 14 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimą dalimis po 1 000 Eur per 111 mėnesių laikotarpį, paskutinį mėnesį sumokant 1 404 Eur. Prašyme nurodoma, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovui visą priteistą 111 404 Eur skolą. Nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 3 300 Eur/mėn., tačiau atsakovas turi du nepilnamečius vaikus ir sutuoktinę, kuriems privalo vykdyti įstatyminę išlaikymo pareigą. Taip pat, atsakovas kiekvieną mėnesį turi vykdyti finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir pagal kredito sutartį mokėti apie 530 Eur įmokas. Taigi norint gauti paskolą tam, kad kuo skubiau atsiskaityti su ieškovu, bus reikalingas turto įkeitimas, o tam atlikti bus reikalinga gauti teismo leidimą. Todėl skubiau atsiskaityti su ieškovu atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių, dėl ko yra būtina išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.

Atsiliepimas

4. Atsakovo teigimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dalimis, jis turėtų bent minimalią galimybę tinkamai įvykdyti sprendimą. Priešingu atveju į procesą įsitrauks antstoliai, o dėl to teismo sprendimo įvykdymas tik dar labiau pasunkės, atsakovui turint mokėti ir vykdymo išlaidas antstoliui. Teismo sprendimo vykdymas dalimis, atsakovo vertinimu, užtikrina ir šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovo D. S. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis netenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo prašymą parengimą.

6. Teismas visų pirma pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas, grįsdamas savo turtinę padėtį, pateikė vien duomenis dėl turimos dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad išlaikymas reikalingas ir atsakovo sutuoktinei. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 3 300 Eur per mėnesį, taip pat atsakovas vykdo pagal kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus, kas mėnesį mokėdamas 520 Eur įmokas.

8. Vertindamas šiuos atsakovo pateiktus duomenis, teismas nenustatė objektyvaus pagrindo spręsti apie itin sunkią atsakovo turtinę padėtį jau vien dėl to, kad nepateikti visi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. apie atsakovo ir jo sutuoktinės visą valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas banko sąskaitose, atsakovo sutuoktinės galimybes gauti atitinkamas pajamas ir kt. Taigi atsakovo pateikti įrodymai nesuponuoja išvados dėl išimtinių aplinkybių egzistavimo. Taip pat teismas sutiko su ieškovo atsiliepimo į prašymą argumentais, kad teismo sprendimo išdėstymas net devynerių metų laikotarpiui pažeistų ieškovo teisėtų lūkesčių principą, juolab kad ieškovui pinigai nėra grąžinami jau gana ilgą laikotarpį, o atsakovas iki šiol nėra grąžinęs jokios skolos dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir jo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo išdėstymo dalimis patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas objektyviai neįvertino to, kad atsakovo vienintelis turimas nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, jis turi mažamečių išlaikytinių, dėl ko negali kada panorėjęs parduoti savo turto, tam kiekvienu atveju ne tik turi gauti kreditoriaus sutikimą, bet ir teismo leidimą, kurio jis negaus, nes jo nepilnamečiai vaikai neturės kur gyventi.

9.2. Realios ir atsakovo išgalimos mėnesio įmokos nustatymas šioje byloje iš esmės daugiau apsaugotų ir ieškovo interesus, nes sudarytų sąlygas jam realiai atgauti pinigus: nors tai būtų ilgesnis laikotarpis, bet priteistos sumos grąžinimas būtų labiau užtikrintas ir pagrįstas atsakovo finansinėmis galimybėmis ir valia, o ne ekonominiu išskaičiavimu bei kitokių teisėtų teisinių savo interesų apsaugos instrumentų (pavyzdžiui, bankroto, bankui pardavus įkeistą turtą ir susigrąžinus suteiktą kreditą, dėl ko nebeliktų jokio realizuotino turto) galimu panaudojimu. Išdėstymo atveju atsakovas būtų labiau motyvuotas įvykdyti teismo sprendimą.

9.3. Išdėsčius sprendimo vykdymą, atsakovas turės nors minimalią galimybę tinkamai įvykdyti sprendimą. Priešingu atveju į procesą įsitrauks antstoliai ir teismo sprendimo įvykdymas tik dar labiau pasunkės, atsakovas turint mokėti antstoliui vykdymo išlaidas.

