Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-905-881/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-20
Bylos Nr.: e2A-905-881/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00001-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: D. D., G. L.
Trečiasis asmuo: J. D.

Kategorijos

2.6.10.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-905-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00001-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.18.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams D. D., G. L. ir trečiajam asmeniui J. D. dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad tarp ieškovės A. S. ir atsakovų G. L. bei D. D. yra sudaryta buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), pirkimo–pardavimo sutartis šiomis esminėmis sąlygomis: G. L. ir D. D. pardavė, o A. S. nupirko butą su rūsiu (rūsio NTR žymėjimas R-8), esantį (duomenys neskelbiami) (unik. Nr(duomenys neskelbiami)) kartu su visais bute esančiais baldais ir integruota buitine technika; buto su rūsiu (rūsio NTR žymėjimas R-8), esančio (duomenys neskelbiami) (unik. (duomenys neskelbiami)), kaina yra 50 000 Eur; nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbiami), A. S. perėjo nuo susitarimo pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., o A. S. yra pilnai atsiskaičiusi už butą; 2) pripažinti atsakovės G. L., atstovaujamos J. D., 2021 m. gruodžio 6 d. atliktus veiksmus – buto, esančio (duomenys neskelbiami) (unik. Nr. (duomenys neskelbiami)) įėjimo durų spynų pakeitimą neteisėtu ir pripažinti ieškovei teisę pasikeisti buto, esančio (duomenys neskelbiami) (unik. Nr. (duomenys neskelbiami)) įėjimo durų spynas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., radusi skelbimą apie parduodamą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbiami), (toliau – Butas), susisiekė su skelbime nurodytu asmeniu J. D., kuri prisistatė buto savininke ir pardavėja. Apžiūrėjusi Butą ieškovė su J. D. žodžiu susitarė, kad Butas ieškovei bus parduotas už 50 000 Eur. 2019 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė J. D. sumokėjo 4 000 Eur avansą ir išvyko į (duomenys neskelbiami), kurioje gyveno ir dirbo. Greitai sudaryti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nepavyko, nes ieškovė dėl Covid-19 pandemijos ir su tuo susijusių apribojimų negalėjo atvykti į Lietuvą.

3. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė ir J. D. sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriame nurodė, kad: J. D. sutinka parduoti Butą už 50 000 Eur; įvertinus avansą mokėtina suma sudaro 46 000 Eur; ieškovė perka Butą pagal susitarimą už 50 000 Eur; įvertinus avansą mokėtina suma sudaro 46 000 Eur; mokesčiai mokami nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Po Susitarimo pasirašymo, kaip ir numatyta pačiame Susitarime, Susitarimo šalys pradėjo jį vykdyti (ieškovei buvo perduoti buto raktai, ji Butu naudojosi kaip savu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, laikė Butą esant faktinėje jos nuosavybėje). Susidariusioje situacijoje egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas sudarytą Susitarimą kvalifikuoti pagrindine Buto pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią viena iš šalių nepagrįstai vengia įforminti notarine tvarka.

4. Dėl tam tikrų aplinkybių nepavykus anksčiau notarų biure tinkamai įforminti Buto pirkimo–pardavimo sandorį (J. D. nebuvo paruošusi visų sandoriui įforminti reikalingų dokumentų; ieškovė dėl Covid-19 pandemijos ir su tuo susijusių apribojimų negalėjo atvykti į Lietuvą), 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu „Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo notarine tvarka“ ieškovė dar kartą pakvietė visus suinteresuotus asmenis atvykti įforminti Buto pirkimo–pardavimo sandorį ir informavo juos, kad šiam tikslui įgyvendinti 2021 m. rugsėjo 22 d. yra rezervuotas laikas (duomenys neskelbiami) notarų biure. 2021 m. rugsėjo 21d. ieškovė informavo visus suinteresuotus asmenis, jog į numatytą sandorio įforminimą dėl objektyvių priežasčių (savo sveikatos būklės) atvykti negalės, dėl to atlikti veiksmus ieškovės vardu atvyks jos atstovė. Ieškovė informavo, kad neturi galimybės perduoti grynųjų pinigų, būtinų sandorio kainai sumokėti ir pasiūlė atsiskaitymą už Butą vykdyti bankiniu pavedimu per 5 darbo dienas nuo Buto pirkimo–pardavimo sandorio įforminimo notarine tvarka dienos. 2021 m. rugsėjo 22 d. iki sandorio sudarymo likus mažiau nei 1 valandai, su ieškovės atstove telefonu susisiekęs J. D. advokatas A. B. pranešė, kad į sandorio pasirašymą nei jis, nei J. D. neatvyks, nes J. D. nėra priimtinas ieškovės pasiūlytas atsiskaitymo už Butą būdas, taip pat netenkina anksčiau sutarta 50 000 Eur kaina ir Butas ieškovei gali būti parduotas už 65 000 Eur.

