Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuo 2006-05-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 3005423663, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi komercijai, o nuo 2008-10-31 iki 2008-12-31 šios bendrovės direktoriumi, taip pat būdamas šios bendrovės kreditoriumi, žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo akivaizdžiai grėsė bankrotas ir neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus savo paties reikalavimo dalį, o būtent, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-06 įsigijo lauko trinkelių už 47938,31 Lt (2008-10-06 PVM sąskaita-faktūra MMR Nr. 6065), 2008-11-18 iš šios bendrovės vėl įsigijo lauko trinkelių už 46070,91 Lt (2008-11-18 PVM sąskaita-faktūra MMR Nr. 6066) bei virtuvės baldus už 2707,51 Lt (2008-11-28 PVM sąskaita-faktūra MMR Nr. 6067), tačiau šių PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo ir dviem 2008-11-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais, kuriuos pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė R. K., pagal 2008-01-02 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 1/2008 tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, užskaitė neapmokėtas minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas parduodamų prekių kainas, tokiu būdu patenkindamas dalį savo kreditorinio reikalavimo 96716,72 Lt sumai bei atitinkamai sumažindamas likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybes gauti įsiskolinimų padengimą, taip jiems padarant 96716,72 Lt turtinę žalą.

Apklausus kaltinamąjį kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2008 m. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (toliau MMR). Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytos trinkelės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ delsė išrašyti sąskaitas, jos buvo išrašytos vėliau, virtuvės baldai yra beverčiai, likę įmonėje, nes pagaminti mažoms patalpoms. Dalį sumos už pirktas trinkeles UAB „MMR“ sumokėjo. Bendrovė buvo moki ir finansinė padėtis gera. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiūlyta pasiimti trinkeles atgal, tačiau jie atsisakė, dalį pinigų už trinkeles sumokėjo, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „MMR“ buvo skolinga šešiolika milijonų. Paskolų tikslas buvo atsiskaitymas su kreditoriais, už trinkeles atsiskaitė iš dalies, apie 56000 Lt. Pirktas trinkeles atidavė S. K. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sumokėjusi skolą, tai nebūtų reikalo kreiptis dėl bankroto.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktore, pagal sutartį vedė įmonės „MMR“ apskaitą, šios bendrovės apskaita buvo nebloga, įmonė vykdė įsipareigojimus ir atsiskaitymus. „MMR“ pardavė trinkeles M. M., kuris buvo šios įmonės direktoriumi, pastarajam UAB „MMR“ buvo skolinga didelę sumą, jis suteikė įmonei paskolas, tuo metu apie bankrotą nebuvo kalbos. Visuotinai priimtina praktika užskaityti skolas, bankrotas tuo metu negrėsė, su S. K. yra sutuoktiniai, jis UAB „MMR“ vadovavo anksčiau, tai yra buvo direktoriumi. Užskaitos aktai buvo padaryti, kai bankroto procedūra nebuvo paskelbta, kaltinamasis teikė paskolas, kad įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Liudytojas J. U. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)a“, kaltinamąjį pažįsta, nes tai buvęs jų pirkėjas. Už dalį įsigytų prekių neatsiskaitė, anksčiau atsiskaitydavo laiku, mokėdavo per skirtingas įmones, neatsiskaitė už trinkeles. Iš 2006-05-10 darbo sutarties matyti, kad M. M. nuo 2006-05-10 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius komercijai, o nuo 2008-10-31 direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2008-12-31 (II t., b.l. 102-103).

2008-11-18 M. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė ieškininį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b.l. 106-108), šiame pareiškime nurodyta, kad įmonės įsipareigojimai sudaro 35224081 Lt ir jie visi yra pradelsti, tuo tarpu į įmonės balansą įrašyto turto vertė 2008 m. spalio 31 d. buvo 31676362 Lt. Kadangi įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija turto vertę, įmonė veiklos nebevykdo (nebevykdo įsipareigojimų).

2008-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-31 nurodyta, kad įmonės įsipareigojimai sudaro 35224081 Lt, o įmonės balanse įrašyto turto vertė 31676362 Lt (II t., 109-110).

2008-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (I t., b.l. 49-50).

2009-03-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų kreditinių reikalavimų sąrašas (II t., b.l. 121-122). 2011-03-03, 2012-04-19, 2012-02-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis patikslintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sąrašas. 2012-02-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintame kreditorių sąraše nurodyta, kad įkeitimu užtikrinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 21556336,98 Lt, pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 9694,71 Lt, du kreditoriai tai M. M. ir R. K., antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 178654,98 Lt (trys kreditoriai VSDFV Vilniaus skyrius, Vilniaus apskrities VMI, VĮ „Turto bankas“), trečios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 16245349,89 Lt (devyni kreditoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., notarė R. Š., V. J. G., UAB „Hansa lizingas“, S.-J. K., M. M., M. J.) (II t., b.l. 176-178).

2008-11-28 dviem tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais, kuriuos pasirašė pats kaltinamasis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė R. K., pagal 2008-01-02 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 1/2008, tvarkiusi UAB „MMR“ buhalterinę apskaitą, užskaitė neapmokėtas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas parduodamų prekių kainas, tai yra patenkino dalį savo kreditorinio reikalavimo 96716,72 Lt sumai (byla Nr. 2411).

Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. nustato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, padarė skolininko nesąžiningumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 str. 1 d. kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 str. dispozicijoje įvardytų veikų, t.y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, aiškina, kad sudarant tarpusavio atsiskaitymo du aktus 2008-11-28 UAB „MMR“ buvo moki, bankrotas negrėsė, tačiau jo aiškinimas yra vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir yra paneigtas minėtais įrodymais. Pats kaltinamasis neneigia, kad iš UAB „MMR“ įsigijo trinkelių ir virtuvės baldus, tačiau už įgytas prekes nesumokėjo, kadangi UAB „MMR“ buvo jam skolinga žymiai didesnę sumą, todėl už įgytas trinkeles ir virtuvės baldus buvo atsiskaityta tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais. Tai įvyko 2008-11-28, o M. M. į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi su ieškininiu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MMR“ 2008-11-20, kur nurodė, kad įmonė nemoki, todėl jo aiškinimas, kad įmonė buvo moki atsiskaitant už įgytas trinkeles ir baldus iš minėtos bendrovės nėra pagrįstas, ieškininį pareiškimą jis pats pasirašė kaip įmonės vadovas, apie įmonės finansinę padėtį gerai žinojo, be to, žinojo, kad be jo yra kiti kreditoriai. Už trinkeles UAB „MMR“ negalėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo nemoki. UAB „MMR“ iš savo vadovo M. M. gavo 32573 Lt paskolą ir tą pačią dieną dalį skolos už trinkeles 4473 Lt, 2008 – 22100 Lt, o 2008-11-18 – 6000 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra iš M. M. paskolos, o ne iš įmonės ūkinės veiklos gautų pajamų, tai taip pat įrodo, kad įmonė buvo nemoki ir apie tai kaltinamasis kaip vadovas žinojo, tačiau kaip vadovas ir kreditorius elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, patenkindamas tik vieno, tai yra savo paties reikalavimų dalį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta žala tiek pirmos, tiek antros bei trečios eilės kreditoriams, pažeisti kreditorių reikalavimai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 str. teismas bylą nagrinėja tik kaltinimo ribose (savo iniciatyva keisti kaltinimo, kuris iš esmės skirtųsi savo faktinėmis aplinkybėmis, būtų praplečiamos kaltinimo ribos arba kaltinimas būtų sunkinamas, teismas savo iniciatyva negali (LR BPK 256 str.)). Nors kaltinamajame akte nenurodyti visi kreditoriai, tačiau tai įtakos veikos kvalifikavimui neturi. M. M. kreditorių sąraše įrašytas į pirmos ir trečios eilės kreditorių sąrašą, tačiau sudarant tarpusavio atsiskaitymą kreditorių sąrašo nebuvo, nes bankroto byla iškelta vėliau. Be to, be M. M. pirmos eilės ir trečios eilės kreditorių sąraše yra dar ir S. K. M. M., būdamas įmonės direktoriumi, akivaizdžiai gresiant bankroto bylos iškėlimui bendrovei, žinant, kad be jo yra ir kitų kreditorių, patenkino savo paties kreditorinius reikalavimus. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai padarys žalą kitiems kreditoriams ir tokių padarinių norėjo. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė už skolininko nesąžiningumą numatyta ne už tam tikrą įmonių bankroto procedūrą ar už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo tam tikrų nuostatų pažeidimą, bet už tokius veiksmus, kai dėl sunkios ekonominės padėties ar nemokamumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, M. M. patenkino tik vieno savo paties, kaip kreditoriaus, reikalavimo dalį ir dėl to buvo padaryta žala likusiems kreditoriams 96716,72 Lt sumoje, būtent tokius veiksmus kaltinamasis tyčia, sąmoningai žinodamas apie bendrovės nemokamumą ir gresiantį bankrotą ir atliko, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 208 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę M. M. atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo nusižengta ekonomikos ir verslo tvarkai, veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimu padaryta žala. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, teismo neteistas, dirba, vedęs. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina bauda.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį 96716,72 Lt sumai. Civilinis ieškinys tenkintinas. Sutinkamai su LR BPK 109 str., 195 str. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str. str., 302 - 305 str.str., 307 – 308 str. str.,

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d., ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Priteisti iš M. M. 96716,72 (devyniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus šešiolika Lt 72 ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendis per 20d. skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą padavus apeliacinį skundą.