Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui D. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notaras M. S., D. B., R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas ieškovo poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkini visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. D. būklė po reabilitacijos pagerėjo nedaug, pagal ekspertų išvadą velionei buvo (duomenys neskelbtini) – nesugebėjimas suprasti girdimus garsus; galimai ji negalėjo valdyti vienos iš savo juslių. Tai sutrikusi geba skaityti, rašyti, įvardinti daiktus. Tai, jog J. D. jautė galvos svaigimą, vartojo vaistus, blogai orientavosi, kaip nurodyta Ekspertizės akte, yra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) ir nėra pagrindo abejoti ekspertų išvadoje nurodyta informacija. Abejoja, ar ji galėjo vykti pas notarą sausio mėnesį, ji bijojo nugriūti. 2017-04-28 kontaktas neproduktyvus, blogai girdi, iš to seka, kad mąstytas taip pat neproduktyvus. (duomenys neskelbtini) – klausimas gali būti užduotas, esant šiai diagnozei – negali atsakyti pagal prasmę, todėl kyla abejonės dėl jos valios išraiškos. Po reabilitacijos jos būklė sunki, remiantis medicininiais dokumentais, komplikuota neurologinio deficito, nėra duomenų, kad būklė pagerėjo. Iš to daro išvadą, kad galėjo būti (duomenys neskelbtini), o tokie ligoniai nėra registruojami Psichikos sveikatos centre. Tą laikotarpį ilgą laiko tarpą kartu gyveno ir šauniai rūpinosi močiute atsakovas, todėl, jeigu J. D. būtų norėjusi, testamentą ji būtų pakeitusi anksčiau, o ne prieš pat mirtį.

Atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Vagonis atsakovo poziciją palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo R. D. į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja J. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8), mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2018-01-05 Testamentu testatorė J. D. visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat pinigines lėšas, visas turtines ir neturtines teises ir visą kitą turtą paliko savo vaikaičiui D. A. (1 t., b. l. 58). Testamentas 2018-01-05 10:41 val. įregistruotas Testamento registre (1 t., b. l. 64). 2018-01-04 bei 2018-01-05 Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašai patvirtina, kad testamento sudarymo metu minėtame registre duomenų apie J. D. nėra (1 t., b. l. 61,62). Medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas, išduotas 2018-01-04 patvirtina, jog J. D. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruota (1 t., b. l. 63). Testamentų registro išrašas (1 t., b. l. 6-7) patvirtina, jog 2018-01-04 Testatoriaus pareiškimu panaikintas testatorės J. D. 2012-01-17 Oficialusis testamentas, 2018-01-05 sudarytas naujas Testamentas, pagal kurį palikimą priėmęs asmuo – D. A.. J. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) D. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą butą (1 t., b. l. 17-18). Byloje gauta J. D. ligos epikrizė po reabilitacijos (2 t., b. l. 85-86).

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi, testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalių, 5.16 straipsnio 2 dalies) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010), o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas būtų pripažintas negaliojančiu ( CK 5.17 straipsnio 1 dalis).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorė J. D., surašydama testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, 2018-12-27 nutartimi paskyrė palikėjos J. D. pomirtinę teismo medicinos ekspertizę, ekspertams užduoti klausimai: 1) Ar J. D. testamento, notarinio registro Nr. MS-60, patvirtinto Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notaro M. S., pasirašymo metu (2018 m. sausio 5 d.) sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; 2) ar J. D. testamento pasirašymo metu (2018 m. sausio 5 d.) dėl turėto psichikos sutrikimo galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 6-8). 2019 m. kovo 14-25 d. Ekspertizės akte Nr. 83TPK-190/2019 nurodyta, kad apibendrinus turimus duomenis – pateikta medžiaga apie testatorės J. D. psichinę būseną yra nepakankama duoti atsakymus į užduotus klausimus (2 t., b. l. 37-41).

CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Nesant ekspertų išvados dėl J. D. galėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti sandorio sudarymo dienai, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų visumą.