5. 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovės atstovė iš A. B. gavo du pranešimus elektroniniu paštu, kurių pirmuoju pranešta, kad Buto pirkimo–pardavimo sandorio nesudarymo priežastis yra ta, kad visa Buto kaina nėra sumokama sandorio sudarymo metu, nes kainos sumokėjimo būdas yra esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, o antruoju buvo prašoma ieškovės pateikti banko sąskaitos rekvizitus, kad būtų galima grąžinti ieškovės sumokėtą 4 000 Eur dalinį mokėjimą už Butą.

6. 2021 m. gruodžio 7 d. ieškovė sužinojo, kad 2021 m. gruodžio 6 d. UAB „Raktų ir spynų servisas“ buto savininko prašymu pakeitė Buto lauko durų spyną.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodė, kad J. D. tiek iki pasirašant Susitarimą, tiek jo pasirašymo metu, tiek ir vykdant pirkimo–pardavimo sutartį elgėsi nesąžiningai ir savo nesąžiningu elgesiu siekė pasipelnyti iš ieškovės. Dar iki dalinio mokėjimo perdavimo, taip pat ir Susitarimo sudarymo J. D. prisistatė Buto savininke ir tik po Susitarimo pasirašymo atkleidė, kad Buto savininkai yra J. D. sūnus D. D. ir anūkė G. L., kuriai J. D. ir atstovauja pagal įgaliojimą. Pažeisdama sudarytą Susitarimą, J. D. kelis kartus nurodė ieškovei didesnę Buto kainą, nei nustatyta Susitarime, o ieškovei nesutikus už Butą mokėti daugiau, ėmė teigti, jog šalys neva nesusitarė dėl esminių Buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (J. D. nėra priimtinas ieškovės pasiūlytas atsiskaitymo už Butą būdas, taip pat netenkina sutarta 50 000 Eur kaina).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų elgesį, sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu šalys siekė tik susitarti dėl sutarties sąlygų ir įsipareigoti sutartį sudaryti ateityje, todėl šį šalių Susitarimą vertino kaip preliminariąją sutartį. Iš ieškovės paaiškinimų ir procesinių dokumentų turinio teismas sprendė, kad po 2020 m. rugpjūčio 21 d. susitarimo pasirašymo iki 2021 m. rugsėjo mėn. šalys derėjosi dėl buto pirkimo–pardavimo sąlygų, buto kainos, taip pat į derybas buvo įtrauktas ir buto bendraturtis D. D.

10. Susitarimo sudarymo dieną apeliantė ir trečiasis asmuo J. D. vyko pas notarą sudaryti notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sandoris neįvyko, nes trečiasis asmuo J. D. neturėjo atsakovo D. D. įgaliojimo atstovauti jį notarų biure. Šios aplinkybės rodo, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta ne pagrindinė, o preliminarioji, Buto pirkimo–pardavimo sutartis. Nors po Susitarimo pasirašymo ieškovei ir buvo leista naudotis butu, bet tai nebuvo tinkamas daikto perdavimas pirkėjo nuosavybėn, ieškovė galėjo tik naudotis butu, mokėti mokesčius ir ne daugiau.

11. Susitarimo kvalifikavimą pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi paneigia ir ieškovės 2021 m. rugsėjo 21 d. siųstas pranešimas „Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo notarine tvarka“, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisės į butą pereitų tik po visiško atsiskaitymo už perkamą turtą.

