- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-278-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37879-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- I. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo I. G. prašymas dėl paskirtų bausmių subendrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo I. G. prašymas dėl paskirtų bausmių pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžius subendrinimo.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi I. G. prašymas tenkintas iš dalies ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. bei 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, ir I. G. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, atliekant bausmę pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi įskaitytas laikas bei bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžius.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis I. G. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. liepos 5 d. nutartį ir subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. bei 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes apėmimo būdu. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo prašymą subendrinti bausmes taikant apėmimo būdą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kažkodėl šio pagrindo nenustatęs, nors BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte aiškiai nurodyti atvejai, kada teismas taiko bausmių apėmimo būdą jas bendrindamas. Nuteistojo manymu, šiuo atveju bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 d. gegužės 24 d. nuosprendžiais, už skirtingo pavojingumo veikas, todėl turėjo būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą yra minėtais nuosprendžiais nuteistas, t.y. BK 182 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 243 straipsnis, 281 straipsnio 7 dalis, skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau teismas to neįvertino. Skunde akcentuoja, kad būdamas pataisos namuose sudarė santuoką, su žmona augina tris vaikus, o jam atliekant laisvės atėmimo bausmę yra sunki šeimos materialinė padėtis. Nuteistojo vertinimu, bausmių bendrinimas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, suteiktų realią galimybę grįžti anksčiau pas šeimą ir pasirūpinti jos gerove bei nebūti našta mokesčių mokėtojams. Be to, teigia, kad teismas klaidingai nurodė, jog jis nelinkęs daryti išvadų, nes rėmėsi vien tuo, kad anksčiau nesugebėjo įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo reikalavimų. Nurodo, kad dokumentus, patvirtinančius santuokos sudarymą bei šeiminę padėtį, pateiks vėliau. Žmona juo rūpinasi, nuolat lanko Marijampolės pataisos namuose, jis turėdamas šeimą kardinaliai pakeitė vertybes ir tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. gauti I. G. pateikti dokumentai, patvirtinantys santuokos sudarymo faktą, šeiminę padėtį, šeimos gyvenamosios vietos duomenis.
5. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Nuteistojo I. G. skundas netenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).
Žemesnės instancijos teismas
7. Susipažinus su nuteistojo I. G. skundu, pateiktos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jis yra nuteistas:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (dvi veikos, įvykdytos 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugpjūčio 14 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnį ir bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, jos vykdymą atidedant vieneriems metams;
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu I. G. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri pritaikius BK 64¹straipsnį sumažinta iki 4 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausme – laisvės atėmimas 10 mėnesių;
7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį areštu 50 parų;
7.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį areštu 20 parų. Ši paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 10 dienų;
7.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta 50 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį, bei laikas, išbūtas laikino sulaikymo metu nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d.;
7.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje bei 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimi, 5 dalies 2 punktu jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d., 22.00 val., iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., 12.04 val. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
8. Skundžiama 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu buvo subendrintos bausmės paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžius, dalinio sudėjimo būdu nustatant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Teismas nutartyje nurodė, kad abu nuosprendžiai įsiteisėję, todėl yra pagrindas bausmes bendrinti sudėjimo būdu ir pasirinko nuteistajam palankesnį – bausmių dalinio sudėjimo būdą. Dar nutartyje teismas nurodė, kad nenustatė BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, todėl sprendė, kad bausmių apėmimo būdas jas bendrinant negali būti taikomas.
9. Iš skundo turini matyti, kad apeliantas neginčydamas pačio bausmių subendrinimo fakto būtinumo nesutinka su taikytu bausmių subendrinimo būdu ir prašo bausmes ne iš dalies sudėti, o apimti, nes nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo skundo teiginiams, kad netinkamai buvo pritaikytos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos ir turėjo būti taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos.
10. BK 63 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet bendrinant bausmes taikomas apėmimo būdas ir nustato, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatytų pagrindų nėra, nes skunde nurodytais nuosprendžiais subendrintos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir apeliantui nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Motyvuojamoji dalis
11. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019).
12. Iš jau aptartų duomenų matyti, kad I. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu teistas už nesunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir dviejų apysunkių (214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) padarymą. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis subendrintinos su bausme paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį iš dalies bausmes sudedant. Už šias veikas paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu I. G. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, o paskirta bausmė BK 63 straipsnio 4, 9 dalies pagrindu subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu I. G. buvo nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymą, o paskirtos bausmes buvo subendrintos apėmimo būdu. Ši paskirtoji bausmė subendrinta BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirtos už dviejų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu I. G. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 243 straipsnis) padarymą, paskirtąsias bausmes subendrinant apėmimo būdu.
13. Taigi I. G. teistas už baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Už baudžiamuosius nusižengimus skirta bausmė atitinkamais nuosprendžiais yra subendrinta apėmimo būdu (2019 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiai). Kiti I. G. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, t.y. gretimoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taip pat yra subendrintos apėmimo būdu.
14. Sprendžiant kokį bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo būdą (sudėjimo ar apėmimo) parinkti, kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, turi būti vertinama atskirų I. G. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, lyginama veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir kt. Kaip matyti iš 12 punkte aptartų duomenų, I. G. padarytais nusikaltimais, už kuriuos jis nuteistas 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiais, buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių disponavimo tvarka, nuosavybė, teisingumas ir transporto eismo saugumas, skirtingi buvo jo padarytų nusikaltimų dalykai, tačiau nėra pagrindo daryti išvadai, kad sunkiausi nusikaltimai, paskirti skirtingais nuosprendžiais, savo pavojingumu iš esmės skiriasi. Iš nuosprendžių matyti, kad visų padarytų sunkiausių nusikalstamų veikų pavojingumą teismai vertino panašiai: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 1 metų. Šios aplinkybės rodo, kad I. G. padaryti nusikaltimai, kurie yra priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, savo pavojingumu iš esmės nesiskiria.
15. Taip pat spręstina, kad nėra pagrindo I. G. skirti švelnesnę subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas nurodė į ką atsižvelgia patrinkdamas pridedamos bausmės dalį, o būtent į tai, kad I. G. yra ne kartą teistas, administracine tvarka baustas, nelinkęs daryti kritiškų išvadų, nuo nusikalstamų veiksmų pastarojo nesulaikė netgi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, ir nustatė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia bausmė atitinka tiek protingumo kriterijus, tiek yra proporcinga nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms.
16. Aukštesnysis teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas I. G. bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 4, 9 dalį ir pagrįstai taikė bausmių sudėjimą, o ne bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nes nelaikytina, kad I. G. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo I. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.