9.4. Teismo nutartis atsisakyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą priimta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų taikant ir aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatas, ji nėra pakankamai motyvuota, neužtikrina efektyvaus sprendimo vykdymo, kuris atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, pažeidžia išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą, bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus bei blogina atsakovo ir taip nelengvą finansinę padėtį.

Atsiliepimas

9.5. Teismas nepagrįstai priteisė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl teismo spendimo išdėstymo parengimą. Akivaizdu, kad ieškovo atstovui rengiant atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo išdėstymo nebuvo reikalingos ypatingos ar specialios žinios, todėl prašyta priteisti ir faktiškai priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka protingumo kriterijų ir turi būti sumažinta.

10. Ieškovas T. K. atsiliepime į atsakovo D. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas tinkamai išnagrinėjo atsakovo finansinę padėtį pagal tuos įrodymus, kuriuos pateikė atsakovas. Paties atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis yra darbingas ir gauna itin dideles pajamas t. y. net apie 3 300 Eur/mėn., kas gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje.

10.2. Atsakovas nei savo atsiliepime, nei atskirajame skunde nenurodo, kodėl jo darbingai sutuoktinei yra būtinas išlaikymas, juolab kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, sutuoktinis neturi pareigos išlaikyti sveiko ir darbingo sutuoktinio. Be to, pareiga išlaikyti mažamečius vaikus tenka abiem sutuoktiniams, todėl nagrinėjamu atveju negali nukentėti ieškovo, kaip išieškotojo, interesai. Ieškovas taip pat yra sukūręs šeimą bei turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau dėl teisminių ginčų ir atsakovo negrąžintos net 108 000 Eur dydžio skolos jo finansinės galimybės tapo itin ribotos, atsakovui paskolintos sumos ieškovas negalėjo naudoti nei savo šeimos poreikių tenkinimui, nei investicijoms.

10.3. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią turtinę padėtį, nepateikė duomenų apie visą valdomą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, apie turimas pinigines lėšas Lietuvos bankuose. Atsakovas yra Baltarusijos pilietis, tačiau nepateikė teismui duomenų nei apie turtą, esantį Baltarusijoje, nei pinigines lėšas, esančias kitų šalių bankuose.

10.4. Šiai dienai atsakovas nė negali svarstyti fizinio asmens bankroto galimybių, kadangi nėra sąlygų iškelti atsakovui fizinio asmens bankroto bylą – nuo atsakovo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kitų asmenų interesus, nėra praėję daugiau negu 3 metai.

10.5. Ieškovas nuo 2018 metų sausio mėnesio laukia skolos grąžinimo ir buvo priverstas bylinėtis daugiau nei du metus. Teismui patenkinus atsakovo prašymą, teismo sprendimas būtų įvykdytas tik po daugiau negu 9 metų. Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiko tarpą gali pasikeisti ne tik šalių finansinė padėtis, tačiau ir apskritai pakisti ekonominė situacija Lietuvoje ir / ar visame pasaulyje, ką realiai rodo ir vis dar besitęsiantys įvykiai. Taip pat akivaizdu, kad turto įkeitimo procedūra, kuriai būtinas teismo leidimas, truktų trumpiau negu 111 mėnesių (9,25 metų).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

12. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

13. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

14. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

15. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Apeliantas nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jo turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų iš gyvenamosios vietos šalies ir tos šalies, kurios piliečiu, pasak ieškovo, jis yra, turto registro įstaigų apie apelianto ir jo sutuoktinės visą valdomą ar nesenu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie apelianto sutuoktinės gaunamas pajamas ir pan. Vien apelianto su prašymu išdėstyti jam teismo sprendimo įvykdymą dalimis pateiktų selektyvių duomenų apie jo gaunamą darbo užmokesčio dydį (apie 3 300 Eur/mėn.), santuokos sudarymą, dviejų nepilnamečių vaikų turėjimą ir kredito sutarties sudarymą aiškiai nepakanka tokio pobūdžio prašymui pagrįsti, nors būtent jam šioje situacijoje teko įrodinėjamo pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Apeliantui nepateikus įrodymų apie visą jo turimą turtą, leidžiančių visapusiškai įvertinti apelianto finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vienintelio apelianto turimo turto apsunkinimo hipoteka aplinkybės. Pats apeliantas nebuvo pateikęs tokių įrodymų (išrašų su istorija iš turto registro įstaigų), iš kurių būtų galima nustatyti tokią aplinkybę, kad turtas, įkeistas kreditoriui hipoteka, yra vienintelis jo turtas, kad anksčiau jokio nekilnojamojo turto apeliantas nebuvo įgijęs ir jo perleidęs.