12. Susitarime nebuvo nustatyta data, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ji galėjo būti sudaryta sutartomis sąlygomis iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalis), o to nepadarius, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pagal sutarimu aptartas sąlygas pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

13. Teismo vertinimu, priežastys dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, bylos rezultato nelemia. Abi šalys nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, kad nebūtų kliūčių sudaryti sutartį, o praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui pasikeitė aplinkybės ir dėl pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų šalys laisva valia nebesusitarė.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-159-280/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Netenkinus šio reikalavimo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-159-280/2022 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. L. priteisimo ir priimti naują sprendimą – atsakovei G. L. nepriteisti bylinėjimosi išlaidų arba jas sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. 2020 m. rugpjūčio 21 d. susitarimas yra ne preliminarioji, o pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis, nes atitinka visas tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje įvardintas sąlygas šios sutarties sudarymo faktui konstatuoti, t. y šalys pasiekė susitarimą (turėjo suderintą valią) pirkti ir parduoti Butą, kuris yra tinkamai identifikuotas Susitarimo tekste ir numatyta Buto pardavimo kaina.

14.2. Susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį tarp šalių buvo sudarytas dar 2019 m. rugpjūčio 24 d., kai apeliantė perdavė trečiajam asmeniui 4 000 Eur sumą. Kadangi 2020 m. tinkamai įforminti Buto pirkimo–pardavimo sutarties nepavyko dėl to, kad J. D. neturėjo atsakovo D. D. įgaliojimo atstovauti jį notarų biure, šalys 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo aiškiai išreiškė valią dėl Buto pirkimo–pardavimo.

14.3. Tiek lingvistiškai aiškinant Susitarimo tekstą, tiek atsižvelgiant į Susitarimo pasirašymo aplinkybes yra akivaizdu, kad šalys kalba apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą dabar, o ne ateityje.

14.4. Po Susitarimo pasirašymo, kaip ir numatyta pačiame Susitarime, Susitarimo šalys pradėjo jį vykdyti. Apeliantei buvo perleista faktinė Buto nuosavybės teisė, ji butu naudojosi ir jį valdė kaip savo, mokėjo komunalinius buto mokesčius, namo renovacijos mokesčius. Dar iki Susitarimo pasirašymo apeliantė perdavė dalinį mokėjimą už Butą J. D., o vėliau – sumokėjo likusią Buto kainos dalį į notaro depozitinę sąskaitą. Nuo Buto faktinės nuosavybės teisės perleidimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki momento, kai trečiojo asmens pavedimu neteisėtai buvo pakeistos Buto durų spynos (2021 m. gruodžio 6 d.), atsakovai ar trečiasis asmuo nereikalavo pasirašyti nuomos ar panaudos sutarties, kas patvirtina, kad Butas apeliantei buvo perduotas nuosavybės teisėn.

14.5. Aplinkybė, kad derindama notariniam įforminimui pateiktinos Buto pirkimo–pardavimo sutarties tekstą (2021 m. rugsėjo 21 d. siųstas pranešimas „Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo notarine tvarka“), apeliantė nurodė, jog nuosavybės teisės į butą pereitų tik po visiško atsiskaitymo už perkamą turtą, nepaneigia faktinių tarp šalių susiklosčiusių santykių, kad šalys Susitarimu pasiekė konsensusą dėl Buto pirkimo–pardavimo bei pradėjo realiai vykdyti Susitarimą. Apeliantei buvo žinoma, kad formaliai (oficialiai) nuosavybės teisė jai gali pereiti tik Susitarimą įforminus įstatymų nustatyta tvarka, t. y. notarine tvarka įforminus Buto pirkimo–pardavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu atsiradusį juridinį faktą įregistravus valstybės įmonėje Registrų centre.

14.6. Priimdamas sprendimą teismas nevertino atsakovų ir trečiojo asmens J. D. nesąžiningų veiksmų.

14.7. Atsakovė G. L. neįrodė, kad patyrė ir apmokėjo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės G. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai viršijo rekomendacijose nustatytas ribas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė G. L. ir tretysis asmuo J. D. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, t. y. kad tarp ginčo šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai.

