Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-18302-845/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
2YT-18302-845/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13122-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Pareiškėjas
A. D.
Suinteresuotas asmuo
I. D., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18302-845/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13122-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – I. D. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos V. D. mirties 2021 m. sausio 2 d. palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 2 d. mirė jo motina V. D. Palikėja mirė būdama našlė, turėdama du sūnus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį I. D. Mirties dieną mama testamento sudariusi nebuvo, paveldėjimo byla notaro biure po palikėjos mirties užvesta nebuvo. Pareiškėjas, būdamas palikėjos V. D. sūnus, įstatyminis įpėdinis, turi teisę po motinos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti: 2021 m. sausio 2 d. mirus motinai, jis liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) toliau naudojosi ir rūpinuosi name esančiu turtu, mokėjo už namui teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.), taip pat toliau naudojosi ir rūpinosi visais ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (juose laiko savo daiktus ūkiniuose pastatuose, esant poreikiui atlieka smulkius remonto darbus). Motina V. D. po sutuoktinio, jo tėvo J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. rugpjūčio 12 d., mirties atsiradusį palikimą priėmė. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarė Nijolė Jokubauskienė 2021 m. balandžio 29 d. išdavė liudijimą (registro Nr. (-)), kuriame nurodė, kad motina V. D. po sutuoktinio, pareiškėjo tėvo J. D. palikimą priėmė pagal įstatymą. Palikėjai V. D., mirusiai 2021 m. sausio 2 d., priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai, kuriais po palikėjos mirties jis ir toliau naudojasi. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad yra visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, tačiau pranešimo apie galimą palikėjos V. D. palikimo perėjimą valstybei nėra gavęs.

Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko, nurodė, jog neprieštarauja palikimo priėmimo fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. D., gimusi 1948 m. gegužės 1 d., mirė 2021 m. sausio 2 d. Mirties momentu V. D. buvo našlė. Jos sutuoktinis J. D., su kuriuo santuoką ji sudarė 1968 m. birželio 22 d., mirė 2009 m. rugpjūčio 12 d. V. D. turėjo du vaikus – pareiškėją A. D. ir I. D.. V. D. mirus, notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei V. D. sudarytų testamentų, nei jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad V. D. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre V. D. vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jos sutuoktinio J. D. vardu 1985 m. vasario 28 d. dovanojimo sutarties Nr. (-), 1997 m. kovo 25 d. dovanojimo sutarties Nr. (-) pagrindu buvo registruota nuosavybės teisė į 44/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (-), dalį, 1/3 pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (-), dalį, 2/3 pastato - stoginės, unikalus Nr. (-), dalį, 1/3 pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (-), dalį, 1/3 pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (-) dalį, 1/3 pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (-), dalį, 44/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (-), dalį, esančių (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniui J. D. 2009 m. rugpjūčio 12 d. mirus, dėl šio nekilnojamojo turto paveldėjimo palikėja V. D. 2009 d. spalio 27 d. kreipėsi į 42-ojo notaro biuro notarę Nijolę Jokūbauskienę.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. D. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjos sūnus – pareiškėjas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo motinos turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes tai pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis V. D. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad V. D. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tačiau ji sutuoktiniui J. D. 2009 m. rugpjūčio 12 d. mirus 2009 d. spalio 27 d., kreipėsi į 42-ojo notaro biuro notarę Nijolę Jokūbauskienę dėl palikimo priėmimo; taigi palikėja buvo išreiškusi valią priimti sutuoktinio J. D., mirusio 2009 m. rugpjūčio 12 d., turėtą nekilnojamąjį turtą – 44/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 1/3 pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 2/3 pastato - stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 1/3 pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 1/3 pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, 1/3 pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 44/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Taigi, šiuo atveju V. D. yra paveldėjusi aukščiau nurodyto J. D. nuosavybės teise turėtą turtą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio, kaip teismas nustatė aukščiau, 44/100 dalis priklausė pareiškėjo tėvui J. D., o pastarajam mirus - pareiškėjo motinai V. D. Po V. D. mirties pareiškėjas šią namo dalį prižiūrėjo, ja rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už šio namo dalį; pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius nuo palikėjos mirties jis mokėjo už minėto namo daliai priskaičiuotą elektrą bei vandenį. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo naudojimąsi nurodytu turtu, suinteresuotam asmeniui I. D. neprieštaraujant, teismas sprendžia, jog pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo motinos V. D. palikimui priimti - pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat V. D. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. sausio 2 d., jos palikimą priėmė pareiškėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama turtą valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį V. D., išduoti pareiškėjui A. D..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė