Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė Mickevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00168-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2013 m. kovo 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Iš M. M. priteista 96 716,72 Lt UAB „M. M. R.“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad nuo 2006-05-10 būdamas UAB „M. M. R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi komercijai, o nuo 2008-10-31 iki 2008-12-31 šios bendrovės direktoriumi, taip pat būdamas šios bendrovės kreditoriumi, žinodamas, jog UAB „M. M. R.“ dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo akivaizdžiai grėsė bankrotas ir neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno UAB „M. M. R.“ kreditoriaus, t.y. savo paties reikalavimo dalį, o būtent, iš UAB „M. M. R.“ 2008-10-06 įsigijo lauko trinkelių už 47 938,31 Lt (2008-10-06 PVM sąskaita-faktūra MMR Nr. 6065), 2008-11-18 iš šios bendrovės vėl įsigijo lauko trinkelių už 46 070,91 Lt (2008-11-18 PVM sąskaita-faktūra MMR Nr. 6066) bei virtuvės baldus už 2 707,51 Lt (2008-11-28 PVM sąskaita-faktūra MMR Nr. 6067), tačiau šių PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo ir dviem 2008-11-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais, kuriuos pasirašė jis ir UAB „M.“ finansų direktorė R. K., pagal 2008-01-02 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 1/2008 tvarkiusi UAB „M. M. R.“ buhalterinę apskaitą, užskaitė neapmokėtas minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas parduodamų prekių kainas, tokiu būdu patenkindamas dalį savo kreditorinio reikalavimo 96 716,72 Lt sumai bei atitinkamai sumažindamas likusių UAB „M. M. R.“ kreditorių galimybes gauti įsiskolinimų padengimą, taip jiems padarant 96716,72 Lt turtinę žalą, t.y. M. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įsigydamas prekes nuteistasis patenkino savo kreditorinio reikalavimo dalį ir tuo padarė žalos kitiems įmonės kreditoriams, nepagrįsta. Nurodoma, kad nuo 2008-10-31 iki 2008-12-03 (faktinio bankroto bylos įmonei iškėlimo momento) įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais iš nuteistojo piniginių lėšų, kurias jis įmonei paskolino, todėl išvada, kad pastarasis siekė padaryti žalos kitiems kreditoriams, neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Apelianto teigimu, 2008-10-06 realiai įsigyjant visas turimas trinkeles iš įmonės, jam nebuvo žinoma apie įmonės mokumo būseną ir tai, jog negalės ateityje vykdyti savo įsipareigojimų, kadangi tai tapo aišku tik 2008 m. lapkričio mėn. pirmoje dalyje, sudarius įmonės balansą 2008-10-31 dienai, juolab, kad skolininkų įsipareigojimai įmonei sudarė daugiau nei 11 mln. Lt.

Remdamasis bankroto byloje nustatytos kreditorinių reikalavimų patenkinimo eilės analize, apeliantas daro išvadą, kad įskaitymo aktais patenkinta jo paties kreditorinio reikalavimo dalis yra neproporcingai maža, todėl vien faktas, kad buvo atliktas įskaitymas nereiškia, kad buvo padaryta žala kitiems kreditoriams. Kita vertus, pasak apelianto, teismas nepagrįstai nustatė padarytos 96 716,72 Lt žalos dydį, remdamasis tik UAB „M. M. R." išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų nurodyta prekių verte 94 009,21 Lt sumai bei virtuvės baldų verte 2 707,51 Lt sumai, kuri nurodyta 2008-11-28 išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje MMR Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuodamas teismų praktikoje formuojamas nuostatas, apeliantas teigia, kad šioje byloje nepagrįstai buvo nenustatytas konkretus žalos, padarytos kiekvienam kreditoriui, dydis bei nenustatyta turto vertė, kuris galėtų būti pateikiamas po bankroto bylos iškėlimo skolai grąžinti, nes turtinė žala kaip veikos, numatytos BK 208 straipsnyje pasekmė, yra tolygi ne skolos dydžiui, o turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, vertei.

Skunde pažymima, kad byloje nukentėjusiuoju nepripažintas joks fizinis ar juridinis asmuo, kuriam apelianto tariamai neteisėtais veiksmais būtų padaryta žala, neteisingai nustatytas ir žalos atsiradimo momentas, nuo kurio nusikaltimas laikomas baigtu, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „M. M. R." teisės buvo pažeistos ir jas buvo bandoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tokiu būdu nėra nustatytas ir kitas bet kurios BK uždrausto veikos būtinasis požymis – veikos pavojingumas.

Teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. M. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, M. M. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „M. M. R.“ direktoriumi, žinodamas, jog įmonei dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo akivaizdžiai grėsė bankrotas ir neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno, t.y. savo paties reikalavimo dalį, dėl ko kitiems kreditoriams padarė turtinės žalos 96 716,72 Lt sumai.

BK 208 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-05-10 UAB „M. M. R.“ M. M. dirbo direktoriaus komercijai pareigose, o nuo 2008-10-31 paskirtas šios įmonės direktoriumi. Kaip įmonės vadovas M. M. pasirašė 2008-11-07 sudarytą UAB „M. M. R.“ balansą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-31, iš kurio matyti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 35 224 081 Lt, jie visi yra pradelsti, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudaro 31 676 362 Lt, t.y. įmonės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Vilniaus apygardos teisme 2008-11-20 gautas UAB „M. M. R.“, atstovaujamos direktoriaus M. M. ieškininis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, motyvuojant tuo, kad UAB „M. M. R.“ veiklos nebevykdo ir savo įsipareigojimų padengti ateityje negalės. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, apie įmonės sunkią ekonominę būklę, nemokumą ir realiai gresiantį bankrotą UAB „M. M. R.“ direktoriui, t.y. M. M. buvo gerai žinoma. Akivaizdu, kad tiek iš aukščiau paminėto įmonės balanso, tiek iš teismui paties M. M. su ieškiniu pateiktų dokumentų, pastarajam buvo gerai žinomi įmonės kreditoriai ir jų kreditorinių reikalavimų dydžiai, UAB „M. M. R.“ turimas turtas ir aplinkybė, jog patenkinti visų bendrovės kreditorių reikalavimų įmonė neturi galimybės.

Tačiau nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, tarp M. M. ir UAB „M. M. R.“ buhalterės 2008-11-28 buvo pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, ko pasėkoje, buvo patenkintas M. M. kaip UAB „M. M. R.“ kreditoriaus reikalavimas 96 716,72 Lt sumai. Būtent šia apimtimi (pinigine išraiška) buvo sumažintos likusių kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą. Todėl skirtingai nei teigia apeliantas, kitiems kreditoriams dėl jo veiksmų padaryta žala yra aiški, t.y. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį M. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – padariniai nustatytas tinkamai.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja nurodyti, kokiems konkrečiai kreditoriams ir kokio dydžio turtinė žala kiekvienam iš jų buvo padaryta kaltininko veiksmais. Pagal BK 208 straipsnio dispoziciją nereikalaujama šio nusikaltimo padariniais laikytina turtinė žala kreditoriams, kuri pasireiškia kaip negautos pajamos tenkinant jų reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą bendro turto dalį, kuris sumažėja dėl skolininko nesąžiningumo, kai jis patenkina vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus. Žala turi būti padaroma ne mažiau kaip dviem likusiems kreditoriams, o nusikaltimas laikomas baigtu sudarius situaciją, kai įmonės-skolininko bendro turto sumažėja ir dėl to kreditoriai negali realiai patenkinti savo reikalavimų tokia apimtimi, kokia būtų galėję iki nesąžiningo skolininko pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo patenkinimo momento.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik bankroto byloje teismo nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, – kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, kurioje sprendžiamas atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį klausimas, būtina nustatyti turtinės žalos padarymo faktą ir tai, kad ši žala padaryta likusiems (ne mažiau kaip dviem) kreditoriams. Kiekvienam kreditoriui padarytos žalos detalizavimas ir kreditorių išvardijimas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-223/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, materialiosios sudėties būtinieji požymiai, tame tarpe subjektyviosios pusės požymis – tyčia bei objektyviosios pusės požymis – pasekmės, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą M. M. atžvilgiu, nustatyti tinkamai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde plačiai įrodinėjamos trinkelių įsigijimo aplinkybės, sprendžiant M. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį klausimą, esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegijos ir nesvarstytinos.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad sandorio teisėtumas ar neteisėtumas civilinės teisės prasme nepaneigia skolininko pareigos elgtis taip, kad nebūtų pažeisti nei vieno iš kreditorių teisės ir teisėti interesai, t.y. susilaikyti nuo veiksmų, kurių pasėkoje, nepagrįstai iškeliami ir patenkinami vieno kreditoriaus interesai kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad M. M. 2008-12-28 sudarytų sandorių pagrindu, kaip UAB „M. M. R.“ vadovas, nors žinojo apie tai, kad įmonė neturi galimybės patenkinti visų bendrovės kreditorių reikalavimų, patenkino savo paties reikalavimų dalį, tuo padarydamas žalos kitų kreditorių įstatymų saugomiems turtiniams interesams, kas sudaro BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apelianto argumentai dėl prokuroro pareikšto civilinio ieškinio, ginant viešąjį interesą, nepagrįsti ir atmetami. BPK 117 straipsnis įpareigoja prokurorą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, esant aukščiau nurodytoms sąlygoms civilinį ieškinį privalo pareikšti, gindami viešąjį interesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 117 straipsnio konstrukcija neįtvirtina išsamaus priežasčių negalėjimo ginti teisme teisėtų savo interesų sąrašo. Kiekvienu atveju, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, sprendžiamas individualiai.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-12-03 nutartimi UAB „M. M. R.“ iškelta bankroto byla ir įmonei paskirtas administratorius – UAB „D.P.“. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gautas UAB „M. M. R.“ bankroto administratoriaus UAB „D.P.“ pranešimas, kad teisminiame nagrinėjime nedalyvaus, jokių ieškinių byloje nėra pareiškę. Pažymėtina, kad įmonės bankroto administratorius, kuris skiriamas valstybės vardu veikiančio teismo sprendimu, privalo ginti visų įmonės kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis 3 dalis 14 punktas). Tačiau vien tai, kad pastarasis nesiima aktyvių veiksmų, neturi sudaryti situacijos, jog įstatymų saugomi interesai, negalėtų būtų ginami, priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos asmens teisės į nuosavybę, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimams, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Tokiu būdu prokuroro ieškinys nagrinėjamoje byloje, kuriuo siekiama apginti tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių, kurių tarpe ir valstybės institucijos, teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamajame procese nuostatas ir, pripažinęs M. M. kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, pagrįstai iš pastarojo priteisė 96 716,72 Lt UAB „M. M. R.“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.