15.2. Tarp trečiojo asmens J. D. ir ieškovės 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarytas Susitarimas atitinka preliminariosios sutarties požymius, abi šalys suvokė, suprato, kad sudaro preliminariąją sutartį ir tą ne kartą akcentavo susirašinėjimuose (ieškovės atstovė advokatė L. B. 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimuose nurodė, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį).

15.3. Pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės kaltės ar didelio nerūpestingumo. Ieškovės argumentai, kad į Buto pagrindinės sutarties sudarymą negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės, Covid-19 situacijos ir izoliacijos, sandoriui trūkstamų dokumentų yra nepagrįsti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ketino, ruošėsi atvykti į Lietuvą sudaryti Buto pagrindinę sutartį (buvo įsigijusi lėktuvo bilietus ar pan.). Faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu iš atsakovės G. L. pusės nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį, tuo tarpu ieškovė visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį buvo pasyvi, o besibaigiant preliminariosios sutarties terminui, pati ieškovė buvo nepasiruošusi tinkamai įforminti sandorį (nebuvo pajėgi užtikrinti sandorio finansavimo jo sudarymo metu).

15.4. Pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, atsakovei G. L. pasibaigė prievolė parduoti Butą. Pagrįsta, kad praėjus 2 metų terminui nuo ketinimo parduoti Butą momento, esant pasikeitusiai situacijai, atsakovė G. L. gali turėti ketinimą parduoti Butą kitomis sąlygomis (didesne kaina ir kt.). Tai nėra ir negali būti laikoma atsakovės G. L. nesąžiningumu.

15.5. Ieškovė iki preliminariosios sutarties pasibaigimo momento už Butą buvo sumokėjusi tik 4 000 Eur. Vėlesnis (2021 m. lapkričio 25 d.) piniginių lėšų sumokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą, kai pasibaigė preliminarioji sutartis ir nutrūko bet kokios šalių derybos dėl Buto pardavimo, neturi reikšmės ginčo santykių kvalifikavimui.

15.6. Butas ieškovei buvo perduotas preliminariosios sutarties pagrindu laikinai naudoti ir valdyti. Šią aplinkybę aiškiai ir nedviprasmiškai 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešime nurodė pati ieškovės atstovė advokatė L. B..

15.7. Atsakovės G. L. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina: atsakovės G. L. atžvilgiu išrašytos ir atsakovei G. L. apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros; išsamios atliktų darbų ataskaitos; PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. – banko mokėjimo nurodymai. Vien ta aplinkybė, kad už atsakovę G. L. pastarajai pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo kiti tretieji asmenys (konkrečiu atveju – trečiasis asmuo (atsakovės močiutė) J. D. ir atsakovės mama J. L.), nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė G. L. nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.

15.8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (teisinių paslaugų sutartis, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų ataskaitos) neginčijamai patvirtina, kad atsakovė G. L. už kiekvieną teisinių paslaugų valandą atstovei mokėjo 121 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu atlygį. Taigi, atsakovės G. L. atstovui sumokėtas valandinis įkainis neviršija rekomendacijose įtvirtintų ribų.

16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. 2019 m. rugsėjo 20 d. tarp atsakovės G. L. ir atsakovo D. D. buvo sudarytas Susitarimas, pagal kurį šalys (atsakovai) susitarė, kad šalys turi tikslą parduoti Butą, Buto pardavimas pavedamas organizuoti atsakovei G. L. ar jos įgaliotam asmeniui, nepriklausomai nuo Buto kainos atsakovė G. L. įsipareigoja atsakovui D. D. už jo nuosavybės teise priklausančią Buto dalį sumokėti 13 000 Eur (5 000 Eur susitarimo sudarymo metu, 8 000 Eur Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu).

16.2. Apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu J. D., neturėdama turto savininko D. D. įgaliojimo, turėjo teisę sudaryti sutartį nekilnojamojo turto atžvilgiu. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Susitarimas pasirašytas tik vieno savininko atstovo, neturint kito bendraturčio įgaliojimo ir net neinformuojant bendraturčio apie ketinamą nekilnojamojo turto perleidimą, todėl negali būti vertinamas kaip įvykęs nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris. Pasirašiusios šalys supranto, kad bus sudaroma pagrindinė notarinė sutartis, derino susitikimo pas notarą laiką ir sutarties sąlygas.

