Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicwood“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Revena“ ieškinį atsakovei UAB ,,Vicwood“, tretieji asmenys SIA ,,ADL Transport“, OOO ,,Sodružestvo“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Revena“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vicwood“ 13 562,38 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. su atsakove sudarė Krovinio tarptautinio transportavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlygintinai parvežti krovinį. Pagal Sutarties sąlygas krovinys turėjo būti pakrautas Lenkijoje 2015 m. liepos 21 d., o 2015 m. liepos 22 d. 8.30 val. ir 13.30 val. iškrautas dviejose vietose Olandijoje. Derinant pervežimo sąlygas, atsakovė nurodė, kad krovinys bus gabenamas sunkvežimiu Scania, Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas – I. O.. Į Sutartyje nurodytą pasikrovimo vietą atsakovės nurodytas sunkvežimis vėlavo. Į sunkvežimį buvo pakrauti 42 šaldytuvai, pateikti trys važtaraščiai, kuriuos pasirašė vairuotojas. Vairuotojo I. O. tapatybė patikrinta pagal pasą, pakrovimo vietoje užfiksuota, jog krovinys pakrautas į sunkvežimį Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinys į nustatytas iškrovimo vietas nebuvo pristatytas. Dėl dingusio krovinio ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovė krovinio siuntėjo draudikui atlygino dėl krovinio praradimo patirtą 13 562,38 Eur žalą, kurią prašo išreikalauti iš atsakovės, atsakingos už krovinio pristatymą. Atsakovė UAB ,,Vicwood“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog kad krovinio pervežimo procese dalyvavo keli vežėjai. Atsakovė pasamdė Latvijos įmonę SIA ,,ADL Transport“, kurios atstovė ir patvirtino, kad krovinys bus vežamas sunkvežimiu Scania Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. O.. Šis sunkvežimis su priekaba priklausė Ukrainos įmonei OOO ,,Sodružestvo“, kurią pervežimui pasamdė SIA ,,ADL Transport“, atsakovė informavo ieškovę apie nurodytus faktus. Už krovinio praradimą yra atsakingas siuntėjas, kuris nenurodė, į kurį konkrečiai vilkiką buvo pakrautas krovinys, o nurodė tik priekabos numerį. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį ieškovė gali ieškinį pareikšti tiek pirmajam, tiek paskutiniajam vežėjui, taip pat vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu kai dingo krovinys. Pradiniu vežėju buvo pati ieškovė, kuri nesiėmė visų galimų veiksmų žalai išvengti, todėl taikytinos CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad ieškovė turi įrodyti vežėjo didelį neatsargumą. Atsakovė buvo tik ekspeditorius, padėjęs organizuoti pervežimą, ieškovė apie tai iš anksto žinojo. Be to, atsakovės veiksmuose nėra tyčios, o ieškovės atstovės nurodytas važtaraštis nėra tinkamai užpildytas ir nesuteikia pilnos informacijos apie pervežimą. Krovinys galėjo būti nepakrautas. Trečiasis asmuo SIA ,,ADL Transport“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad krovinys nebuvo pakrautas.Trečiasis asmuo OOO ,,Sodružestvo“ prašė jį pašalinti iš bylos proceso, nes į jos nagrinėjimo procesą buvo įtrauktas nepagrįstai. Nurodė, kad nėra susijęs su byloje dalyvaujančiais asmenimis, nei vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina apie jos dalyvavimą krovinio pervežime.