17. Apeliacinės instancijos teismas kaip deklaratyvius ir neapgrįstus atmeta taip pat apelianto atskirojo skundo teiginius apie pirmosios instancijos teismo padarytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principų pažeidimus bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik apelianto padėtį, tačiau ir ieškovo interesą gauti tai, kas yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir pagrįstai padarė išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas devynerių metų laikotarpiui pažeistų ieškovo teisėtų lūkesčių principą, juolab kad ieškovui pinigai nėra grąžinami gana ilgą laikotarpį (nuo 2018 metų).

18. Apeliantas prašymą išdėstyti jam teismo sprendimo įvykdymą dalimis pateikė 2020 m. balandžio 14 d., t. y. iš karto po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis stengiasi vykdyti teismo sprendimą bent dalimis, o ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai apie itin ilgai užtrukusį bylinėjimosi procesą ir net jam pasibaigus jokios priteistos sumos dalies nesumokėjimą leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas turi vienintelį su sąžiningu elgesiu nederantį tikslą – kuo ilgiau išvengti prievolių ieškovui vykdymo, be kita ko, inicijuojant ir šio jo prašymo (dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) teisminę procedūrą. Tokią išvadą pagrindžia ir apelianto siekis iš jo ieškovui priteistą sumą sumokėti per 111 mėnesių (t. y. daugiau nei per devynerius metus), mokant tik po 1 000 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 1 404 Eur.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas atsiskaitymui su ieškovu nori skirti žymiai mažesnę dabar gaunamų pajamų dalį, nei pasilikti sau ir savo šeimos poreikiams tenkinti. Viena vertus, suprantamas apelianto noras ir toliau gyventi komfortiškai, tačiau, kita vertus, apeliantas privalo stengtis kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, o tai visais atvejais reikalauja iš naujo įsivertinti savo poreikius. Tokiu atveju konstatuotina, kad apelianto noras skirti po 1 000 Eur per mėnesį teismo sprendimu priteistai 105 500 Eur sumai (neįskaitant procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) sumokėti, kai apeliantas gauna keturis kartus didesnes nei vidutinis darbo užmokestis šalyje pajamas, ir tęsti atsiskaitymą (sprendimo vykdymą) beveik dešimtmetį, aiškiai pažeidžia išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą, šis apelianto noras nėra protingas ir sąžiningas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių, ir pagrįstai jo nepatenkino.

20. Apeliantas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iš apelianto ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų kompensacija. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš jo priteisė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo parengimą. Tačiau, kaip leidžia įsitikinti bylos medžiaga, ieškovas, grįsdamas tokias savo išlaidas, į bylą pateikė tik 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20-05-5, kurioje nurodyta mokėtina 605 Eur suma už atsiliepimo į apelianto prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo. Šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo.

21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių taikymas. Todėl vien pagal PVM sąskaitas faktūras tokios išlaidos negali būti iš šalies priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019).

22. Todėl sutiktina su apeliantu, kad 605 Eur bylinėjimosi išlaidos iš apelianto buvo priteistos teismui neįsitikus jų realumu. Atitinkamai, skundžiama teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant tik nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą parengimą atmetant (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

23. Apelianto atskirojo skundo iš esmės netenkinant, pasisakytina ir dėl ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20/06-10, kurioje už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nurodoma 605 Eur suma. Taip pat pateikė ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį AB SEB banko 2020 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 625 patvirtinimą. Tačiau ši suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų rekomenduojamą už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą priteistiną dydį. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktų nuostatas, maksimali rekomenduojama priteisti už tokio pobūdžio dokumentą suma sudarytų 543,44 Eur (1358,60 Eur x 0,4).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta bei kartu įvertinęs aplinkybę, kad teisės požiūriu procesinis ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nebuvo sudėtingas, ką patvirtina nedidelės apimties procesiniai dokumentai – apelianto atskirasis skundas ir ieškovo atsiliepimas į jį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 300 Eur išlaidų už atstovavimą priteisimas ieškovui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti nutarties dalį, kuria iš atsakovo D. S. (D. S.) ieškovui T. K. priteistos 605 (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo D. S. (D. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Kačinskienė