16.3. Aplinkybė, kad apeliantė, pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, žinodama aiškią vieno iš buto savininkų poziciją, 2021 m. spalio 26 d. į notaro depozitinę sąskaitą pervedė Susitarime nurodytą buto kainą, nekeičia Susitarimo teisinio vertinimo pagrindų ir neįrodo fakto, jog buvo sudaryta ne preliminarioji, bet pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

16.4. Susitarimas negali būti pripažintas galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes nėra įrodytos visos būtinosios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Šiuo atveju sandoris nors ir yra dvišalis, tačiau vienas iš bendraturčių Susitarimo sudarymo metu, turto perdavimo metu nedalyvavo, o jo formalus sutikimas parduoti daline nuosavybe priklausantį turtą nepakankamas sandorio sudarymui ir suvokimui, kad sandoris įvyko. Apeliantė, siekdama įsigyti butą, sumokėjo 4 000 Eur avansinę įmoką ir du metus atsiskaitymų nevykdė, todėl teigti, kad pirkėja įvykdė sandorį, nėra jokio pagrindo. Realių duomenų, kad kas nors per du metus būtų vengęs įforminti sandorį notarine tvarka, nėra. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagrindinės faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad butas su rūsiu (rūsio NTR žymėjimas R-8), esantis (duomenys neskelbiami) (unikalus (duomenys neskelbiami)) (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso: G. L. – 7/8 dalys, (nekilnojamojo turto dalį įgijusi pagal 2015 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbiami) iš J. D.; J. D. 7/8 buto paveldėjo po sutuoktinio V. D. mirties); D. D. – 1/8 dalis, (nekilnojamojo turto dalį 2013 m. sausio 22 d. įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. (duomenys neskelbiami)) pagrindu po tėvo V. D. mirties).

19. 2019 m. liepos 23 d. atsakovė G. L. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo močiutę, J. D., parduoti atsakovei G. L. nuosavybės teise priklausančią Buto dalį už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Įgaliojimas galiojo iki 2022 m. liepos 23 d. Įgaliojimą patvirtino (duomenys neskelbiami) notaro biuro notarė D. Č..

20. 2019 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė raštu patvirtino, kad už Butą duoda 4 000 Eur užstatą, o trečiasis asmuo J. D. raštu patvirtino, jog iš ieškovės gavo 4 000 Eur.

21. 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovė G. L. ir atsakovas D. D. sudarė Susitarimą, pagal kurį šalys (atsakovai) susitarė, kad turi tikslą parduoti Butą; Buto pardavimas pavedamas organizuoti atsakovei G. L. ar jos įgaliotam asmeniui; nepriklausomai nuo Buto kainos atsakovė G. L. įsipareigoja atsakovui D. D. už jo nuosavybės teise priklausančią Buto dalį sumokėti 13 000 Eur (5 000 Eur susitarimo sudarymo metu ir 8 000 Eur Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu); Susitarimas galiojo iki 2020 m. balandžio 20 d.

22. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė ir J. D. sudarė Susitarimą, kuriame nurodyta, kad J. D. sutinka parduoti Butą už 50 000 Eur (įvertinus avansinį mokėjimą mokėtina suma – 46 000 Eur); ieškovė perka Butą pagal Susitarimą už 50 000 Eur (įvertinus avansinį mokėjimą mokėtina suma sudaro 46 000 Eur); mokesčiai mokami nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

23. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo D. D. atstovė advokatė V. Ž. elektroniniu laišku ieškovės atstovei advokatei L. B. nurodė, kad atsakovas D. D. sutinka parduoti jam nuosavybės teise priklausančią Buto dalį už aptartą Buto kainą. Pranešime nurodoma, kokius veiksmus atsakovas D. D. yra pasirengęs atlikti, jei nebus įvykdyta preliminarioji sutartis. Pranešime taip pat nurodoma, kad jei preliminarioji sutartis būtų vykdoma, atsakovo D. D. atstovė advokatė V. Ž. turi įgaliojimą atstovauti atsakovą D. D.