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 13 562,38 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 698,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas iš ieškovės pateiktų važtaraščių, vienkartinio pervežimo priežiūros dokumento, 2015 m. spalio 26 d. siuntėjo Samsung Electronics Poland Manufactoring Sp. Z.o.o. (įmonė Lenkijoje) rašto, patvirtinančio apie krovinio pakrovimą, šalių paaiškinimų, atsakovei nepaneigus važtaraščio tinkamumo, CMR konvencijos 9 straipsnio nuostatos, darė išvadą, kad krovinys buvo pakrautas. Krovinio nepristačius į iškrovimo vietą, esant sutartiniams santykiams tarp ieškovės UAB ,,Revena“ ir siuntėjo (užsakovo) Samsung Electronics Poland Manufactoring Sp. Z.o.o., ieškovė išmokėjo įmonės draudikui 13 562,38 Eur žalos atlyginimą ir pagal CMR Konvencijos 37 straipsnį, įgijo pareigą reikalauti iš vežime dalyvavusio vežėjo sumokėtos kompensacijos, kuri lygi krovinio vertei ir krovinio pervežimo kaštams. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Iš tarp šalių šioje byloje sudarytos Krovinio tarptautinio transportavimo sutarties Nr. E000999 (KR000538) (vertime nurodytas kitoks sutarties Nr. laikytinas technine klaida) matyti, kad šalys susitarė, jog krovinio dalies sugadinimo ar praradimo atveju užsakymo vykdytojas atsako už krovinį pagal kainą nurodytą eksporto deklaracijoje. Atsakovės argumentas, kad krovinio pervežime dalyvavo vežėjų daugetas, atmestinas. Jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Ieškovė teisingai nukreipė savo reikalavimus į atsakovę, remdamasi tarp šalių sudaryta pervežimo sutartimi. Iš šalių paaiškinimo, nurodytų aplinkybių, CMR važtaraščių, siuntėjo rašto, vienkartinio pervežimo priežiūros dokumento nėra pagrindo išvadai, kad krovinys buvo prarastas dėl siuntėjo Samsung Electronics Poland Manufactoring Sp. Z.o.o. (įmonė Lenkijoje) kaltės, t. y. atsakovė neįrodė siuntėjo kaltės. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis. Šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta. Atsakovė pagal pervežimo sutartį būdama vežėju, taikant CMR konvenciją, atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pasitelkė Latvijos įmonę SIA ,,ADL Transport“, kuri nurodydama atsakovei faktinį vežėją, galimai, nepatikrino jo duomenų. Nežiūrint trečiojo asmens galimai nerūpestingų veiksmų, atsakovė, pasinaudojusi Latvijos įmonės SIA ,,ADL Transport“ paslaugomis, atsako už pastarosios galimas klaidas (CMR konvencijos 3 str.). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkė privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės priteisė ieškovės reikalaujamas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 698,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė vežime dalyvavusių asmenų teisinį statusą, taikė netinkamas teisės normas. Krovinio pervežimo procese dalyvavo keturi vežėjai. Teismas neįvertino, jog vežimas buvo vykdomas pagal vienintelę sudarytą vežimo sutartį, kadangi visi vežėjai vykdė bendrą įsipareigojimą siuntėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo prarastas ne dėl apelianto, o dėl trečiojo asmens OOO „Sodruzestvo“ kaltės, ieškovas neturi pagrindo nukreipti savo reikalavimus į apeliantę, todėl teismas nepagrįstai juos tenkino.Teismas netinkami nustatė siuntėjo civilinės atsakomybės sąlygas ir neįvertino, kad žalos atsiradimą lėmė paties siuntėjo Samsung Elektronics Poland Manufacturing Sp. Z o.o. kaltė, pasireiškusi dideliu neatsargumu, kuri CMR Konvencijoje yra laikoma vežėjo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė neįrodė siuntėjo kaltės ir šios išvados nemotyvavo, šį klausimą sprendė formaliai ir paviršutiniškai, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas netinkamai aiškino CMR važtaraščio reikšmę, nepagrįstai nuvertino šio dokumento