Teismo posėdžio metu notaras M. S., patvirtinęs ginčijamą testamentą nurodė, jog J. D. apsilankymą notaro biure prisimena puikiai, ji buvo atvykusi du kartus. Pirmą kartą atvyko iš karto po Naujųjų metų, galėjo būti sausio 2-3 dienomis ir aiškiai išreiškė pageidavimą sudaryti testamentą. Kadangi tai ypatingos reikšmės dokumentas, dėl ko dažnai kyla ginčai, notaras visada imasi ypatingų priemonių nustatyti įvairiausias aplinkybes. Todėl jis, pabendravęs su J. D., atsižvelgdamas į jos amžių, paprašė pristatyti papildomus dokumentus dėl jos sveikatos būklės, t.y. paprašė gydančio gydytojo pažymos dėl ligų, kad pašalinti ne notarui, tačiau kitiems asmenims galinčias kilti abejones dėl J. D. galėjimo suprasti savo veiksmus. Po kelių dienų J. D. vėl atvyko, pristatė Dainavos poliklinikos pažymą, kurioje nebuvo jokių įrašų, kurie leistų abejoti jos sveikatos būkle. Notaras patvirtino, jog su testatore bendravo, ji minėjo, kad anksčiau buvo sudariusi testamentą. Dažnai, esant bent mažiausiai abejonei, testamentai netvirtinami. Šiuo atveju notaras patvirtino, jog J. D. tikrai suprato ką daro, puikiai atsakinėjo į klausimus, jos buvo klausiama, kaip ir kitais atvejais sudarant tokį sandorį – kada gimė, kokie vaikų vardai, kokie yra anūkai, įvairios datos. Į visus klausimus J. D. davė reikalingus atsakymus. Abu kartus palikėja atvyko viena, bent jau laukiamajame ji tikrai buvo viena. Be to, notaras nurodė, jog gydančio gydytojo pažymos prašė ne dėl to, kad kilo abejonės dėl sveikatos būklės, tai perteklinis reikalavimas, taikomas tik esant tam tikroms aplinkybėms – šiuo atveju tik dėl jos amžiaus bei to, kad jau buvo sudariusi testamentą, ką ji ir pati sakė. Jokios net menkiausios abejonės dėl jos būklės nebuvo. Jei būtų bent menkiausias įtarimas, jei asmuo nurodo sirgęs psichinėmis ligomis – tokiu atveju testamentas nėra tvirtinamas, net jei puikiai atsakinėtų į klausimus, tokiu atveju net pažymos nebūtų prašoma atnešti.

Teismas, ieškovo prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar po reabilitacinio gydymo palikėjai buvo atliktas BARTEL (savarankiškumo įvertinimo) testas, išreikalavo iš VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ J. D. ligos epikrizę po reabilitacijos, iš kurios matyti, jog po to, kai 2017-03-07 ji patyrė insultą, BARTEL indeksas – 35 balai, o po reabilitacinio gydymo BARTEL indeksas – 95 balai (2 t., b. l. 85-86), kas reiškia, jog J. D. savarankiškumas gydymo bei reabilitacijos laikotarpiu atsistatė nuo 35 iki 95 balų (iš 100 galimų, kuomet asmuo laikomas visiškai savarankišku, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl funkcinių būklių, dėl kurių pripažįstama visiškai invalido negalia, sąrašo patvirtinimo“, 2000-05-15 redakcija).