24. 2021 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės atstovė advokatė L. B. pranešime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu J. D., veikiančia pagal įgaliojimą, sudarė preliminariąją sutartį dėl Buto pardavimo; preliminarioje sutartyje nurodyta, kad Buto kaina – 50 000 Eur, įskaitant sumokėtą avansą; vykdant preliminariąją sutartį ieškovei buvo perduotos Buto valdymo ir naudojimo teisės. Pranešimu ieškovė informavo atsakovus, kad laikantis tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties, atsakovai ar jų atstovai yra kviečiami 2021 m. rugpjūčio 18 d. 13 val. atvykti į (duomenys neskelbiami) notarų biurą įforminti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį. Pranešime ieškovė taip pat nurodė, kad yra pasirengusi sumokėti visą sutartą Buto kainą iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos.

25. 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo M. G., L. B. ir K. P. atstovauti ieškovę sudarant Buto pirkimo–pardavimo sandorį.

26. Suplanuoto sandorio pas notarą dieną (2021 m. rugpjūčio 18 d.), ieškovės atstovė advokatė L. B. atsakovams pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (dėl sveikatos būklės ieškovė negali atvykti sudaryti sandorio sutarta data) ir informacijos trūkumo Buto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas atidedamas, planuojama sandorio sudarymo data – 2021 m. rugsėjo 20 d. / 2021 m. rugsėjo 24 d. Pranešime nurodoma, kad pridedamas pirkimo–pardavimo sutarties projektas, dėl kurio pastabas galima pateikti iki 2021 m. rugsėjo 6 d.

27. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės atstovė advokatė L. B. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė į 2021 m. rugpjūčio 18 d. Buto pirkimo–pardavimo sandorį neatvyko dėl objektyvių, su sveikatos būkle susijusių aplinkybių bei būtinos informacijos trūkumo, pranešė, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. 14 val. yra užregistruotas laikas (duomenys neskelbiami) notarų biure pas notarę D. Č., išvardijo, kokie dokumentai reikalingi sandoriui.

28. 2021 m. rugsėjo 2 d. J. L. (faktinė Buto savininkė) pateikė ieškovės atstovei advokatei L. B. argumentus, kodėl nesutinka su pateiktu Buto pirkimo–pardavimo sutarties projektu (dėl nuosavybės teisės perėjimo momento ir sąlygų bei atsiskaitymo tvarkos).

29. 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovės atstovė advokatė L. B. pranešime nurodė, kad ieškovė, atsakovė G. L. ir atsakovas D. D. yra sudarę susitarimą dėl Buto pardavimo, Sandorio sudarymui 2021 m. rugsėjo 22 d. 14 val. yra užregistruotas vizitas į (duomenys neskelbiami) notarų biurą. Iki aplinkybių apie sutrikusią sveikatą sužinojimo ieškovė Buto pirkimo–pardavimo sandoryje planavo dalyvauti pati ir už Butą atsiskaityti sandorio sudarymo metu, ieškovė dėl sveikatos būklės 2021 m. rugsėjo 22 d. sudaryti Buto pirkimo–pardavimo sandorio neatvyks, ją sandoryje atstovaus advokatė L. B., ieškovė neturi galimybės atsiskaityti už Butą sandorio metu, Buto pirkimo–pardavimo sandoryje bus įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į Butą ieškovei pereina pilnai atsiskaičius su atsakovais, už Butą atsiskaitoma bankiniais pavedimais į atsakovų sąskaitas per 10 darbo dienų nuo Buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

30. 2021 m. rugsėjo 22 d. 14.10 val. trečiojo asmens J. D. atstovas advokatas A. B. atsakovės G. L. ir trečiojo asmens J. D. poziciją dėl Buto pirkimo–pardavimo sandorio nesudarymo ieškovės atstovei advokatei L. B. išdėstė raštu elektroniniu paštu, o 2021 m. rugsėjo 22 d. 18.38 val. elektroniniu laišku paprašė nurodyti, į kokią banko sąskaitą turėtų būti grąžinamas už Butą sumokėtas avansas, taip pat pareikalavo grąžinti perduotus Buto raktus.

31. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovės atstovė advokatė L. B. notarui M. K. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ieškovė su atsakovais yra sutarę dėl Buto pardavimo ir ketina minėtą sandorį sudaryti notaro M. K. biure, prašo leisti įmokėti į notaro M. K. depozitinę sąskaitą likusią sandorio kainą (46 000 Eur).

32. 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės atstovė advokatė L. B. pranešimu informavo atsakovus apie tai, kad įmokėjo į notaro M. K. depozitinę sąskaitą likusią sandorio kainą (46 000 Eur) ir kvietė atvykti į (duomenys neskelbiami)notarų biurą ar kitą suderintą vietą ir aptarti Buto pirkimo–pardavimo sandorio sąlygas.

33. 2021 m. gruodžio 1 d. trečiojo asmens J. D. atstovas advokatas A. B., atsakydamas į ieškovės atstovės advokatės L. B. pranešimus, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. šalys nesudarė pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, trečiojo asmens J. D. ir ieškovės nesaisto jokie susitarimai ar prievolės, trečiasis asmuo neketina nurodytu terminu atvykti pas notarą ar į kitą vietą aptarti Buto pirkimo–pardavimo sandorio sąlygas ar sudaryti sandorį.

34. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tarp ieškovės A. S. ir atsakovų G. L. bei D. D. sudaryta Buto pirkimo–pardavimo sutartį esminėmis sąlygomis: G. L. ir D. D. pardavė, o A. S. nupirko Butą kartu su visais bute esančiais baldais ir integruota buitine technika; Buto kaina yra 50 000 Eur; nuosavybės teisė į Butą A. S. perėjo nuo susitarimo pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., o A. S. yra pilnai atsiskaičiusi už butą.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o šalių sudarytą Susitarimą kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį dėl Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį.

36. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad Susitarimas yra ne preliminarioji, o pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis, nes atitinka visas tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje įvardintas sąlygas sutarties sudarymo faktui konstatuoti

37. Taigi, byloje ginčas iš esmės kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės A. S. ir trečiojo asmens J. D. sudaryto Susitarimo teisinio kvalifikavimo, t. y. ar jis yra preliminarioji ar pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Dėl Susitarimo teisinio kvalifikavimo

38. Šalių santykiai sudarant sutartį sąlygiškai išskiriami į dvi dalis – iki sutarties ir po sutarties sudarymo. Ikisutartinė stadija apima tiek derybas, tiek preliminariąją sutartį. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo. Sutarties laisvės principas galioja ir ikisutartiniuose santykiuose, todėl preliminariąja sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl to, kas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, nes prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys jos nesudaro per sutartyje nustatytą terminą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).

39. Esminės pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti yra sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie jau ya pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 38-40 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinusi šalių 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudaryto Susitarimo tekstą, taip pat šalių elgesį iki ir po Susitarimo sudarymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 21 d. šalių sudarytą Susitarimą kvalifikavo preliminariąja sutartimi (CK 6.165 straipsnis). Įvertinusi Susitarimo pasirašymo aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad sudarydamos Susitarimą šalys siekė tik susitarti dėl pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Pažymėtina, kad pasirašydamos Susitarimą abi šalys žinojo, jog pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti negali, nes vienai iš buto bendraturčių G. L. atstovaujanti J. D. neturi pavedimo veikti kito buto bendraturčio atsakovo D. D. vardu, todėl, siekdamos susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, sudarė Susitarimą (preliminariąją sutartį). Nors Susitarime ir nėra nurodytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, tačiau šalių elgesys po Susitarimo pasirašymo ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (šalys derino susitikimo pas notarą laiką ir pagrindinės sutarties sąlygas) suteikia pagrindo išvadai, kad šalys suvokė, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vienerius metus nuo Susitarimo pasirašymo. Tai, kad šalys suprato, jog pasirašė preliminariąją, o ne pagrindinę Buti pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtina ir teismui pateikti ieškovės atstovės advokatės L. B. 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. rugsėjo 21 d. siųsti pranešimai, kuriuose ji pripažino, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį.

42. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad sumokėtas avansas ir po Susitarimo sudarymo jai perduotas buto valdymas patvirtina pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą.