trūkumus, kad važtaraštyje nėra faktinio vežėjo spaudo, o yra tik neidentifikuoto asmens parašas, kurie šiuo atveju turi esminę reikšmę vertinant siuntėjo elgesį ir krovinio perdavimo vežėjo dispozicijon fakto buvimą. CMR važtaraštis galėtų būti vertinamas kaip turintis didesnę juridinę galią įrodymas tik tuo atveju, jeigu toks važtaraštis būtų tinkamai sudarytas, t. y. pasirašytas šalių. Teismas, spręsdamas, kad krovinys buvo pakrautas, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Nei vienas teismo įvardintas įrodymas nepatvirtina krovinio pakrovimo fakto. Lenkų bendrovė Samsung Elektronics Poland Manufacturing Sp. Z o.o., duodama nurodymus pakrauti krovinį į nežinomą transporto priemonę, elgėsi itin nerūpestingai ir neatsargiai, tokiu būdu pati sudarydama sąlygas galimai nusikalstamai veikai įvykdyti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad siuntėjas tinkamai įgyvendino savo pareigas, susijusias su krovinio perdavimu, nes krovinį pakrovė į priekabą, kurios numeris sutapo su apelianto nurodytu priekabos numeriu. Netinkamas siuntėjo pareigų vykdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės patirtais nuostoliais.Ieškovė UAB Revena“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės teiginiai dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo yra visiškai nepagrįsti. Aplinkybė, jog krovinį gabeno ne pati atsakovė, o jos pasitelkti tretieji asmenys, šiuo atveju ginčui reikšmės neturi ir jokios įtakos atsakovės atsakomybei nedaro. Sutartis, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kvalifikuotina krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi ir jai taikomos CMR konvencijos nuostatos. Pagal Sutarties nuostatas atsakovė laikoma krovinio vežėju, o ieškovė – užsakovu. Tretieji asmenys nebuvo įsipareigoję ieškovei savo vardu ir rizika vežti krovinio, todėl negalima laikyti, kad šiuo atveju buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinys buvo pakrautas. Teismas teisingai atsakovų atsakomybės klausimą išsprendė vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio ir 3 straipsnio nuostatomis. Iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, jog krovinys nebuvo prarastas dėl siuntėjo Samsung Elektonics Poland Manufacturing Sp. Z o.o. kaltės.Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą įstatyme nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Revena“ 2015 m. gegužės 1 d. su Lenkijos įmonę Samsung Electronics Poland Manufactoring Sp. Z.o.o sudarė logistikos sutartį Nr. 794. Ieškovė UAB „Revena“ su atsakove UAB „Vicwood“ 2015 m. liepos 20 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E000999 (KR000538), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlygintinai parvežti krovinį (šaldytuvus) iš Samsung Electronics Poland Manufactoring Sp. Z.o.o. (įmonė Lenkijoje) į dvi vietas, esančias Olandijoje. Krovinys turėjo būti iškrautas 2015 m. liepos 22 d. 8.30 val. ir 13.30 val. dviejose vietose Olandijoje, tačiau krovinys (42 šaldytuvai) buvo prarastas ir į sutartyje nurodytas vietas nebuvo pristatytas.Byloje taip pat nustatyta, kad Lenkijos įmonė Samsung Electronics Poland Manufactoring Sp. Z.o.o 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškė ieškovei pretenziją dėl prarasto krovinio ir paprašė atlyginti patirtą žalą 13 562,38 Eur, ir kuriuos ieškovė UAB „Revena“ sumokėjo 2015 m. rugsėjo 11 d.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip vieno iš vežime dalyvavusių asmenų (vežėjų daugėto dalyvio) atsakomybės ir vežėjų tarpusavio regreso.