Ieškovo teiginiai, jog 2017 metais jam bendraujant su močiute ji maišė vardus, nepažindavo atvykusių aplankyti anūkų ir vaikų, nėra pakankami išvadai, jog J. D. ginčijamo Testamento sudarymo dieną nesuvokė savo veiksmų ir neišreiškė tikrosios valios, be to tokie teiginiai prieštarauja kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimams, liudytojų parodymams ir nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Pats ieškovas nurodė, kad 2017 metais į Lietuvą jis buvo atvykęs savaitei laiko gruodžio mėnesį, pas močiutę neapsistojo, ją aplankė 2 kartus maždaug po pusvalandį, iš ko darytina išvada, jog ieškovui nebuvo žinoma J. D. sveikatos būklė. Be to, ieškovas nurodė, kad 2017 metais jis močiutei 2 kartus skambino, t.y. per jos gimtadienį – 2017-02-18 ir rugsėjo mėnesį – susikalbėjo normaliai, močiutė pasakiusi, jog sveikata kaip visada, nesiskundė. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad velionė jau nuo 2017 metų rudens nepažindavo atvykusių aplankyti anūkų ir vaikų, tuo metu jo žiniomis gėrė slopinančius, migdančiuosius vaistus, sunkiai orientavosi aplinkoje, vietoje ir laike, buvo apsunkintas bendravimas su ja, kalba buvo nerišli, be turinio, konteksto, neprisimindavo ką sakydavo, visiškai nesuvokdavo savo veiksmų esmės, jų nevaldydavo, J. D. buvo atliktas protinės būklės tyrimas ir testatorė nesugebėjo atlikti paprastų užduočių, visgi teismo posėdžio metu ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad nežino, ar ji vartojo migdomuosius vaistus, nežino, ar jai buvo atliktas protinės būklės tyrimas, ar ji sirgo demensija. Liudytoja, ieškovo mama D. L. nurodė, jog gyvena užsienyje, su J. D. kalbėdavo telefonu, bet nesusikalbėdavo, o liudytoju apklaustas jos sūnus A. V. nurodė, jog nesusikalbėdavo su J. D. telefonu nei iki ligos 2017 m. pavasarį, nei po ligos, nes galimai telefono aparatas buvo blogas. Liudytoja R. S. nurodė, kad J. D. sveikata pagal jos amžių buvo normali, ji paėjo, lipo laiptais, orientavosi aplinkoje, atpažino žmones, turėjo problemų su klausa, turėjo klausos aparatą. Tai, jog J. D. turėjo problemų su klausa, patvirtino ir liudytoja apklausta velionės kaimynė G. V., tai matyti ir iš Ekspertizės akte nurodytų aplinkybių. Liudytoja apklausta J. D. kaimynė J. T. nurodė, kad velionė buvo protinga, jos ateidavo viena pas kitą, bendravo ir po J. D. ligos bei reabilitacijos, būklė buvo normali, puikiai orientavosi, žmonių nemaišė, eidavo į parduotuvę, vaistinę, pas gydytoją. Nei ieškovo paaiškinimai, nei jo iniciatyva kviestų liudytojų parodymai, nei byloje esanti medžiaga nesudaro jokio pagrindo teigti, jog J. D. testamento sudarymo metu 2018-01-05 negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Kaip nustatyta byloje, J. D. mirė staiga, susirgusi plaučių uždegimu, ką patvirtina bylos duomenys, t.y. mirties įrašas (1 t., b. l. 8), medicininis mirties liudijimas (atskiras priedas – Paveldėjimo byla, b. l. 3), atsakovo ir trečiojo asmens D. B. paaiškinimai, liudytojos R. S. parodymai. Teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai. Taigi, lemiamą reikšmę sudarant testamentą turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone (LAT civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Pats ieškovas nurodė, jog su močiute negyveno nuo 2016 metų, užsienyje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, grįždavo į Lietuvą labai retai, o ir grįžęs 2017 m. gruodžio mėnesį pas ją apsistojęs nebuvo, per savaitę aplankė du kartus po pusvalandį, kai tuo metu nuo 2012 metų kartu su močiute gyveno ir padėjo J. D. atsakovas D. A., kuris nurodė, jog močiutei buvo skaudu, kad anūkas P. ją pamiršęs, o turtą paliko tam, kas sunkiausiu metu buvo kartu su ja. Notaras M. S. nurodė, kad pati J. D. perskaitė testamentą ir jame pasirašė, išreikšdama savo valią. Testamentas taip pat buvo perskaitytas ir notaro. Bylos duomenimis J. D. testamento surašymo metu (2018-01-05) pas notarą buvo viena, buvo sąmoninga, orientuota, dėmesinga, aiškiai ir suprantamai reiškė savo norus, testamentą pati pasirašė. Notarui nekilo abejonių dėl J. D. psichikos būklės testamento surašymo metu. Manytina, kad ieškovas testamentą ginčija ne dėl to, kad testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės, o dėl to, kad testatorė savo turtą paliko ne jam.

Ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, J. D. negalėjo viena nuvykti pas notarą žiemos metu, nes būtų bijojusi nugriūti, kad galėjo anksčiau pakeisti testamentą, bet to nepadarė, taip pat yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu tai, jog J. D. medicininė dokumentacija po reabilitacijos yra nepakankama išvadai, netiesiogiai patvirtina, jog testatorė minimaliai lankėsi pas medikus, nuvykdavo tik išsirašyti vaistus. Kaip matyti iš Ekspertizės akto, po gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu 2017-03-21 – 2017-04-28, J. D. 2017-07-05 kreipėsi dėl klausos problemų, išduotas siuntimas pas LOR gydytoją, pas kurį lankėsi 2017-07-12. 2017 m. rudenį reguliariai išrašomi vaistai, būsena neaprašoma. 2017-08-29 baigė vaistus, jaučia ūžimą ausyse. Tuo pačiu skundėsi 2017-09-22, prašė siuntimo pas LOR gydytoją, 2017-10-04 labai skaudėjo naktį, išrašyti medikamentai, 2017-11-27 baigė vaistus, išrašyti medikamentai, 2017-12-27 (paskutinis įrašas) išrašyti medikamentai. Po to, 2018-02-17 atvežta greitosios medicinos pagalbos dėl pneumonijos, o 2018-02-18 J. D. mirė.

Testatoriaus valia yra absoliuti, t.y. jis turi teisę palikti visą savo turtą bet kuriam asmeniui arba turi teisę atimti paveldėjimo teisę iš bet kurio asmens nepriklausomai nuo jo giminystės ryšio su testatoriumi (CK 5.19 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas nurodo, kad atsakovas, gyvendamas kartu su močiute, jai nuolat darė spaudimą, tačiau pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia kitiems asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą. Jei testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro testamento negaliojančiu. Testamento laisvė reiškia ir tai, kad testatorius testamentu gali palikti bet kokį jam priklausantį turtą, taip pat turtą, kurį įgis ateityje. Kiekvienas asmuo turi teisę pats savo valia nuspręsti, kam turi atitekti jo turtas arba dalis turto po jo mirties. Teismas sprendžia, jog atsakovo D. A. gyvenimas kartu su testatore nuo 2012 metų, kasdienė pagalba jai (kaip nurodė atsakovas, jis močiutę palydėdavo pas šeimos gydytoją, vežiodavo tyrimams, lankė ligos metu ligoninėje, gerai sutarė, o priešingų įrodymų nėra), galėjo suformuoti suvoktą norą perleisti turtą atsakovui. Be to, tiek atsakovas, tiek notaras patvirtino, kad testatorė J. D. galėjo bendrauti, suvokti aplinką, orientavosi aplinkoje, kalbėjo, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią. Taigi, valia dėl testamento buvo atitinkanti faktines aplinkybes dėl išreikšto noro palikti turtą atsakovui. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, jog J. D. adekvačiai vertino situaciją, savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ir ši valia gerbtina.

Tiek ieškovas, tiek jo atstovas formuluoja tik prielaidas ir nepagrįstus spėjimus, jog J. D. galėjo būti kraujagyslinė demensija, tačiau nepateikia jokių tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad net ir faktas, jog testatorė sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, neįrodo, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (LAT civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014). Šiuo atveju, iš Ekspertizės akto (2 t., b. l. 37-41) matyti, jog išvada nebuvo duota dėl to, kad nepakako duomenų apie J. D. psichinę būseną. Iš to seka, jog ekspertams, įvertinus J. D. medicininę dokumentaciją, įvertinus ir ieškovo atstovo nurodytas diagnozes bei nusiskundimus, nepakako objektyvių duomenų išvadai, kad J. D., sudarydama testamentą, būtų sirgusi psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Įvertinus byloje esančius medicininius duomenis, notaro paaiškinimus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorė J. D. testamento sudarymo metu – 2018 m. sausio 5 d. buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ginčijamam testamentui atitinkant sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatorės veiksnumo, jos valios tikrumo, turinio teisėtumo ir testamento formos, o ieškovui neįrodžius ir nepagrindus nei faktinio, nei teisinio ieškinio pagrindo, jo reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 89,90,91,92), todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 46,61 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 46,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).

Ieškinį atmetus, panaikintinos 2018-06-14 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b. l. 20-21).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais

Teismas nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 46,61 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti 2018-06-14 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.