43. Kaip jau minėta, daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra pirkimo–pardavimo sudėties elementai (CK 6.305 straipsnis). Tačiau pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.398 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, o 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Nagrinėjamu atveju Butas šia įstatymuose nustatyta tvarka ieškovei perduotas nebuvo, o faktinis Buto valdymo laikinas perdavimas būsimai pirkėjai (ieškovei) nesudaro pagrindo išvadai, jog nekilnojamasis daiktas buvo perduotas nuosavybės teise. Be to, Susitarimo pasirašymo dieną vienai iš buto bendraturčių G. L. atstovaujanti J. D. net neturėjo pavedimo veikti kito buto bendraturčio atsakovo D. D. vardu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, toks Buto perdavimas atitiko santykius, susiklostančius daiktą perdavus laikinai valdyti (pvz., panaudos teisiniai santykiai), kurie preliminariosios sutarties sudarymo momentu šalių valia turėjo trukti iki bus sudaryta pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties šalims nesudarius, pasibaigė panaudos teisiniai santykiai, o kartu ir faktinis laikinas valdymas.

44. Ieškovės sumokėtas avansinis mokėjimas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo taip pat nepatvirtina. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet tik tuo atveju, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė (pvz., sudaroma pagrindinė sutartis). Nagrinėjamu atveju šalims nesudarius pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties, mokėjimo prievolė neatsirado, todėl sumokėtas avansas ieškovei turi būti sugrąžintas.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisingai šalių sudarytą Susitarimą kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį, todėl skundžiamas teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

47. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija teismo atsakovei G. L. priteistų 7 036,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsakovei suteiktas advokato teisines paslaugas, pagrįstumą. Nurodo, kad atsakovės interesus atstovaujančio advokato sąskaitos buvo išrašytos byloje nedalyvaujančiai J. L., o jas apmokėjo tretysis asmuo J. D.. Vadinasi, G. L. nei patyrė, nei apmokėjo nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

48. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. advokatas

A. B. pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovės G. L. prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymų buvo pridėti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2021 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 821/21

(665,50 Eur); 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 865/21 (242 Eur); 2021 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 888/21 (514,25 Eur); 2021 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 944/21 (121 Eur); 2022 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra

Nr. BP 991/22 (423,50 Eur); priedas prie 2022 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros

Nr. BP 991/22; 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 1041/22 (1 815 Eur); išrašas iš J. D. sąskaitos, patvirtinantis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki

2022 m. vasario 25 d. J. D. už konsultacijas sumokėjo 3 659,75 Eur; 2022 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 1080/22 (484 Eur); 2022 m. gegužės 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP 1124/22 (562,65 Eur); 2022 m. gegužės 1 d. PVM sąskaita faktūra

Nr. BP 1126/22 (272,25 Eur); išrašas iš J. D. sąskaitos, patvirtinantis, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. gegežės 6 d. J. D. už konsultacijas sumokėjo 1 318,90 Eur; 2022 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra

Nr. BP 1169/22 (1 936 Eur).

49. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai, laikydamasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, įgyvendino teisę kreiptis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Nutarties 48 punkte išvardintų sąskaitų turinys patvirtina, kad jos yra išrašytos už nagrinėjamoje byloje atsakovei suteiktas teisines paslaugas, jose atsispindi ir konkreti patirtų išlaidų suma bei suteiktų paslaugų pobūdis, o kartu su sąskaitomis pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, jog už suteiktas paslaugas yra sumokėta. Todėl pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės pareikšto ieškinio, turėjo pagrindą spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės ir, nustatęs, kad jos yra pagrįstos, o jų dydis, priešingai nei teigia apeliantė, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, šias išlaidas pagrįstai priteisė atsakovei G. L..

50. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

51. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyjo atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

52. Atsakovas D. D. teismui pateikė 2022 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą VŽP Nr. 0673 ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, patvirtinančius, kad patyrė 2 072 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

53. Atsakovė G. L. ir trečiasis asmuo J. D. teismui pateikė 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą BP1260/22 ir mokėjimo nurodymus Nr. 13 ir Nr. 14, patvirtinančius, kad patyrė 1 391,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami), iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 2 072 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbiami), ir trečiajam asmeniui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami), iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAldona Tilindienė