Dėl vežėjo regreso teisės į kitus vežėjus

Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, jog ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš jos žalos atlyginimo, nes krovinį vežė trečiasis asmuo OOO ,,Sodružestvo“. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 1 d., 2 d., 6.808 str.). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4 str., 9 str., CK 6.808 str. 2 d.). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011). Vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika pervežti, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė ar tik įsipareigojo teisiškai; visi šie asmenys laikomi vežėjais Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos prasme. Kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats neveža krovinio, tačiau dėl to paties vežimo savo vardu sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kurį kaip vežėją (faktinį vežėją) suvokia krovinio siuntėjas ar jo atstovas, tokie vežėjai taip pat priskiriami prie vežėjų CMR konvencijos prasme. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma: tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui pagal tokį važtaraštį išdavus krovinį; kt.Byloje nėra nustatyta, jog buvo sudarytos kelios vežimo sutartys. Ieškovė UAB „Revena“ buvo pirmoji (susitariančioji) vežėja tarptautiniame vežime, kuriam taikoma CMR konvencija, ir ji atlygino siuntėjai prarasto krovinio vertę. Susitariantis vežėjas atsako už kitus vežėjus, dalyvavusius vežime (CMR konvencijos 3 str.). Atsakovė UAB „Vicwood“ pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pripažinta vežėja, kuri nors krovinio ir nevežė tačiau toliau organizavo vežimą, derėjosi su ieškove dėl pervežimo kainos, laiko, transporto priemonės, tarėsi su trečiaisiais asmenimis dėl krovinio pervežimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-144-706/2016), įvertinusi CMR konvencijos vertimo į lietuvių kalbą 37 straipsnio nuostatas, bei šio straipsnio nuostatas anglų bei prancūzų (originalo) kalbomis, konstatavo, vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog kad buvo pareikštas ieškinys. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad vežimo sutartį su siuntėja sudarė ieškovė (UAB „Revena“), kuri važtaraštyje buvo nurodyta vežėja, tačiau krovinį siuntėja perdavė atsakovės (UAB „Vicwood“) nurodytam asmeniui vairuotojui I. O., kuris pasirašė važtaraštyje. Ieškovei buvo žinomi atsakovės nurodytą transporto priemonę individualizuojantys duomenys, kurie buvo perduoti siuntėjai. Taigi ieškovė, kaip regreso teisę turintis subjektas nukreipė reikalavimą į atsakovę, kuri pagal tą pačią vežimo sutartį dalyvavo vežime.

Dėl siuntėjo Samsung Elektronics Poland Manufacturing Sp. Z.o.o. ir UAB „Vicwood“ civilinės atsakomybės

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkami nustatė siuntėjo civilinės atsakomybės sąlygas ir neįvertino, kad žalos atsiradimą lėmė pačios siuntėjos Samsung Elektronics Poland Manufacturing Sp. Z o.o. kaltė, pasireiškusi dideliu neatsargumu, kuri CMR Konvencijoje yra laikoma vežėjo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės UAB „Vicwood“ argumentu neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų, susirašinėjimo tarp šalių nustatė, kad atsakovė UAB ,,Vicwood“ pati vežimo nevykdė, tačiau susitarė su Latvijos įmone SIA ,,ADL Transport“ dėl krovinio vežimo sunkvežimiu Scania Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. O., kuris priklauso Ukrainos įmonei. Krovinys buvo pakrautas 2015 m. liepos 21 d. Lenkijoje, ką patvirtina pateikti CMR važtaraščiai, kuriuose nurodytas siuntėjos parašas ir spaudas, grafoje Nr. 23 nurodyta vežėjo parašas, be spaudo. Taip pat važtaraštyje nurodyta pristatymo ID, gavėjo orderis, orderio ID, daikto ID, vienetų skaičius, plombos numeris. Apeliantės teigimu, pateikti važtaraščiai nepatvirtina, jog ginčo krovinys buvo pakrautas į sutartą transporto priemonę, nes nurodyti tik priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris galimai sutampa su siuntėjo iš pačios ieškovės gauta informacija apie tai, kokia transporto priemonė atvyks į pasikrovimo vietą (į kurią transporto priemones turi būti pakrautas krovinys), bei neaiškus ir neindividualizuotas pasirašiusio asmens parašas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pagal CK 6.808 straipsnio 2 dalį, taip pat CMR konvencijos 4 straipsnį, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakovės atstovu patvirtina, kad būtent atsakovė nurodė transporto priemonės, į kurią turėjo būti pakrautas krovinys tipą, pavadinimą, valstybinius numerius, vairuotojo pavardę. Į bylą ieškovės pateiktame CMR važtaraštyje nurodyta transporto priemonės (priekabos) numeris Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su atsakovės laiškuose nurodytu transporto priemonės numeriu. Atsakovė teigdama, kad siuntėja Samsung Elektronics Poland Manufacturing Sp. Z.o.o krovinį perdavė ne atsakovės pasamdytam vežėjui, o kitiems tretiesiems asmenims, nes neaiškus vairuotojo parašas, ant CMR važtaraščio nėra antspaudo, nėra pagrįsti įrodymais, jog krovinys buvo pakrautas būtent ne į šią ieškovės nurodytą transporto priemonę. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokius apeliantės argumentus paneigia ir vienkartinio transporto priemonės peržiūros aktas ir 2015 m. liepos 21 d. Sunkvežimio priekabos apžiūros patvirtinimo aktas. Taigi, kolegijos nuomone, siuntėjai buvo aiškiai įvardinta transporto priemonė, kuri perveš krovinį vežimą, ir ji perdavė krovinį būtent atsakovės nurodytam vežėjui. Apeliantė savo argumentams, jog krovinį siuntėja pakrovė nežinia į kokią mašiną ir nežinia kokiam vairuotojui, elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai nepateikė jokių įrodymų. Kadangi bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinys buvo perduotas tam transporto priemonės vairuotojui, buvo pakrautas į tą transporto priemonę, kuri buvo nurodyta atsakovės ir kuri fiksuota visuose kituose dokumentuose, pagal kuriuos buvo atliekamas vežimas, darytina išvada, jog atitinkami atsakovės apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.Spręsdamas dėl šio atsakovės kaltės teismas rėmėsi CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktu ir kasacinio teismo suformuota praktika pagal kurią tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys nebuvo pristatytas gavėjui ir dingo. Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Vicwood“ yra atsakingas ieškovei už krovinio praradimą nuo to momento, kai priėmė krovinį vežti iki jo perdavimo krovinio gavėjui momento. Be to pažymėtina tai, kad pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalį vežėjas už savo agentų veiksmus yra atsakingas taip kaip už savo veiksmus, t. y., jei vežėjo agentų veiksmai gali būti prilyginami tyčiniams veiksmams, automatiškai konstatuojama, kad nuostolių krovinio gavėjui atlyginimo prasme, vežėjo veiksmai buvo tyčiniai ir tokiu būdu pašalinamas pagrindas vežėjo atsakomybės ribojimui.Pažymėtina, jog kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra nepakankamas skolininko atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar kad neatsirastų nuostolių. Vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002). Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį Lietuvos nacionalinėje teisėje, esant sutartinei civilinei atsakomybei (CK 6.252 str. 1 d.), pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. Dėl to pripažintina, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, praradimą, reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Atsakovė yra profesionalus savo verslo srities subjektas, kurio veiklai taikomi itin aukšti veiklos standartai. Todėl atsakovė neabejotinai yra atsakinga už tai, jog pasirinktų patikimus veiklos partnerius, kurie neatlikinėtų neteisėtų veiksmų ir užtikrintų krovinio pristatymą gavėjui, o to nepadariusi, bei nedalyvaudama pakrovimo metu, nekontroliavusi vežimo proceso, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ir nuostolių atsiradimo riziką prisiėmė sau. Remiantis šiais argumentais darytina išvada, jog atsakovės veiksmų atžvilgiu pagrįstai buvo konstatuota tyčia, kas pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalis sudaro pagrindą neriboti atsakovės atsakomybės ir atėmė iš atsakovės galimybę remtis Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleidžiančiomis ją nuo atsakomybės už krovinio praradimą, ir įpareigoja atsakovę atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius.

Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, jog teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio bei dalies juose esančių faktinių duomenų (CPK 185 str.), netinkamai įvertino įrodymus byloje, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės UAB „Vicwood“ argumentais. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta ar pan. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančios procesinės teisės normos.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

Ieškovė UAB „Revena“ prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį, todėl šios ieškovės išlaidos negali būti priteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.